Įžvalgos, Svarbiausias, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Jėzus, vienintelis Teisusis, pats pasidavė į mūsų rankas ir leidosi prikalamas prie kryžiaus

3 Tiesos.lt redakcija   2016 m. kovo 25 d. 18:28

Jėzaus suėmimas

Baigęs kalbėti, Jėzus su savo mokiniais nuėjo anapus Kedrono upelio, kur buvo sodas. Jis ir mokiniai įžengė į sodą. Jo išdavėjas Judas taip pat žinojo tą vietą, nes Jėzus dažnai ten susieidavo su savo mokiniais. Taigi Judas, gavęs kareivių būrį ir aukštųjų kunigų bei fariziejų tarnus, atėjo ten su žibintais, deglais ir ginklais. Jėzus, žinodamas visa, kas jo laukia, išėjo į priekį ir paklausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė „Jėzaus Nazariečio!“ Jėzus tarė: „Tai aš“. Jo išdavėjas Judas irgi stovėjo tarp jų. Kai tik Jėzus ištarė: „Tai aš“, jie atšoko atgal ir parpuolė ant žemės. O jis vėl juos klausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Jėzaus Nazariečio“. Jėzus atsiliepė: „Jau sakiau jums, kad tai aš. Jei manęs ieškote, tai leiskite šitiems pasišalinti“. Taip turėjo išsipildyti jo pasakytieji žodžiai: „Iš tavo man pavestųjų nepražudžiau nė vieno“. Simonas Petras, kuris turėjo kalaviją, išsitraukė jį, ištiko vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam dešinę ausį. Tarnas buvo vardu Malkus. Bet Jėzus sudraudė Petrą: „Kišk savo kalaviją į makštį! Nejaugi aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man yra davęs?!“

Pas Aną ir Kajafą

Būrys, jo vadas ir žydų tarnai suėmė Jėzų, surišo ir nuvedė pirmiausia pas Aną. Mat jis buvo anų metų vyriausiojo kunigo Kajafo uošvis. Tai tas pats Kajafas, kuris buvo žydams pataręs: „Verčiau tegu vienas žmogus numiršta už tautą“. Paskui Jėzų nusekė Simonas Petras ir kitas mokinys. Tas mokinys buvo pažįstamas su vyriausiuoju kunigu ir įėjo paskui Jėzų į vyriausiojo kunigo kiemą. Petras liko stovėti lauke prie vartų. Tuomet anas mokinys, kuris buvo pažįstamas su vyriausiuoju kunigu, išėjo laukan, pasikalbėjo su durininke ir įsivedė Petrą vidun. Tarnaitė durininkė ir sako Petrui: „Ar tik ir tu nebūsi vienas iš to žmogaus mokinių?“ Šis atsakė: „O, ne!“ Ten stoviniavo samdiniai ir tarnai, dėl šalčio susikūrę ugnį, ir šildėsi. Prie jų atsistojo Petras ir taip pat šildėsi.

Vyriausiasis kunigas ėmė klausinėti Jėzų apie jo mokinius bei mokslą. (Jn 18, 1–19)

Šiandien, kai mūsų velykinis Avinėlis, Kristus, jau yra paaukotas, Bažnyčia, apmąstydama savo Viešpaties kančią, prisimena ir savo gimimą iš mirštančio ant kryžiaus Jėzaus šono. Suklupę prie Kryžiaus, kuris vieniems yra Dievo galybė ir išmintis, o kitiems – skandalas ir kvailystė, melskimės už Lietuvą Tiesoje ir prašykime malonės priimti svarbiausią sprendimą gyvenime – su tikėjimu priimti didžiąją Dievo dovaną – nuteisinimą Jėzaus mirtimi ant Kryžiaus ir Prisikėlimu – ir atverti duris amžinybei.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Geroji Naujiena

Kun. Eitvydas Merkys. Didžiojo Penktadienio liturgija

0 Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 25 d. 17:43

Didįjį penktadienį prisimename Viešpaties kančią ir mirtį, be kurių nebūtų prisikėlimo. Šis Jėzaus kančios ir mirties prisiminimas yra vilties ir pergalės pranašas. Didįjį penktadienį nešvenčiama Eucharistija; liturgija, skirta Viešpaties Kančios minėjimui, paprasta ir tyli, jos metu klausome Viešpaties Kančios istorijos, lydimos kitų Biblijos skaitinių, padedančių suprasti nesibaigiančią Jėzaus meilę mums.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Geroji Naujiena

Petras Plumpa. Iš Didžiojo ketvirtadienio liturgijos

10 Tiesos.lt redakcija   2016 m. kovo 24 d. 23:55

Krikščionių bendrijoje liturgija yra Švč. Trejybės veikimo atspindys ir kartu žmonijos laiminimas, kuris suteikia dvasinę gyvybę. Nuo pat žmonių sukūrimo pradžios Dievas juos laimino. „Pradžios“ knygoje sakoma: Dievas juos palaimino tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“ (Pr 1,28). Dievo laiminimas nėra vienkartinis, todėl Jis palaimino ir laiką, padarydamas jį šventą – švenčiančių žmonių gerovei: Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą (Pr 2,3).

