Svarbiausias, Gynybos politika, Europa, Ukraina, Rusija

Linas Karpavičius. ES valstybės narės eksportavo ginklus į Rusiją po 2014 metų paskelbto ginklų embargo

5 Tiesos.lt redakcija   2022 m. gegužės 1 d. 10:01

Raketos, lėktuvai, torpedos, bombos. Rusija ES ginklus pirko mažiausiai iki 2020 metų. Nepaisant tebesitęsiančio embargo, dešimt valstybių narių eksportavo karinės produkcijos už 346 mln eurų. Kai kurie iš šių ginklų dabar gali būti naudojami prieš Ukrainą.

“Mūsų likimai yra susiję. Ukraina yra Europos šeimos dalis. Vladimiro Putino agresija yra agresija prieš visus principus, kuriuos laikome brangiais”, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Tačiau šiek tiek daugiau nei prieš metus Vladimiras Putinas ir jo kariuomenė vis dar buvo geri Europos ginklų pramonės klientai. Trečdalis Europos Sąjungos valstybių narių eksportavo ginklus į Rusijos Federaciją, rodo Įprastinės ginkluotės eksporto tarybos (COARM) oficialios darbo grupės (COARM) duomenys, kuriuos analizavo “Investigate Europe”.

Šie visų 27 ES valstybių narių oficialių ginklų eksporto registrų duomenys rodo, kad 2015–2020 m. mažiausiai 10 ES valstybių narių į Rusiją eksportavo iš viso už 346 mln eurų. Tai Prancūzija, Vokietija, Italija, Austrija, Bulgarija, Čekija, Kroatija, Suomija, Slovakija ir Ispanija – įvairiais mastais – pardavė Rusijai “karinę įrangą”. “Mūsų tyrimas rodo, kad terminas “karinė įranga” yra platus ir gali apimti raketas, bombas, torpedas, ginklus ir raketas, sausumos transporto priemones ir laivus.

Tai daroma nepaisant Europos Sąjungos embargo, draudžiančio ginklų pardavimą Rusijai ir galiojančio nuo 2014 m.:
“Valstybių narių piliečių arba valstybių narių teritorijų tiesioginis ar netiesioginis visų rūšių ginklų ir susijusių reikmenų, įskaitant ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir atsargines dalis, pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas į Rusiją arba naudojant jų vėliavos laivus ar orlaivius yra draudžiamas, nesvarbu, ar jie yra jų teritorijose, ar ne.”
TARYBOS SPRENDIMAS 2014/512/BUSP 2014 m. liepos 31 d.

Šis sprendimas priimtas po Krymo aneksijos ir Donbaso separatistinių respublikų paskelbimo. Tačiau, kaip rodo oficialūs duomenys, ES prekyba ginklais tęsėsi.

Daugelis ES šalių, eksportavusių ginklus į Rusiją, pasinaudojo teisine ES reglamentų spraga, kad tęstų savo vykdomą prekybą. Tarybos įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė atsakė į IE klausimus, paaiškindama, kad “ES ginklų embarge yra tokia išimtis: sutartys, sudarytos iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., arba papildomos sutartys, būtinos tokioms sutartims vykdyti. Duomenų bazėje rastiems skaičiams turėtų būti taikoma ši išimtis. Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų laikomasi ginklų embargo ir ES bendrosios pozicijos.” Štai kodėl COARM daro išvadą, kad “valstybės narės neapginkluoja Rusijos”.

Tačiau išvada nėra tokia paprasta. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) vyresnysis mokslo darbuotojas Siemonas Wezemanas išskiria reguliarią ekonominę prekybą ir ginklų eksportą. “Ginklai yra mūsų užsienio politikos, o ne ekonominės politikos dalis. Politinės priežastys yra svarbiausia.”

Prancūzija – didžiausia ginklų eksportuotoja į Rusiją.
Kaip praneša “Reuters”, Prancūzija rusijai pardavė karinės įrangos už 152 mln eurų. Tai patvirtina “Investigate Europe” atlikta analizė ir rodo, kad Prancūzija gerokai lenkia savo kaimynes, eksportavusi 44 proc. visos ES arinės produkcijos.

