Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Tiesiog būtina retsykiais grįžti į praeitį – tam, kad geriau suvoktume dabartį. Praeities šaltinius specialiai pasirinkau skirtingus – dėl žinių objektyvumo. O apie dabartį ir išvadas – vėliau.

Jūsų dėmesiui siūlome Alfa.lt žurnalisto Gyčio Pankūno publikaciją „Ministerijų neliečiamieji – pilkieji kardinolai, kuriems rotacija negresia?“ (ČIA). Joje ne tik pristatoma dar viena Lietuvos valdymo sistemos reformos detalė – Valstybės tarnybos įstatymo pataisa, kuri įtvirtintų „nepakeičiamiesiems“ itin skausmingą rotaciją, bet ir praskleidžiama širma nuo numanomos, bet ligi šiol ir politikų, ir žiniasklaidos nutylėtos tikrovės – „amžinųjų kanclerių“ ir jų tikrųjų galių.

Kaip Alfa.lt sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas, LVŽS atstovas Povilas Urbšys, jis įžvelgiąs pavojų, kad dabartinė sistema, įtvirtinusi „amžinųjų kanclerių“ pareigybę, sudaro jiems sąlygas tapti „šešėliniais ministrais“, o per rinkimus susiformavusios daugumos paskirtuosius ministrus paverčia simbolinėmis figūromis:

lzinios.lt

Tai nebuvo atsitiktinumas, kad Liberalų sąjūdis užgimė netrukus po to, kai į Lietuvą iš Europos Sąjungos plūstelėjo Sanglaudos fondų lėšos. Verslui skirtus pinigus skirstė politikai, tad nė viena įtakinga verslo grupė negalėjo apsieiti be savos partijos.

Kuomet manęs klausia: Kaip galėjo liberalai šitaip nusiristi, kad koncerno „MG Baltic“ įtakos politikams skandalas virto „Liberalų sąjūdžio korupcijos byla“? – visuomet atsakau kontrklausimu: O ko jūs tikėjotės iš partijos, kuri buvo verslo pagimdyta ir užauginta Europos Sąjungos pinigų dalyboms?

Gegužės 31 d. bendrame Seimo Ekonomikos ir Švietimo komitetų posėdyje buvo apsvarstyta Valstybės kontrolės ataskaita „Valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą siekiant inovacijų augimo“.

Kaip savo pranešime spaudai pakomentavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Dainius Kreivys, Valstybės kontrolės ataskaita atskleidė, kad į mokslo ir verslo bendradarbiavimą turėjusius skatinti slėnius investuotos milžiniškos lėšos nedavė teigiamo rezultato: „Už Europos Sąjungos ir valstybės pinigus sukurta brangi infrastruktūra naudojama ne inovacijų proveržiui ir verslo konkurentiškumui didinti, bet pelnymuisi iš patalpų nuomos ar interesų grupių poreikiams tenkinti“.

7md.lt | 2017 m. birželio 2 d.

Apie Misionierių vienuolyno ir platesnes paveldosaugos problemas su dailės istorike Birute Rūta Vitkauskiene kalbasi Monika Krikštopaitytė.

Žmogui, nors kiek suprantančiam, kas yra paveldas, galų gale suvokiančiam, kad miestas yra sudėtingas organizmas, kuris turi savo istoriją, daugybę persipinančių gijų ir savo veidą, jau kuris laikas skaudu matyti nežabojamą kapitalo siautėjimą pačiame Vilniaus centre. Net paprastam žmogui akivaizdu, kad tai, kas dabar vyksta prie Misionierių vienuolyno, – vaizdingoje miesto vietoje, kuri, atrodytų, priklauso visiems, yra UNESCO saugomos visumos dalis, statomas agresyvios architektūrinės invazijos pavyzdys, miesto struktūros dalis verčiama privataus kapitalo ekonominiu vienetu privilegijuotiesiems, žalojama miesto vaizdui svarbi Išganytojo kalva, – yra akibrokštas, kuris kviečia kelti diskusiją apie mūsų mentalitetą, o gal net labiau apie atsakingų institucijų darbą. Per pastaruosius metus skandalai panašiomis temomis kyla vienas po kito – tai išduodamas leidimas Kuršių nerijoje, kuriuo vėliau suabejojama, tai Druskininkuose, Trakuose, Vilniuje pastumiamos nacionalinio parko ribos. Nusižengimų visuma verčia galvoti, kad paveldą ir visuomeninį interesą ginanti sistema, švelniai tariant, veikia su trikdžiais. Galbūt šis pokalbis konkrečiai apie Misionierių komplekso atvejį padės nors kiek priartėti prie problemų kilmės. Nors prabangių daugiabučių statybos laikinai sustabdytos, pagrindinė kova už pagarbą savo miestui ir jo istorijai tik prasideda.

Prokuratūra.lt svetainėje šiandien pranešta, kad buvęs liberalas ir 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys nuo Liberalų sąjūdžio Šarūnas Gustainis garsiojoje byloje iš specialaus liudytojo virto įtariamuoju.

Jūsų dėmesiui siūlome Tiesos.lt diskusijos, kilusios dėl ydingai veikiančio visuomeninio transliuotojo, tęsinį. Liudviko Jakimavičiaus svarstymus, kaip turėtų būti keičiama dabartinė, jo teigimu, nekonstutucinė LRT Tarybos formavimo tvarka, kad Lietuvos radijas ir televizija pagaliau taptų tikrai visuomeniniu transliuotoju, skaitykite ČIA.

Jūsų dėmesiui siūlome „kitokį pokalbį“: lrytas.tv žurnalistė Daiva Žeimytė kalbina Seimo narę Aušrą Maldeikienę.

Penktadienį surengta masinė kibernetinė ataka pribloškė savo pasauliniu užmoju.

Jakub Kroustek, kibernetiniu saugumu besirūpinančios firmos „Avast“ vienas iš atstovų, pripažino – sulaukta 75 000 atakų net 99 šalyse, tarp jų – Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kinijoje, Rusijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Taivanyje, rašoma lemonde.fr puslapyje.

Ir kodėl politikų kalbos žmones taip varo į neviltį?

Todėl, kad politikai elgiasi ciniškai, saldžialiežuvaudami bendrybėmis, o faktiškai išvystę tokį eksploatacijos laipsnį ir neteisingą bendrai sukuriamų gėrybių paskirstymą, kad žemiau kristi jau nebėra kur.