Dievas žmones sukūrė kaip savo vaikus, todėl net su nupuolusiais žmonėmis Jis nori būti, o kartu juos laiminti – sugrąžinti į tobulos meilės būseną. Bažnyčios liturgija yra Dievo buvimo, o kartu ir Jo laiminimo sudabartinimas. Nors Dievas, kaip Sutvėrėjas, visada yra visur, tačiau savąjį gailestingumą nupuolusiems žmonėms Jis išreiškia per savo Sūnų Jėzų, kuris liturgijoje mums kalba Savo žodžiais ir teikia palaimą Šventąja Dvasia. Kristus, kaip Dievo Žodis, per Šventąjį Raštą ypatingai atsiskleidžia Didįjį ketvirtadienį.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Geroji Naujiena

Paskutinės vakarienės Mišios su migrantais: skirtingos religijos, skirtingos kultūros, bet to paties Tėvo vaikai

8 Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 24 d. 23:39

Vatikano radijas

Didžiojo ketvirtadienio pavakare popiežius Pranciškus aplankė prieglobsčio prašančiųjų priėmimo centrą šalia Romos, aukojo Paskutinės vakarienės Mišias ir jų metu nuplovė kojas dvylikai asmenų – vienai centro darbuotojai ir vienuolikai centre laikinai apgyvendintų migrantų: septyniems krikščionims, trim musulmonams ir induistui.

Tai buvo jau ketvirtos popiežiaus Pranciškaus pontifikato Paskutinės vakarienė Mišios. Anksčiau Paskutinės vakarienės Mišias popiežiai aukodavę Romos vyskupijos katedroje – Laterano bazilikoje. Pranciškus įvedė naują tradiciją. Pirmąsias savo pontifikato Paskutinės vakarienės Mišias jis aukojo nepilnamečių kolonijoje; antrąsias –– ligoninėje, trečiąsias – kalėjime, o šiemet popiežiaus solidarumo ir artimo meilės gestas buvo skirtas migrantams.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: savo meilę Jėzus parodė iki galo

8 Tiesos.lt redakcija   2016 m. kovo 24 d. 23:05

Tai buvo prieš Velykų šventes. Jėzus, žinodamas, jog atėjo valanda jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.

Vakarieniaujant, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono Iskarijoto sūnaus Judo širdin sumanymą išduoti jį, žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į jo rankas, kad jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą, Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.

Taip jis prieina prie Simono Petro. Šis jam sako: „Viešpatie, nejau tu mazgosi man kojas!“ Jėzus jam atsakė: „Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet vėliau suprasi“. Petras atsiliepė: „Tu nemazgosi man kojų per amžius!“ Jėzus jam sako: „Jei tavęs nenumazgosiu, neturėsi dalies su manimi“. Tada Simonas Petras sušuko: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!“ Jėzus į tai atsakė: „Kas išsimaudęs, tam nėra reikalo praustis, nebent kojas nusimazgoti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, deja, ne visi“. Jis mat žinojo apie savo išdavėją ir todėl pasakė: „Jūs ne visi švarūs“.

Numazgojęs mokiniams kojas, jis užsivilko drabužius ir, sugrįžęs prie stalo, paklausė: „Ar suprantate, ką jums padariau? Jūs vadinate mane ‘Mokytoju’ ir ‘Viešpačiu’ ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau. (Jn 13, 1–15)

Pradėdami Velykų – didžiausio mūsų tikėjimo slėpinio – šventimą melskimės už Lietuvą Tiesoje, kad Dievas, savo Gailestingumu numazgojęs, laimintų mus ir atkurtų.