Mūsų tyrimas parodė, kad nuo 2015 metų Prancūzija išdavė leidimą eksportuoti karinę įrangą, priklausančią kategorijai “bombos, raketos, torpedos, raketos, sprogstamieji užtaisai”, ginklai, tiesiogiai mirtini, bet taip pat “vaizdavimo įranga, orlaiviai su jų komponentais ir “lengvoss transporto priemonės”.

Prancūzijos eksportas taip pat apima “termovizines kameras daugiau nei 1 000 Rusijos tankų, taip pat navigacijos sistemas ir infraraudonųjų spindulių detektorius naikintuvams ir koviniams sraigtasparniams”. Kremlius juos nusipirko iš Safrano ir Thaleso kompanijų, kurių pagrindinis akcininkas yra Prancūzijos valstybė. Šią įrangą dabar galima rasti Ukrainos fronte veikiančiose sausumos transporto priemonėse, naikintuvuose ir sraigtasparniuose.

Prancūzijos išduotų licencijų skaičius 2015 m., iškart po embargo, išaugo. 2014 m., remiantis mūsų tyrimu, Prancūzijos valdžios institucijos vis dar davė leidimą siųsti į Rusiją “chemines medžiagas”, “biologinius agentus”, “riaušių malšinimo įrangą”, “radioaktyviąsias medžiagas, susijusią įrangą, komponentus ir kitas medžiagas”.

IE apklausta, Prancūzijos Ginkluotųjų pajėgų ministerija užtruko 11 dienų, kad atsakytų, aip Prancūzija yra įsipareigojusi “labai griežtai taikyti” 2014 metų embargą. Per pastaruosius penkerius metus Rusijai parduotos raketos, torpedos ir bombos yra “vienu žodžiu, likutinis srautas, atsirandantis dėl ankstesnių sutarčių”. ir kuris palaipsniui sustojo”, – tikina Prancūzijos vyriausybė.

“Investigate Europe” surinktais duomenimis, Vokietija į Rusiją eksportavo už 121,8 mln eurų. Tai sudaro 35 proc. viso ES ginklų eksporto į Rusiją. Jį daugiausia sudarė įranga laivams, taip pat buvo optika šaudymo įrangai ir “specialios” transporto priemonės, kurios buvo išsiųstos į Rusiją.

Vokietijos eksportas ženklinamas “dvejopo naudojimo”. Štai kodėl net Vokietijos politikai, kritikuojantys ginklų eksportą, ir pacifistinės NVO, su kuriomis susisiekė “Investigate Europe”, nelaiko eksporto teisėtu embargo pažeidimu.

Hannah Neumann, Vokietijos žaliųjų partijos Europos Parlamento narė ir Saugumo ir gynybos pakomitečio narė, yra nusiminusi dėl susidariusios padėties. “Kiekviena šalis eksportuoja pagal savo valią, mums reikia bendros ginklų eksporto politikos, pagrįstos įstatymais ir skaidrumu, dalyvaujant Europos Parlamentui(...)”, – sakė ji ir pridūrė: “Pavargau nuo slaptų susitarimų, kurie naudingi tik ginklų pramonei ir kenkia bendrai ES užsienio politikai – ir taikai”, – sakė ji.

Trečioje eksportuotojų sąrašo vietoje COARM duomenys rodo, kad Italija 2015–2020 m. pardavė Rusijai 22,5 mln. Remiantis mūsų tyrimu, pirmoji didelė sutartis, pasirašyta su Federacija, įvyko 2015 m., Kai Matteo Renzi vyriausybė leido Italijos bendrovei “Iveco” parduoti Rusijai 25 milijonų eurų vertės sausumos transporto priemones. Tuo metu Gynybos ministras buvo Paolo Gentiloni, dabar Europos Komisijos narys. Tačiau karo automobilius – “Lynce” modelį, kurį prodiusavo IVECO – kovo pradžioje ukrainos fronto linijoje aiškiai pastebėjo televizijos kanalo “La 7” žurnalistas. Šios transporto priemonės buvo surinktos vienoje iš trijų “Iveco” gamyklų Rusijoje, tačiau surinktos iš itališkų dalių.

