Įžvalgos, Svarbiausias, Filosofija ir etika

Alvydas Jokubaitis. Kodėl tautos balsas nėra Dievo balsas?

4 Tiesos.lt redakcija   2018 m. gegužės 14 d. 9:40

Tikintys žmonės gali būti sociologais, tačiau negali pripažinti, kad viskas yra iš visuomenės. Pranašo Jeremijo žodžiais, „Prakeiktas žmogus, kuris pasitiki žmogumi“ (Jer 17: 5). Tikintieji žino ribą, už kurios nustoja galioti socialinis determinizmas. Modernieji sociologai domisi tik su visuomene tapatinamu žmogumi. Tai ne tik mokslinis, bet ir politinis įsitikinimas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Intelektualų vaidmuo, Filosofija ir etika

Arkiv. Sigitas Tamkevičius. Stasio Šalkauskio pėdomis

1 Tiesos.lt redakcija   2018 m. gegužės 13 d. 9:07

Jūsų dėmesiui siūlome ark. Sigito Tamkevičiaus sveikinimo žodį, skirtą Stasio Šalkauskio Išminties šventės, vykusios Šiauliuose gegužės 11–13 dienomis, dalyviams.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Filosofija ir etika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

🌄Prof. Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta?“ pristatymas (papildyta)

11 Tiesos.lt redakcija   2018 m. vasario 10 d. 22:45

Kviečiame pasižiūrėti reportažą iš prof. Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta?“ pristatymo, kuris įvyko vasario 7 dieną Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Diskusijoje dalyvavo prof. Vytautas Radžvilas, prof. Alvydas Jokubaitis, dr. Vytautas Rubavičius, moderavo doc. Algimantas Jankauskas. Salė buvo pilna, o knygų visiems norintiems neužteko.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Filosofija ir etika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Alvydas Jokubaitis. „Liberalizmas kaip pilietinė religija“, arba Moralinės pažangos mitas

10 Tiesos.lt redakcija   2017 m. spalio 5 d. 10:51

Klasikiniai filosofai žinojo, kad negali rasti išminties, ir todėl siūlė apsiriboti jos meile bei ieškojimu. Liberalūs filosofai mano, kad išmintis tapati liberalizmui. Tai dogmatiškas ir tik jų pačių tikėjimu pagrįstas įsitikinimas, jų filosofiją paverčiantis politiniu tikėjimu ir teologija. Liberalūs filosofai suvokia, kad jų kuriamos teorijos nenurodo į tai, ką klasikiniai filosofai vadino išmintimi, bet toliau vaizduoja jos ir tiesos ieškojimą. Liberalizmo politinė filosofija pagrįsta istorijos filosofijos prielaida apie pažangos ir liberalizmo tapatumą. Tai reiškia, kad liberalai nori ne tik išmokyti toleruoti vienas kitą pakenčiančių žmonių įsitikinimus, bet ir sukurti naują pažangos visuomenę. Hegelio žodžiais, „pasaulinė istorija yra laisvės suvokimo plėtotė“[1]. Tačiau ši liberalų istorijos filosofijos prielaida prieštarauja jų politinei filosofijai. Kaip politikos filosofai, liberalai vengia į absoliutumą pretenduojančių teiginių, tačiau, kaip istorijos filosofai, jie sako žiną net pasaulio istorijos kryptį[2]. Pirmuoju atveju jie yra skeptikai, antruoju – dogmatikai. Liberalų istorijos filosofija yra ne filosofija, bet pats tikriausias politinis tikėjimas. Liberalai tiki, kad liberalizmo pažanga reiškia žmonijos pažangą. Kaip politikos filosofai, jie viskuo abejoja, tačiau, kaip istorijos filosofai, tiki politinės ir moralinės pažangos dog­ma. Jeigu ne šis tikėjimas, neįmanoma būtų susieti į visumą atskirų liberalizmo teiginių. Tik tikėjimas leidžia paaiškinti nerišlios doktrinos virtimą praktinės veiklos programa[3]. Liberalai veikia pagal credo quia absurdum principą. Pritaikius Samuelio Becketto metaforą, galima sakyti, kad jie laukia Godo, to keisto vienos dramos veikėjo. Šios dramos pagrindiniai personažai ne tik nepažįsta Godo, bet ir nežino, ar yra susitarę su juo susitikti. Liberalai sako iešką tiesos, bet neturi kriterijų, kaip galėtų pasakyti, jog tai tiesa.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Filosofija ir etika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Žinių radijas: ar liberalizmas – „Dievo prakeiksmas“?

