Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Publikuojame smurto Garliavoje 2012 m. gegužės 17 d. įrašus.

Šiame straipsnyje skelbiame 17 sekundžių teisėjos Neringos Venckienės balso, kai 2 policininkai jai užlaužia rankas, Stankūnaitė lupa Deimantę nuo kaklo, Černiauskas – ją už liemens, o spec. tarnautoja pirštinėmis iki alkūnių, liudytojų pasakojimu, išima raudoną audeklą ir meta Deimantei ant galvos.

Pavyksta iš antrojo karto – pirmąjį kartą raudonas dekutis nuslysta Deimantei nuo galvos – ir mergaitė pastirsta.

Aš tikiu demokratija Lietuvoje ir jos teismais. Ir neseni įvykiai Garliavoje mano tikėjimo nesugniuždė.

Reikia tik žavėtis tokiu aukštu vyriausybės (plačiąja prasme) veiksmais ir teisiniu išprusimu, kada Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas skubos tvarka buvo vykdomas. Visų dalyvavusių pareigūnų ir kitų svarbių asmenų veiksmai buvo suderinti iki smulkmenų, kiekvienas, išskyrus gal mergaitę ir jos artimuosius, žinojo savo vietą ir vaidmenį.

Manau, kad daugelis piliečių pasijuto saugesni ir jie žinos, jog Lietuvos valdžia sugebės apsaugoti, jei kokia tai nelaimė jų namus, neduok Dieve, aplankys. Vykdymo procedūroje galima įžvelgti ir atkirtį svetimų valstybių spectarnybų pastangoms mergaitės nelaimės priedanga kiršinti visuomenę, jei kokios nors valstybės tuo norėjo užsiimti. Valstybė parodė aiškią ir nepajudinamą poziciją, jog ji tradicinio, tūkstančius metų besitęsiančio požiūrio į šeimą šalininkė – mergaitė privalo gyventi su motina. Galimai ir teisinis valstybės principas, kartu su teisės mokslu bei praktika pažengė pirmyn, demokratijos link. Daugelio įžymių (ir ne tokių žymių) įvairių rūšių specialistų pasakytų brandžių minčių gali tapti proveržiu bei etalonu pasenusioms teisingumo, kriminologijos, teismo medicinos ir kitų sričių idėjoms paneigti.

2014 m. vasario 16 d.

Nuo šio teksto publikacijos prabėgo penki mėnesiai. Niekas iš valstybės tarnautojų ir pareigūnų, atsakingų už mažametės Deimantės Kedytės likimą, į šią skulptorės Joanos Noreikaitės atliktą analizę nesureagavo. Jos nekomentavo ir tekste minimų propagandinių publikacijų autorės Laima Lavastė bei Daiva Norkienė.

Lietuvoje, panašiai kaip Baltarusijoje, visos valdžios institucijos atsisako suteikti visuomenei informacijos apie iš namų prievarta išneštą žmogų. Tuoj bus dveji metai Deimantės Kedytės likimas, kaip ir Aleksandro Lukašenkos oponentų likimai kaimyniniame krašte, yra „valstybės paslaptis“.

Pastaruoju metu interneto erdvėje pasirodžiusios Laimutės Stankūnaitės ir neva Deimantės Kedytės nuotraukos Daivos Norkienės straipsnyje sukėlė įtarimą, kad tai klastotė. Tokį pat įtarimą kėlė ir anksčiau pasirodžiusios nuotraukos, ir praėjusių metų filmuotos medžiagos fragmentai. Mat Deimantę esu mačiusi ir gyvai, todėl įsidėmėjau keletą labai specifinių jos veido ir kūno ypatumų, judesių.

2013 m. vasario 1 d.

Skelbiame filmuotą medžiagą, kurioje atskirai parodyti smurtiniai pareigūnų veiksmai gegužės 17-ąją dieną Garliavoje.

2013 m. rugpjūčio 6 d.

Valdžiai paslaugas teikęs advokatas Gintaras Černiauskas šiandien ir pats paslaugiai aptarnaujamas Lietuvos teisėtvarkos. Deja, šios paslaugos brangiai kainuoja piliečiams ir valstybei. Gindami G.Černiauską teisėjai ir prokurorai vis giliau gramzdina valstybę į melą.

Pilietinis Tiesos.lt portalas supažindina su Klaipėdos prokurorų ir teisėjų argumentais įteisinant viešą melą kaip šiuolaikinės Lietuvos bendrabūvio principą.

Siūlome Aikštės TV reportažą iš 50-osios meninės akcijos „Neužmiršim, nesitrauksim“ Garliavos šturmui paminėti. Akcija vyksta kiekvieno mėnesio 17-ąją dieną Simono Daukanto aikštėje Vilniuje.

Reportažo autorius – Vincas Kubilius.

Siūlome prisiminti aktualumo nepraradusį sociologo, Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos ir politinės filosofijos dėstytojo dr. Andriaus Švarplio komentarą, paskelbtą portale Tiesos.lt 2012 m. lapkričio 18 d.

Įžanga

Reikia konstatuoti liūdną faktą, jog mes iki šiol taip ir neturim bandymų susivokti, kas su mumis atsitiko per visą pedofilijos istoriją. Ką reiškia mergaitės paėmimas valstybiniu mastu? Ką reiškia tokios milžiniškos ir organizuotos jėgos politikoje, žiniasklaidoje, teisėsaugoje pasireiškimas? Ką reiškia tokio lygio manipuliacijos viešojoje erdvėje? Ką reiškia mūsų politikų veiksmai, o dar daugiau – neveikimas ir tyla? Ką tai pasako apie mūsų valstybę ir apie mūsų visuomenę? Ir galiausiai, ką reiškia pats baisiausias dalykas – lietuvių visuomenės tyla… (Nepaisant didelio ir tikro rezonanso, manau, kad visuomenė pratylėjo, leido valstybės intitucijoms savivaliauti ir todėl praleido progą apsivalyti).

Ciniškas pareigūnų melas tapo Lietuvos valstybės kasdienybe. Pilietinis Tiesos.lt portalas iš edukacinių paskatų norėtų priminti įžūliausius valdžios melo atvejus.

Dabartinis Liberalų ir centro partijos pirmininkas Artūras Melianas, būdamas vidaus reikalų ministru, tuo metu, kai jam pavaldžios policijos ir specialiųjų padalinių pajėgos ruošėsi Garliavos šturmui, visuomenei aiškino, kad Garliavos mergaitės poėmis nėra įmanomas, kad jam nepasirengta.

Skelbiame pilietės Violetos Milevičienės, nukentėjusios Sausio 13-ąją ir gegužės 17-ąją, baigiamąją kalbą, pasakytą Kaune šiuo metu vykstančio politinio teismų proceso metu.

2013 m. rugsėjo 12 d.

Daugiau nei prieš porą metų Kaunodiena.lt puslapio nuolatinis komentatorius, pasirašantis Pikaso vardu, uždavė 110 klausimų. Gal šie seni, bet iki šiol neatsakyti klausimai šiandien padėtų Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei kartu su jos kuruojama Generaline prokuratūra išsiaiškinti mįslingą Garliavos istoriją?