Po 2015 m. ginklų ir šaudmenų, eksportuojamų į Rusiją iš Italijos, srautas sumažėjo, tik 2021 m. Vėl padidėjo. Italijos statistikos tarnybos “Istat” duomenimis, nuo 2021 m. sausio iki lapkričio Italija Rusijai pristatė produkcijos už 21,9 mln eurų. Tai apėmė “įprastus ginklus”, tokius kaip šautuvai, pistoletai, šaudmenys ir priedai jiems.

Kaip gali būti, kad praėjus šešeriems metams po embargo įsigaliojimo Italijos vyriausybė dar galėjo leisti parduoti tiek daug ginklų? Šie ginklai – pusiau automatiniai šautuvai ir amunicija – buvo parduoti Rusijos civilinei rinkai, kuriai priklauso privatus saugumas, vidaus pajėgos ir specialios valstybės institucijos.

Žvelgiant į tai, ką šiuo laikotarpiu kitos valstybės narės eksportavo į Rusiją, kai kurios iš jų taip pat turėjo nuolatinį eksporto srautą, nors ir daug mažesniu mastu nei didieji tiekėjai. Čekija 2015–2019 metais kasmet eksportuodavo “orlaivius, lengvasias oro transporto priemones, bepiločius orlaivius ir orlaivių įrangą”.

Austrija taip pat kasmet eksportuodavo į Rusiją karinę įrangą, “mažiau nei 20 mm kalibro lygiavamzdžius ginklus, kitus ginklus ir automatinius ginklus, kurių kalibras yra 12,7 mm, “šaudmenis ir saugiklių nustatymo įtaisus bei specialiai suprojektuotus komponentus”.

Bulgarija 2016 ir 2018 metais sudarė du susitarimus eksportuoti “karo laivus, (paviršinius ar povandeninius) specialiuosius karinio jūrų laivyno įrenginius, priedus, komponentus ir kitus paviršinius laivus” ir “technologiją”, skirtą į ES bendrąjį karinį sąrašą įtrauktų daiktų “kūrimui”, “gamybai” arba “naudojimui”, kurių vertė – 16,5 mln. Suomija, Ispanija, Slovakija ir Kroatija ankstesniais metais eksportavo į Rusiją po vieną partiją įrangos, kurios suma buvo daug mažesnė.

Tačiau Europa nėra vienintelė, kuriai tenka susidurti su prieštaravimais dėl ginklų eksporto Rusijai. Remiantis SIPRI duomenimis apie ginklų eksportą, yra dar keistesnis faktas: ne tik ES pardavinėjo ginklus Rusijai po Krymo aneksijos. Ukrainai Rusija išliko antra pagal dydį ginklų eksporto rinka.

Foto: su Italijos koncerno Iveco pagalba sukurtas šarvuotas automobilis Rys (Lūšis)

https://www.investigate-europe.eu/.../eu-states-exported…/

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Gynybos politika, Užsienio politika, Ukraina, Rusija

Jonas Jasaitis. Kas sustabdys visus karus?

0 Tiesos.lt redakcija   2022 m. balandžio 1 d. 10:33

Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui, dar net neįvykdžius Niurnbergo tribunolo nuosprendžio, išmintingi valstybių vadovai (karui besibaigiant, jau turėjome ir tokių, pasižyminčių strateginiu mąstymu) ėmėsi kurti organizacijas, kurios leistų ateityje išvengti naujo karo. Įtikinėti, kad tokios iniciatyvos yra būtinos, nieko nereikėjo: visur plytėjo kruvino viesulo paliktos žaizdos. Dar nebuvo užžėlusi žolė ant neseniai žuvusiųjų kapų.

Praūžusio karo ženklai buvo visur: ant stebuklingai išlikusios trobos sienų, ant šulinio rentinio, ant sužalotų sodo slyvų ir vyšnių kamienų. Būdavo, renki kažkur pagriovyje ką tik prinokusiais žemuoges ir veri jas ant smilgos, kai staiga pamatai pro žolę kyšančią kaukolę. Nieko nebereikia, persigandęs puoli namo, dažniausiai net tų priskintų uogų nepasiėmęs. Negali sulaikyti rankų drebėjimo, o kaukolės akiduobės dar ilgai kiaurai tave veria…

