Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą ir sustabdyti reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ privatizavimą.

Partija savo rašte nurodo, jog abejonių kelia viešai nurodytas motyvas dėl esą nuostolingos reabilitacijos centro veiklos ir pastatų nusidėvėjimo. Nacionalinio susivienijimo teigimu, reabilitacijos paslaugų poreikis Vilniuje nėra patenkinamas, o privatizavus „Pušyno kelią“ to galimybės dar labiau sumažės, tad bus tiesiogiai pakenkta viešajam interesui. Kartu pabrėžiama, kad privatizuojamas kompleksas yra nekilnojamojo turto vystytojus ypatingai dominančioje vietoje ir privatizacija tikėtinai baigtųsi daugiabučių statybomis draustinio teritorijoje, kas vėlgi atimtų ją iš visuomenės kaip viešąją rekreacinę erdvę.

Vilniaus apygardos teismas išteisino visus kaltinamuosius vadinamoje MG Baltic byloje, neva dėl to, kad byloje nepakako surinktų įrodymų. Paskelbus teismo nuosprendį teisiamos politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis vadovė ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen paskubėjo viešai pareikšti, jog tokio teismo sprendimo ji laukė ir tikėjosi, anot jos, minėta byla padarė reputacinę žalą jos vadovaujamai partijai. Tokiu būdu Seimo pirmininkė viešai deklaravo asmeninį suinteresuotumą minėtos bylos baigtimi jos vadovaujamos politinės partijos naudai.

Gegužės 2 dieną Nacionalinis susivienijimas išplatino pareiškimą, kuriame pasmerkė Seimo pirmininkės viešą šantažą teismui ir teisėtvarkos institucijoms, reikalaudamas Generalinę prokuratūrą apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį aukštesnei teismo instancijai, o esant reikalui ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiajam Teismui.

Šešerius metus Lietuvą drebinusi MG Baltic ir buvusio liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio korupcijos byla sulaukė išteisinančio nuosprendžio Vilniaus apygardos teisme.

Kaltinamieji teigia, kad tokį sprendimą lėmė prastas prokurorų darbas, teisėja sako, jog pagal pateiktus kaltinimus kitokio sprendimo priimti negalėjo. Lietuvos teismų asociacija palaiko teisėjos sprendimą ir vertina tai kaip teismų brandą bei atsparumą politiniam spaudimui.

Kas lėmė tokį teismo sprendimą? Prokurorų klaidos, kaltinamųjų gynyba, o gal spragos įstatymų srityje? Kokios bylos atomazgos galime tikėtis aukštesnės instancijos teisme, kaip ši byla keičia Lietuvos įstatymus ir kokių pokyčių, susijusių su šia byla dar galime tikėtis ateityje? Apie visą tai kalbamės su advokatu Dominyku Vanhara.

Pokalbio temos:

propatria.lt

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nustato pernelyg abstrakčius įrodymais laikytinų duomenų suradimo, gavimo, fiksavimo, jų patikros būdų bei priemonių panaudojimo teisėtumo reikalavimus.
Šiuo metu galiojant LR BPK 20 str. 5 d. redakcija nustato, kad “teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu”. Tačiau tokio įstatymo, apibrėžiančio įrodymų arba, kitaip tariant, faktinę įrodomąją reikšmę turinčių duomenų ir jų šaltinių patikimumo vertinimo kriterijus, procedūras ir taisykles iki šiol nėra.

Aukščiau cituojamoji minėtos normos formuluotė nenustato įrodymais laikytinų duomenų ir jų šaltinių patikimumo, o tai reiškia nenustato duomenų pagrįstumo, atsakingo patikrinimo bei vertinimo bendrosios procesinės prievolės visiems kitiems baudžiamojo proceso subjektams: kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros institucijoms ir jų pareigūnams. O be to, kas ypač pabrėžtina, nepateikia ir nekelia pagrįstumo bei patikimumo vertinimui būtinų, privalomai tikslių loginio vertinimo kriterijų ir jų taikymo prievolės reikalavimų.

Grįžkime vėl prie pagrindinės pastarojo meto bylos. Taigi, priėmus Liberalų sąjūdžiui išteisinamąjį nuosprendį, į viešumą šoka šios partijos vienas iš kūrėjų, galima sakyti – šios partijos krikštatėvis Eugenijus Gentvilas ir pareiškia: „Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius turėtų gelbėti savo reputacijos likučius ir neskųsti išteisinamojo nuosprendžio visa apimtimi“. Tai yra – neskųsti šio išteisinamojo nuosprendžio ta apimtimi, kuria buvo išteisintas Liberalų sąjūdis. Konkrečiai – kad išteisinamasis nuosprendis Liberalų sąjūdžiui įsiteisėtų čia ir dabar, jo neapskundus aukštesnės instancijos teismui.