16 Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugsėjo 30 d. 21:40

Raigardas Musnickas | ziniuradijas.lt

Laidoje dalyvauja filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija, Filosofija ir etika

Eutanazija neužtikrina žmogaus orumo

8 Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugpjūčio 3 d. 14:13

laisvavisuomene.lt

Vieno žmogaus pasirinkimas gali nulemti daugelio žmonių gyvenimus. Tai iliustruoja ir mokytojo Tomo Mortiero iš Belgijos pavyzdys. Anksčiau jis rėmė liberalius eutanazijos įstatymus, kadangi (kaip ir daugelis jų rėmėjų) tikėjo, jog kiekvienas žmogus turi teisę savarankiškai nuspręsti, kada jam laikas pasitraukti iš šio pasaulio. Tačiau vieno žmogaus tragiškas sprendimas kardinaliai pakeitė T. Mortiero nuomonę.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Filosofija ir etika

Verta prisiminti. Alvydas Jokubaitis. Precedentas beprecedentėje visuomenėje

9 Tiesos.lt siūlo   2017 m. gegužės 28 d. 14:06

DELFI.lt | 2016 m. rugsėjo 22 d.

Martynas Liuteris „Užstalės pokalbiuose“ teisininkus vadina „asilų galvomis“, „gyvatėmis“ ir „Kristaus priešais“. Šįkart nesinori ginčytis, ar tai pagrįstos teisininkų charakteristikos. Galima apsiriboti švelniausiu didžiojo protestanto teisininkų apibūdinimu – „batsiuviai“ ir „siuvėjai“.

Liuterio nuomone, teisininkų darbas savo pobūdžiu prilygsta batsiuvių darbui. Tiek vieni, tiek kiti žino savo profesijos subtilybes ir trokšta užsidirbti pinigų. Pakėlęs savo vaiką, Liuteris net pasakė, kad jeigu šis panorėtų tapti teisininku, jis jį, ko gero, pakartų. Jeigu taip kalbėtų eilinis abejotinų teisininkų sprendimų nuskriaustas ar alkoholio paveiktas žmogus, į tai būtų galima nekreipti dėmesio.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Filosofija ir etika

Prof. Angelija Valančiūtė: Kiekvienas gydytojas, atsiimdamas diplomą, prisiekė saugoti gyvybę nuo jos užsimezgimo iki natūralios mirties

2 Tiesos.lt siūlo   2016 m. gruodžio 3 d. 21:30

Marija Keršanskienė | Bernardinai.lt

Visuomenėje vėl kitus diskusijoms dėl pagalbinio apvaisinimo, dalijamės prieš keletą mėnesių publikuotu pokalbiu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėja prof. Angelija Valančiūte.

Rugsėjo 14 dieną Seimas svarstys Prezidentės veto dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Prezidentė teigia, kad birželio 28 dieną Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas (Nr. XII-2491) įtvirtino motinai ir vaikui žalingas nuostatas, prieš kurias ir kovoja liberalesnio įstatymo varianto šalininkai. Įstatymo variantų trumpą palyginimą trimis klausimais, dėl kurių virė didžiausios diskusijos, galite matyti žemiau pateiktoje lentelėje.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Filosofija ir etika

Įsigykite organizacijos, surinkusios 5,3 mln. parašų dėl Lietuvos Nepriklausomybės, knygą!

1 Tiesos.lt redakcija   2016 m. lapkričio 18 d. 14:44

Plinio Correa de Oliveira. Revoliucija ir Kontrrevoliucija.  Krikščioniškosios kultūros gynimo asociacija, 2013. 211 p.