Pirminis tuo metu išryškėjusių lyderių sumanymas buvo sukurti tokias tarptautines organizacijas, kurios išspręstų visus valstybių nesutarimus, neleidžiant įsižiebti karo gaisrui. Bešališkai išnagrinėjus kylančio konflikto dalyvių argumentus, visada galima surasti visus tenkinančius sprendimus. Galų gale tokia tarptautinio sugyvenimo praktika leistų gana sparčiai žengti link bendro nusiginklavimo. Juk kam reikalingos ginklų atsargos, jei nesutarimus galima išspręsti lygiateisiškose derybose, o esant reikalui, numatyti pakopinį net labai sudėtingų sprendimų įgyvendinimą? Kokia prasmė toliau plėtoti naujas karines technologijas? Tokiam tikslui įgyvendinti ir buvo sukurta Jungtinių Tautų Organizacija (JTO).

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Gynybos politika, Europa, Šiaurės Amerika, Ukraina, Rusija

Vytautas Sinica. Niekas tiesiau už ukrainiečius šiandien nepasako, kokie iš tiesų karo akivaizdoje yra Vakarai

16 Tiesos.lt redakcija   2022 m. kovo 30 d. 10:31

Niekas tiesiau už ukrainiečius šiandien nepasako, kokie iš tiesų karo akivaizdoje yra Vakarai. Zelenskio pateiktą NATO klasifikaciją būtų galima skelbti vadovėliuose (vertimas DELFI):

V. Zelenskis NATO skirsto į penkias stovyklas. Pirmajai priklauso tie, kurie „neprieštarauja ilgam karui, nes tai reiškia, kad Rusija liks išsekinta, net jei tai priverstų Ukrainą žlugti ir kainuotų ukrainiečių gyvybes“. Kiti nori greitos karo pabaigos, nes „Rusijos rinka yra didžiulė [ir dėl to] kenčia jų ekonomikos“. Jie norėtų, kad Rusija išsaugotų tam tikras rinkas. Trečioji – įvairesnė – šalių grupė „pripažįsta Rusijos nacizmą“ ir nori, kad Ukraina nugalėtų. Prie jų jungiasi mažesnės, liberalios šalys, kurios „bet kokia kaina trokšta, kad karas greitai baigtųsi, nes mano, kad žmonės yra svarbiausia“. Paskutinei stovyklai priklauso sutrikusios šalys, kurios nori taikos dabar ir visais įmanomais būdais, nes jos regimos kaip „Rusijos Federacijos atstovybės Europoje.“

Neapsigaukite su trečiąja grupe, šiame sąraše tautų laisvė, suverenumas ir gyvenimas savoje žemėje, niekam nerūpi.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Gynybos politika, Europa, Šiaurės Amerika, Ukraina, Rusija

V.Zelenskis. Ukrainiečiai niekada nemanė, kad… NATO gali bijoti Rusijos veiksmų

14 Tiesos.lt redakcija   2022 m. kovo 29 d. 12:39

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Gynybos politika

Linas Karpavičius. Mus apgins Estija?

23 Tiesos.lt redakcija   2022 m. kovo 28 d. 11:07

Baltijos šalių kariuomenės. Kaip esame pasirengę gintis ir kokios vyrauja tendencijos.

Suprantama, kad mano postas remiasi atvirais šaltiniais ir gali būti netikslus. Todėl kritika ir papildymai labai laukiami.

Lietuva. Lietuvos kariuomenės pagrindą sudaro profesionali kariuomenė, šauktiniai, savanoriai (KASP) ir rezervas. Duomenis, kuriuos pavyko rasti yra šie: profesionali kariuomenė 11 400 (2022), šauktiniai 3000 (2021), savanoriai 5100 (2022), rezervas 7500 (2015). Viso 27 000 apmokyti naudoti ginklą asmenys. Jei pridėtume šaulius (10 000), turime 37 000 žmonių mokančių elgtis su ginklu. Pastaba: rezervo dydis kinta, oficialiuose šaltiniuose pavyko rasti tik 2015 metų duomenis. Neoficialiuose šaltiniuose pavyko rasti 2016 metų rezervo dydį – 4635 rezervistai.

Latvija. Profesionali kariuomenė 5000 (2016), Nacionalinė gvardija (Zemessardze) 8000 (2016), rezervas 7000 (2016). Viso 20 000 apmokyti naudoti ginklą asmenys. Įdomus momentas, kad latviai neturėdami šauktinių kariuomenės turi panašų kaip Lietuva rezervistų skaičių.