O čia, ponai ir ponios, yra šakės. Konkrečiai. Atkreiptinas dėmesys, kad ponas Gentvilas yra ne tik įtakingas teisiamos partijos politikas. Jis yra ir įtakingas politikas. Nes teisiamas Liberalų sąjūdis šiuo metu yra Lietuvos valdančiosios koalicijos narys, o Liberalų sąjūdžio pirmininkė yra ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė.

Partijos Nacionalinis susivienijimas vicepirmininkas Vytautas Sinica yra atkreipęs dėmesį į tai, kaip po 2012 m. Seimo rinkimų konservatorių frakcija gulė kryžiumi prieš tuo metu teisiamos Darbo partijos atstovo Vydo Gedvilo išrinkimą Seimo pirmininku. Motyvas – kad teisiamos partijos atstovas negali būti Seimo pirmininku, net jei jis pats iš savęs gal ir neblogas žmogus. Nes teisiama partija negali įgyti tokios įtakos valstybėje, kaip turėti savo Seimo pirmininką.

Autorius yra politologas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

Balandžio 19 dieną pagaliau paskelbtas ilgai atidėliotas nuosprendis Liberalų Sąjūdžio korupcijos byloje, kurios pagrindiniai veikėjai buvo tuometis Liberalų Sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, kaltintas paėmęs šimtatūkstantinį kyšį, ir „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis, kaltintas tą kyšį davęs. Būta ir daugiau veikėjų – liberalų ir darbiečių politikų bei pačios partijos. Visi kaltinamieji išteisinti, pripažinti nekaltais. Korupcijos nebuvo.

Visi jau žino. Plačiau komentuoti beprasmiška. Tai atsakymas, kodėl tiek daug žmonių Lietuvoje neslepia, kad pasiilgsta sovietmečio. LSSR teismai KRIMINALINĖSE, ypač rezonansinėse, bylose tokio „teisingumo“ vis dėlto nebūtų išdrįsę parodyti. Toks „teisingumas“ yra nuožmiausias, koks tik gali būti, šių dienų Lietuvos valstybės pamatų griovimas, padaręs žalos nacionaliniam saugumui daugiau, negu visa proputiniška antivalstybinio gaivalo propaganda.

Kokie panašumai. Tada žmonės žinojo, kad Molotovo-Ribentropo paktas buvo. Okupantų valdžia tai neigė. Dabar žmonės žino šios bylos medžiagą. Teismas pasakė, kad jie nieko nežino ir nesuprato.

Šitaip pagausino besiilginčių sovietmečio ir belaukiančių Putino gretas. Pačiu „tinkamiausiu“ – karo Ukrainoje ir didžiausių geopolitinių ir saugumo grėsmių – laiku.

Yra tik du variantai

Arba įtariamieji politinės korupcijos byloje buvo išteisinti teisėtai, nesant nusikaltimo sudėties, arba neteisėtai, teisėjams ignoruojant tarnybų sukauptus įkalčius.

Jeigu įtariamieji politinės korupcijos byloje buvo išteisinti teisėtai, tai viskas aišku, jeigu neteisėtai, tai yra du variantai: teisėjai buvo papirkti didele pinigų suma arba buvo papirkti prie papirkimo sumos dėl žaismingumo pridedant spiritinio skysčio butelį.

Jeigu jie buvo papirkti labai didele ar vidutiniško didumo pinigų suma, tai viskas aišku, jeigu prie pinigų dar buvo pridėtas spiritinio skysčio butelis, tai yra du variantai: skystis yra skirtas akims užpilti arba sąžinei paskandinti.

Jeigu spiritinis skysti yra skirtas tik akims užpilti, tai viskas aiškus, jeigu sąžinei nuskandinti, tai yra du variantai: ji kada nors išplauks į krantą kraujo puta arba pasiliks tarnauti už padugnę dugne įstrigusiame skenduolių laive (apie šūdo nepaskandinamą esmę šįkart diplomatiškai nutylėsime).

Velykos tikrai prisikėlimo metas – daug įvairesnėm prasmėm nei galėjot pagalvoti. Liberalų sąjūdis, Eligijus Masiulis, Kurlianskis, visi įtariamieji išteisinti dėl kaltinimų korupcija, Masiuliui net grąžinti pinigai, kartais viršiję jo deklaruotą turtą.

Absoliučiai daugumai žmonių tai pagrįstai bus galutinis patvirtinimas, jog Lietuvoje neegzistuoja teisingumas ir lygybė prieš įstatymą, kur tavo laisvė nusikalsti priklauso nuo to, kokiai stovyklai/grupei/klanui priklausai.

Paradoksaliai tai bus didžiulė pergalė ir reabilitacija visoms korumpuotoms ir tokiomis pripažintoms jėgoms – jos galės kartoti, kartos ir sulauks daugumos žmonių pritarimo ar bent abejonės, kai sakys, kad buvo politinio susidorojimo aukos, o ne nubaustos visiems vienodo teisingumo.

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) su prašymu atlikti tyrimą ir įvertinti, ar nėra galimų korupcinio pobūdžio veikų Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko bei advokatų kontoros „Wint law firm“ veiksmuose.