 

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Geroji Naujiena

Krizmos Mišių homilija: mokėti nusilenkti, mokėti atsitiesti

0 Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 24 d. 21:03

Vatikano radijas

Ketvirtadienio ryte popiežius Pranciškus šv. Petro bazilikoje aukojo Krizmos šventąsias Mišias, kurių metu buvo pašventinti aliejai, naudojami Bažnyčios liturgijoje ir sakramentų teikime. Per šias Mišias vyskupas ir kunigai taip pat atnaujina savo kunigystės pažadus.

Savo homilijoje popiežius, atsispirdamas nuo Evangelijos pagal Luką skaitinio, pirmiausia iliustravo, kaip keitėsi požiūris į Jėzų. Kai jis pasakė, jog „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“ pagal pranašą Izaiją, „visi jam pritarė ir stebėjosi“, bet tuoj pat atsirado abejonė – „Argi jis ne Juozapo sūnus?“ Ir dar vėliau „labai užsirūstino“, bei panoro nustumti nuo uolos. Taip Jėzus iš tiesų yra, kaip sakė senasis Simeonas, „prieštaravimo ženklas“, parodantis ką kiekvienas vyras ir moteris nešioja širdyje.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!“

7 Tiesos.lt redakcija   2016 m. kovo 20 d. 1:35

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančia pagal Luką

Velykų vakarienė

Atėjus metui, Jėzus sėdo su apaštalais prie stalo. Ir tarė jiems: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas. Sakau jums, nuo šiol aš daugiau jos nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo karalystėje“. Paėmęs taurę, jis sukalbėjo padėkos maldą ir tarė: „Imkite ir dalykitės. Sakau jums, nuo šiol aš nebegersiu vynuogių vaisiaus, kolei ateis Dievo karalystė“.

Eucharistijos įsteigimas

Ir, paėmęs duonos, jis sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui“. Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“.

Įspėjimas išdavikui

„Bet štai mano išdavėjo ranka yra kartu su manąja ant stalo. Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip jam nustatyta, bet vargas tam žmogui, kuris jį išduoda!“ Tuomet apaštalai pradėjo teirautis vienas kito, kas gi iš jų galėtų šitai padaryti.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“

1 Tiesos.lt redakcija   2016 m. kovo 12 d. 23:47

Jėzus nuėjo į Alyvų kalną. Auštant jis vėl pasirodė šventykloje. Visi žmonės rinkosi prie jo, o jis atsisėdęs juos mokė. Tuomet Rašto aiškintojai ir fariziejai atvedė moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją viduryje ir kreipėsi į jį: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O tu ką pasakysi?“

Jie tai sakė, spęsdami jam pinkles, kad turėtų kuo apkaltinti.

Bet Jėzus pasilenkęs ėmė pirštu rašyti ant žemės. Jiems nesiliaujant kamantinėti, jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“.

Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės. Tai išgirdę, jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų. Pagaliau liko vienas Jėzus ir ten stovinti moteris. Atsitiesęs Jėzus paklausė: „Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?“ Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie“. Jėzus jai tarė: „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“. (Jn 8, 1–11)

Laukdami Jėzaus prisikėlimo šventės jungkimės į maldos grandinę už Lietuvą Tiesoje. Kiekvienas asmeniškai ir bendruomeniškai prašykime Dievo malonės išsižadėti savo nuodėmės ir susitaikyti su Juo – Jo mirtimi ant Kryžiaus ir prisikėlimu jau esame nuteisinti ir išvaduoti iš nuodėmės ir mirties vergijos. Ir ne dėl mūsų nuopelnų, bet per Jo malonę – su džiaugsmu priimkime šią išlaisvinančios meilės dovaną.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado!“

1 Tiesos.lt redakcija   2016 m. kovo 6 d. 20:48

Pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo pasiklausyti. O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo“. Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą:

„Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jaunesnysis tarė tėvui: „Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį“. Tėvas padalijo sūnums turtą. Netrukus jaunėlis, susiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, išeikvojo savo lobį.

Kai viską išleido, toje šalyje kilo baisus badas, ir jis pradėjo stokoti. Tada nuėjo pas vieną šalies gyventoją ir stojo jam tarnauti. Tasai jį pasiuntė į laukus kiaulių ganyti. Jis geidė prikimšti pilvą bent ankščių jovalo, kurį ėdė kiaulės, tačiau nė to jam neduodavo.

Tada susimąstė ir tarė: „Kiek mano tėvo samdinių apsčiai turi duonos, o aš čia mirštu iš bado! Kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu!“ Jis pasiryžo ir iškeliavo pas tėvą.

Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino, pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo. O sūnus prabilo: „Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nebesu vertas vadintis tavo sūnumi…“

Bet tėvas įsakė tarnams: „Kuo greičiau atneškite geriausią drabužį ir apvilkite jį. Užmaukite jam ant piršto žiedą, apaukite kojas! Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite! Puotaukime, linksminkimės! Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado“. Ir jie pradėjo linksmintis.

Tuo metu vyresnysis sūnus buvo laukuose. Eidamas namo ir prisiartinęs prie sodybos, išgirdo muziką ir šokius. Jis pasišaukė tarną ir paklausė, kas čia dedasi. Tas jam atsakė: „Sugrįžo tavo brolis, tai tėvas liepė papjauti nupenėtą veršį, kad sulaukė jo sveiko“. Tada šis supyko ir nenorėjo eiti namo.

Tėvas išėjęs pradėjo vadinti jį vidun. O jis atkirto tėvui: „Štai jau tiek metų tau tarnauju ir niekad tavo įsakymo neperžengiau, o tu man nė karto nesi davęs nė ožiuko pasilinksminti su draugais. Bet vos tik sugrįžo šitas tavo sūnus, prarijęs tavąjį turtą su kekšėmis, tu tuojau jam papjovei nupenėtą veršį“.

Tėvas atsakė: „Vaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo. Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado!’“ (Lk 15, 1–3. 11–32)

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. Rasi jis dar duos vaisių“

1 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 28 d. 0:22

Atėjo keli žmonės ir papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišęs su jų aukomis. Tada Jėzus pasakė jiems: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?! Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite. Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo tvenkinio ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?! Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“.

Jėzus pasakė palyginimą: „Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jame vaisių, bet nerado. Ir tarė sodininkui: ‘Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!’ Anas jam sako: ‘Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi’“. (Lk 13, 1–9)

Jungdamiesi į maldos grandinę už Lietuvą Tiesoje kiekvienas asmeniškai ir bendruomeniškai prašykime Dievo malonės nusigręžti nuo nuodėmės – pasirinkti gyvenimą, ne mirtį. Pasitikėkime rūpestinguoju Sodininku, vilkimės Jo begaliniu gailestingumu bei malone – tik atsigręžę į Kristų ir mes duosime nenykstančių vaisių: tikėjimo, vilties ir meilės, tapsime Prisikėlimo žmonėmis. Tada net jei ir žūsime, mes nepražūsime.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 42 iš 50‹ Pirmas  < 40 41 42 43 44 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Hipsteriai, į Seimą!

Česlovas Iškauskas. Smėlis pro pirštus. Ironiškos pastabos

Iš propagandos frontų: LRT atsiskaito visuomenei: birželio 29 d. 16 h per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt. rengia spec. laidą, kviečia klausti

Ne juokas. Tadas Skukas vilniečių vardu: mere Š., pasitikrink sveikatą!

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (I)

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Heraklio beieškant

Gedimino Jankaus kreipimasis į TS-LKD atstovus Vilniaus Taryboje: Kodėl jūs veidmainiaujate, kolaboruojate su mankurtais?

Algimantas Rusteika. Riba, kurią peržengus jūsų neišgelbės jokia jėga, policija ar vandens patrankos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Nebūkime aukos

Nida Vasiliauskaitė. Miesto valdžios akimis esate infantilūs buzzwordais valdomi pampersiniai

Arūnas Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje

Seime registruotas įstatymas siekiant apsaugoti Lukiškių aikštę nuo tolesnio jos išniekinimo

Rasa Čepaitienė. Pornokratija*

Nacionalinis susivienijimas reikalauja Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo

Ramūnas Karbauskis. R. Šimašiaus pliažas tampa Tautos kančias menančios aikštės išniekinimo simboliu

Rasa Čepaitienė. Suklastota meilė

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus vardo pliažo naujienos

Robertas Grigas. Man tai buvo skiepai nuo bet kokio sovietizmo

Tomas Baranauskas. Apie magišką smėlio galią

Prisiminkime ir atminkime. Goda Krukauskienė: Budavonės kankiniai

Algimantas Rusteika. Vienybės klausimu: tiesa išlaisvina

Vygantas Malinauskas. „Kaip ant tyčių...“

Vytautas Radžvilas. Sisteminė „opozicija“ – nomenklatūrinio režimo atrama

Nuo bačkos. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė: Šimašius būtų puikus prezidentas

Liudvikas Jakimavičius. Sprigtas į snapą Gaidžiui

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Valstybės pliažas

Artūras Račas. Monika pretenduoja į Metų citatos autorės titulą

Vygantas Malinauskas. Kas čia yra „tas“, kuris „gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.