Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Pagal naudingą naudingų idiotų skundą gestapo metodais, nacius garbinančio ir iš visuomenės lėšų apmokamo „vaikų gelbėtojo“ pagrobtas kauniečių vaikas grąžintas tėvams. Tuo pripažįstant, kad grėsmės ir jokio smurto nebuvo. Tačiau motinai, norėjusiai apsaugoti savo vaikelį, ikiteisminis tyrimas dėl „smurto“ tęsiamas. Ir byla apie tai, ko nebuvo, bus nagrinėjama teisme?

Seimas nusprendė nepritarti Referendumo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-2761), kuriomis buvo siekiama sumažinti balsavimo kartelę referendumams dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo. Už siūlymą šiuos pakeitimus atmesti balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 17 parlamentarų.

Drąsius Kedys, Garliavos įvykiai, o svarbiausia – rezonansinė, per visą pasaulį nuskambėjusi Deimantės Kedytės istorija, pedofilijos byla, kurios metu paslaptingai skrandžio turiniu užspringo mergaitės tėvas ir gynėjas, o netrukus nuo keturračio nuvirto ir žuvo vienas pagrindinių įtariamųjų Andrius Ūsas. Galiausiai visos pedofilijos bylos esmė – Deimantė Kedytė, daugiau nei 200 kaukėtų pareigūnų šturmuota, vaikų teisių specialistų įkalbinėta, mamos Laimutės Stankūnaitės drauge su advokatu Gintaru Černiausku prievarta atplėšta nuo globėjos kelių ir klykianti nunešta į automobilį, ir išvežta – ir iki pat šiandien nežinoma, kur ji toliau neva saugoma.

Mergaitės likimas iki šiol nežinomas. Kur mergaitė, nežino net prezidentė. Šimtai žmonių, kurie kasdien budėjo ir mūru stojo mergaitės ginti, šiandien liko paslėpti po žeminančiais epitetais – „patvoriniai“, „violetinė minia“, netgi „Rusijos agentai“. Jie tapo istorijos veidu, o pati mergaitė, tarsi koks nereikšmingas personažas, buvo nustumtas į užkulisius. 

Nustumta ne atsitiktinai, o tų profesionalų, kurie geba manipuliuoti žmonių emocijomis ir jausmais. Ne kartą įsitikinome: jie gali modeliuoti tikrovę ir ją pateikti taip, kad daugeliui ji taps akivaizdžia tiesa ir realybe. Taigi, skambi frazė „daug kartų kartojamas melas virsta tiesa“ – ne koks atsitiktinių žodžių kratinys, o reiškinys, kuris įgyvendinamas nuožmiu ir sustyguotu darbu.

Dirbantys tokį darbą, atsakykite man – kiek kainuoja melą paversti tiesa?

Paskaita, skaityta Studentų ateitininkų rudens akademijoje „Santuoka, šeima ir kiti neliberalūs gėriai“, vykusioje Marijampolėje 2014 m. spalio 10–12 d.

Juvelyrės ir rašytojos Jurgos Lago kalba (ir jos vaizdo įrašas) spalio 30 dieną prie Seimo vykusiame mitinge prieš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, įteisinusį masinį vaikų atiminėjimą Lietuvoje.

Kuriozas dėl neįvykusio prezidentės skrydžio į Rygą (taip pat ir į Taliną) – tai ne vien valstybės vadovės darbotvarkės planavimo, diplomatinio protokolo ir visos užsienio politikos klausimas. Problema net didesnė už pačios D.Grybauskaitės personą, jeigu taip galima būtų pasakyti.

Dalijamės mitingo, įvykusio lapkričio 18 d. Klaipėdoje, vaizdo įrašu (autorė – Ilona Ugintė).

Nors dar visai neseniai šūkis – „šeima turi jaustis saugiai valstybėje, kurią pati kuria, išlaiko bei gina ir kurios pagrindinis kertinis akmuo ji ir yra“ – būtų nuskambėjęs kaip savaime suprantamas dalykas, dabar, kai „Matuko reforma“ įteisino institucinį smurtą, ji tapo visuomenę telkiančia mintimi, pilietine pozicija.

Jūsų dėmesiui – „Family Watch International“ dokumentinis filmas „Karas prieš vaikus: visuotinio lytinio švietimo darbotvarkė“. Apie šokiruojančią vaikų seksualinio „švietimo“ industriją kalba dr. Miriam Grossman, knygos „Ko jūs mokote mano vaiką?“ autorė.

Šią savaitę sukako mėnuo, kai sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį.

Mes prašėme:

1. Atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą LR Vyriausybės nutarimą 6 proc. didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą.

2. Visose Lietuvos saugomose teritorijose ( įskaitant Europos Sąjungos saugomo tinklo „Natūra 2000“ teritorijas) nuo 2018 m. lapkričio 1 d. sustabdyti plynuosius kirtimus tol, kol su suinteresuotomis visuomenės grupėmis nebus suderinta miškų kirtimų apimtys ir būdai, priimti miškų kirtimo apimtis ir tvarką reglamentuojantys teisės aktai.

„Žmonės jūs ar ne žmonės“, – ir tąkart, 2012-ųjų gegužės 17-ąją, vaiko lūpomis nuskambėjo pamatinis klausimas.

Kas jį išgirdo, atsakymą jau žino. Jį, deja, žino ir Deimantė.