Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Greitai besisukančiame gyvenimo rate šiek tiek pasistenkime vėl stabtelti prie besibaigiančių metų lapkričio mėnesio pradžios – Visų Šventųjų bei Vėlinių dienos – slenksčio. Stabtelėję pirmučiausiai atidarykime Atminties vartelius ir, prisėdę ant Vėlių suolelio, išlikusia atmintimi bei savo širdies šiluma prisiglauskime prie jau išėjusių į Viešpaties namus mūsų brangių artimųjų atminties, buvusių ryškesnių istorijos įvykių prisiminimo mozaikos.

Šeštoji kolona slepiasi po kūrybos, saviraiškos, žodžio ir visokia kitokia laisve, sąmoningai (nebent tikėsim, kad iš kvailumo) laviruodama ties meno ir realybės riba, rinkdamasi realius istorijos veikėjus ir kurdama realybei priešingus jų paveikslus. Sutapk man taip, kaip taisyklė, iškreiptus į blogąją pusę.

Vykdant žymaus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago metų įamžinimo programą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras išleido šio laisvės kovotojo prisiminimų knygą „Daugel krito sūnų...Partizanų gretose“ anglų kalba.

„Už visos šios istorijos stovi Rusija“, – kadaise teigė man aukštas Lietuvos valstybės pareigūnas.

O vakar paaiškėjo, kad dar ir Amerika. Bent jau JAV Helsinkio komisijoje posėdžiaujantys Kongreso, Senato ir administracijos nariai.

Kai 240 pareigūnų armija įsiveržia į privačius namus tam, kad paimtų vieną mažą mergaitę, tai parodo galingą politinę motyvaciją“, – sakė vakar JAV politikams ir pareigūnams žmogaus teisių ekspertė, advokatė Abbe Jolles.

Gerbiamas premjere Sauliau Skverneli.

Šiuo metu Lietuvos mokyklose skaitomas „Brisiaus galas“. Jono Biliūno šedevras liūdniau negu bet kuris kitas kūrinys nusako procesą, įsibėgėjusį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM). Apie kitą mūsų klasiko kūrinį „Laimės žiburys“ niekas nebesvajoja.

Bernardinai.lt | 2015 m, rugpjūčio 22 d.

1987 m. rugpjūčio 23 d. pirmą kartą Lietuvos pokario istorijoje Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo, vykusio mitingo organizatoriai ir aktyviausi dalyviai buvo krikščioniškas dvasines ir tautines vertybes puoselėjantys žmonės. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ (t. 9, 10) rašė, kokį fizinį ir psichologinį terorą patyrė asmenys, nepabūgę viešai įvardyti Molotovo-Ribentropo pakto, kaip tautų pavergimo pasekmės.

Be komentarų.

Mano galva, turime simbolį sukurti, kuris gal net ne paminklas (kaip mes paminklus dabar suprantame – iš akmens ir bronzos), o sakralus simbolinis objektas. Meninė nuojauta kužda, kad šiandien daroma klaida yra iš nesupratimo, kas yra simbolis ir kaip sukuriamos simbolinės prasmės. Ir esminė klaida yra ta, kad Vytis jau savaime yra simbolis, mūsų valstybės tapatybės sakralus ženklas, panašiai kaip krikščionims kryžius. Tikras simbolistas pasakytų, kad savo ieškojimuose darome nedovanotiną klaidą – sudaiktindami simbolį mes jį nusimboliname. Simbolio kūrimas arba tapsmas simboliu vyksta visai priešingu meniniu judesiu. Kūrybos aktu padaroma taip, kad daiktas virstų simboliu, o ne atvirkščiai, kaip daroma dabar.

Irena Petraitienė | Bernardinai.lt

Minėdami 75-sias pirmojo lietuvių trėmimo į Sibirą metines, siūlome prisiliesti prie gyvų mūsų tautiečių istorijų, liudijančių žmogiškos sielos triumfą pačiomis baisiausiomis sąlygomis.