Estija. Profesionali kariuomenė 3300 (2016), savanoriai (Kaitseliit) 25 000 (2016), šauktiniai 3200 (2016), rezervas 60 000. Viso 91 500 apmokyti naudoti ginklą asmenys.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Gynybos politika

Atsargos majoras A. Daugirdas: Šeimos pasiruošimas karui: ką reiktų daryti?“

7 Tiesos.lt siūlo   2022 m. kovo 28 d. 10:23

alkas.lt

Daugelis jaučiamės saugiau ir ramiau tuomet, kai tiksliai žinome, ką reikėtų daryti vienokiu ar kitokiu atveju. Seminare karininkas Albertas Daugirdas paaiškins, kaip kiekvienas galime pasirengti bet kokiai nelaimei tiek asmeniškai, tiek savo šeimoje tam, kad padėtume savo valstybei ir ją sustiprintume.

Seminare A. Daugirdas pateikia patarimus, kaip susivokti padėtyje, ką daryti liekant karo zonoje, o ką daryti evakuojantis.

A. Daugirdas yra atsargos majoras, 20 metų tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, vykęs į karinę misiją Afganistane. Jis – išgyvenimo, lyderystės, karinės pedagogikos, pilietinio pasipriešinimo ekspertas.

Kviečiame išklausyti Etaplius.lt ir A. Daujoto parengtą seminarą.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Gynybos politika

Vytautas Sinica. Meluoti visuomenei nėra išeitis

9 Tiesos.lt redakcija   2022 m. kovo 26 d. 14:32

Aš nemanau, kad Lietuvai prireiks slėptuvių. Bet ko turėjo išmokyti (nors neišmokė) pastarieji keli metai, tai kad meluoti visuomenei nėra išeitis - melai išlenda, o padaroma ilgalaikė žala, nes krenta visuomenės pasitikėjimas. Dabar kaip tik tai valdančiųjų daroma slėptuvių tema tiek vietos valdžios, tiek vyriausybės lygmeniu.

Mažiau reikšmingi skaičiai, kiek visgi žmonių galės pasislėpti „kolektyvinės apsaugos statiniuose”. Vidaus reikalų ministrė ne taip seniai sakė, kad 40 procentų. Viceministras sako, kad dar 10 procentų galėtų slėptis tiesiog daugiabučių rūsiuose ir cokoliuose.

Slėptis galima, bet visi tie vadinamieji „kolektyvinės apsaugos statiniai” nėra jokios slėptuvės. Juose nėra saugu, jie neatstoja slėptuvių. Jie remiasi teorine logika, kad tokie statiniai kare nenaudojami savos kariuomenės ir nebombarduojami priešų, tad juose gali slėptis civiliai. Ne dėl to, kad jie atlaikys smūgius, bet dėl to, kad jų nebombarduos. Ukrainoje visiškai įsitikinome, kad tokia logika netinkama. Lietuvoje jei kas ir bombarduos, tai ta pati Rusija.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Gynybos politika, Europa, Ukraina, Rusija

Kastytis Braziulis. Eilinį kartą NATO išsigando

30 Tiesos.lt redakcija   2022 m. kovo 25 d. 11:59

Štai atėjo ir praėjo ta lauktoji diena. Maniau, kad įvyks koks nors rimtas posūkis Europos istorijoje - deja. Žinote ką, labiausiai mane nustebino visų NATO šalių vadovų kreipimasis: „Gerbiamasis Rusijos Federacijos prezidente V.V.Putinai prašau nutraukite karinius veiksmus Ukrainoje ir sėskitės už derybų stalo“. Tai ar jis gerbiamasis, ar jis karo nusikaltėlis yra? Nesuprantu. Laikas apsispręsti.

Taigi, kokius sprendimus priėmė NATO. Atsakymas – ne itin svarbus. Galėjo juos priimti nuotoliniu būdu. Būtų sutaupę mokesčių mokėtojų pinigų. Panagrinėkime kas gi įvyko.