„Paprastai, jei po šia saule bręsta didelės permainos, jų ženklai iškyla vienu metu, sinchroniškai ir nelauktai. Vienu iš tokių ženklų mūsų lietuviškoje padangėje yra ši knyga.“ – Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Skelbimai, Svarbiausias, Religija ir filosofija, Filosofija ir etika

Kun. Edmundo Naujokaičio FSSPX paskaita „Dievas mirė? Sekuliarizacija ir kas po jos“

19 Tiesos.lt redakcija   2016 m. spalio 20 d. 8:54

Kviečiame į kunigo Edmundo Naujokaičio FSSPX paskaitą „Dievas mirė? Sekuliarizacija ir kas po jos“. Paskaita vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje.

„Dievas mirė“ – taip įvykusį faktą konstatavo Nyčė XIX amžiuje. Daugiau nei šimtą metų Vakarai gyvena šioje tikrovėje. Nors katalikybė ir religija apskritai niekur nedingo, ji prarado ankstesnį vaidmenį Vakarų pasaulio žmonių gyvenime. Sekuliari Europa ieško prasmių, kuria jas, griauna ir ieško iš naujo.

Ar tvarus ir prasmingas gali būti mūsų buvimas po Dievo mirties? Gal teisus Nyčė, kad prasmė žmogui apskritai nėra reikalinga? Kokia dvasinė dykuma ar kaip tik nauji laisvės horizontai pasitiko sekuliarią žmoniją? Šiuos ir kitus klausimus jau ateinantį trečiadienį svarstysime ne moralizuodami, o analizuodami. Kviečiame dalyvauti!

Paskaita įvyks š.m. spalio 26 d., trečiadienį, 18 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (Universiteto g. 9/1) 201 auditorijoje.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 2 iš 4 < 1 2 3 4 > 

Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Riba, kurią peržengus jūsų neišgelbės jokia jėga, policija ar vandens patrankos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Nebūkime aukos

Nida Vasiliauskaitė. Miesto valdžios akimis esate infantilūs buzzwordais valdomi pampersiniai

Arūnas Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje

Seime registruotas įstatymas siekiant apsaugoti Lukiškių aikštę nuo tolesnio jos išniekinimo

Rasa Čepaitienė. Pornokratija*

Nacionalinis susivienijimas reikalauja Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo

Ramūnas Karbauskis. R. Šimašiaus pliažas tampa Tautos kančias menančios aikštės išniekinimo simboliu

Rasa Čepaitienė. Suklastota meilė

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus vardo pliažo naujienos

Robertas Grigas. Man tai buvo skiepai nuo bet kokio sovietizmo

Tomas Baranauskas. Apie magišką smėlio galią

Prisiminkime ir atminkime. Goda Krukauskienė: Budavonės kankiniai

Algimantas Rusteika. Vienybės klausimu: tiesa išlaisvina

Vygantas Malinauskas. „Kaip ant tyčių...“

Vytautas Radžvilas. Sisteminė „opozicija“ – nomenklatūrinio režimo atrama

Nuo bačkos. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė: Šimašius būtų puikus prezidentas

Liudvikas Jakimavičius. Sprigtas į snapą Gaidžiui

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Valstybės pliažas

Artūras Račas. Monika pretenduoja į Metų citatos autorės titulą

Vygantas Malinauskas. Kas čia yra „tas“, kuris „gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“?

Paraštėje. Nida Vasiliauskaitė. Tai klasizmas, joks rasizmas

Vytautas Sinica. Šimašius Lukiškių aikštę nutarė paversti pliažu…

Geroji Naujiena: „Nebijokite!“

Liudvikas Jakimavičius. Skambėjimas mūsų laikais yra dalykas svarbesnis už turinį

Tomas Bakučionis. Teisinių „stebuklų“ ir nuogų karalių šalis

Kęstutis Bacvinka: „Kas apgins gyventojų lėšomis įkurtą parką“

Andrius Švarplys. Kam painioti savo politines aspiracijas su mokslu ir akademiniu pasauliu?

Andrius Švarplys. Keli štrichai Naujosios Amerikos portretui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.