Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Likus lygiai mėnesiui iki naujojo šalies vadovo inauguracijos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė savo paskutinį metinį pranešimą. Pranešimas nuskambėjo ir netrukus po to, kai dienos šviesą išvydo ir bent jau socialiniuose tinkluose buvo nemažai aptarinėta Prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės knyga „Nustokime krūpčioti“, kurioje autorė aprašė D. Grybauskaitės vadovavimo dešimtmetį. Nors tiek knygoje, tiek pranešime buvo daug dėmesio skirta ir iš esmės teisingų pastabų pasakyta apie Lietuvos užsienio politikos gaires (išskyrus susireikšminusią ir nuo realybės atitolusią panegiriką), tačiau tiek knyga, tiek pranešimas paliko kontraversišką įspūdį. Apie pačią knygą pasakyčiau dar griežčiau. Knyga primena vieno nupušusio sovietinio genseko neaiškaus žanro pasakų knygelę „Mažoji žemė“ (Malaja zemlia). Tad jei tokie panegirikos „bestseleriai“ gimsta 29-aisiais nepriklausomos Lietuvos metais, gal su ta Valstybe ir ne viskas taip gerai, kaip nušvietė p. Prezidentė...

Kviečiame savo parašu paremti šiuo metu Estijoje ir Lietuvoje vykstančią kampaniją prieš miškų ir želdinių kirtimus paukščių perėjimo laikotarpiu.
Peticiją

rasite ČIA.

Net Sausio 13-osios naktį, kai rusai tankais lamdė žmones, nesijaučiau tokia beviltiškai ir nešvariai bejėgė, kaip dabar.  Veidu į š...., tokia dabar yra mano būsena. Žinot, net sovietmečiu, kai mus, hipiaujančius moksleivius, komsomolcai gaudė gatvėse ir vaikinams karpė plaukus gabalais, o mergaitėms mini sijonus, nesijaučiau taip išniekinta :( 

„Argi valstybėje nėra svarbesnių reikalų nei vieno vaiko istorija?“ – kadaise, po 2012-ųjų gegužės 17-osios, klausė mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Biudžeto ir finansų komitetas viso Seimo pavedimu atlieka parlamentinį ekonominės krizės tyrimą. Jo metu aiškėja aplinkybės, kurios kelia pagrįstas abejones dėl Lietuvos banko vadovų sugebėjimo ir noro ginti visos šalies piliečių interesus.

Pro Patria

Dalykiškas Dovilo Petkaus straipsnis – ne tik apie TS-LKD pirmininko ir jos partijo įvykdytą Viktoro Orbano ir jo partijos išdavystę. Tai straipsnis apie patriotiškausia besivadinančios ir – tai reikia pabrėžti – tikrų Lietuvos patriotų savo gretose vis dar turinčios – partijos nuopuolį į moralinio ir politinio skurdo bedugnę. Galutinai išduota ir parduota viskas, ką buvo įmanoma išduoti ir parduoti – ne tik „Fidesz“. Išduota Vengrija, Europa ir galiausiai pati Lietuva.

Advokatas V. Vasiliauskas, vadovaujantis centriniam šalies bankui, manęs viešai paklausė: „Klausimas būtų turbūt informacijos gavėjui. Iš principo informacija yra gauta neteisėtu būdu, ji ne tik gauta, bet ir paviešinta.“ (Daugiau žr. alfa.lt publikacijoje „LB vadovas numano, kas S. Jakeliūnui perdavė paviešintus e. laiškus, atliekamas vidinis tyrimas“ČIA.)

Balandžio septynioliktoji.

Mes ir vėl atėjome į Simono Daukanto aikštę (žr. ČIA), jau nesitikėdami gauti iš kadenciją baigiančios prezidentės atsakymo į mūsų klausimą: AR DAR GYVA DEIMANTĖ KEDYTĖ?

Netrukus pasikeis šių rūmų šeimininkas.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VTAS) vis labiau ir labiau tampa policinės valstybės įrankiu. Pakanka VTAS nuomonės, kad „galėjo būti“ padaryta nusikalstama veika – ir pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Trumpam įsivaizduokim: Seimo narys Stasys Jakeliūnas Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską pavadina marodierium ir nekrofilu.