NATO nusprendė stiprinti pozicijas savo rytuose. Įves papildomas pajėgas Bulgarijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. NATO taip pat stiprins kibernetinę gynybą bei NATO sutarė, kad reikia daugiau karinių pratybų. Papildomai buvo išsakytas griežtas, tačiau neapibrėžtas laike, noras – mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Na, dar atskiros šalys paskelbė papildomas sankcijas Rusijai, kurios ne tokios jau skausmingos. Ką tik Rusijoje atsidarė birža ir iškarto pastorino 8,5 mlrd. eurų Rusijos oligarchų pinigines. Štai jums ir rodiklis.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Gynybos politika

Rezistencijos vieta konvencinėje karyboje

0 Tiesos.lt redakcija   2022 m. kovo 22 d. 11:29

Locked N’ Loaded

Šešioliktoje „Patrulio bazės“ laidoje diskutuojame apie rezistenciją, mažų padalinių taktiką ir jų ryšį su konvencine taktika. Plk. ltn. E. Lastaustas ir mjr. A. Metrikis pasidalino įdomiomis įžvalgomis ir patirtimi. Jos ypač vertingos dabar, kai Rusija puola Ukrainą ir visuomenėje atsiranda įvairių pasvarstymų „ką mes čia galime?“ ir „kada kasti bunkerį?“. Paklausykite patyrusių vyrų, jie žino ką kalba.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Gynybos politika, Užsienio politika, Europa, Ukraina, Rusija

Alvydas Medalinskas. Ukraina apgynė NATO…

35 Tiesos.lt redakcija   2022 m. kovo 17 d. 13:38

Veidaknygė

Skaitydamas šią frazę (NATO, nebijok Rusijos – Ukraina tave apgins) ir matydamas tą paveiksliuką, nusišypsau. Liūdna tą šypsena: juk šiame paveiksliuke ir šiuose žodžiuose yra labai daug tiesos.

Taip, NATO, ES šalys prabudo iš letargo miego ir suprato pagaliau, kokia grėsmę kelia Putino režimas, pradėjo teikti ginkluotę, įvedė jau tikrai rimtas sankcijas Rusijai, bet kiek žmonių gyvybių buvo galima išgelbėti Ukrainoje, jeigu visa tai būtų padaryta, kaip minimum praėjusį pavasarį, kai raginau įvesti Irano tipo sankcijas Rusijai ir pradėti labai aktyviai teikti ginkluotę, Putinui pradėjus grasinti karine jėga sunaikinti Ukrainos valstybę.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 1 iš 6 1 2 3 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt devintoji (gegužės 23) diena

Ramūnas Aušrotas. Kodėl siūloma keisti Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jei kas mane myli – VI Velykų sekmadienis

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt aštuntoji (gegužės 22) diena

Edvardas Čiuldė. Humetyno galios žaidimai

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma finišo tiesiojoje. Kas nutylima?

Mindaugas Kubilius. Sinodinio kelio kontroversija: ar tik vokiška? (II)

Linas Karpavičius. Jis laukiasi

JAV arkivyskupas S. Cordileone dėl abortų palaikymo uždraudė Atstovų Rūmų pirmininkei priimti šv. Komuniją

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt septintoji (gegužės 21) diena

Mastercard pristato kontroversiškus biometrinius mokėjimus, reikalaujančius veido skenavimo

Futbolininkas I. Gueye turės pasiaiškinti, kodėl praleido rungtynes, kuriose buvo reiškiamas palaikymas LGBTQ+ bendruomenei

Romualdas Žekas. Pastabos dėl sveikatos reformos

Jūratė Laučiūtė. Apie Liudvikos Pociūnienės „vertybes ir niekšybes“

Vytautas Radžvilas. Du paklausimai elektros „rinkos“ tema

Dvylika Viktoro Orbano taisyklių politinei pergalei

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt šeštoji (gegužės 20) diena

Andrzej Krajewski. Vakarų Europa bijo Ukrainos pergalės prieš Rusiją

Almanto Stankūno kalba akcijoje „Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!”

Virdžinijos apskrities mokyklos gali laikinai nušalinti nuo pamokų mokinius už „translyčiųv bendraklasių vadinimą tikraisiais vardais ir įvardžiais

Į Švediją atkeliavo beždžionių raupai

Nepriklausomi elektros tiekėjai - dar vieni spąstai visuomenei?

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.