Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Šeima tvirta ne tada, kai gerai. Kai visi drybso sekmadienį krėsluose prie baseinėlio su kokteiliais. Kas ko vertas sužinai atėjus išbandymams. Kai kyla tikra grėsmė visiems ir kiekvienam.

Jei vieningai prieš pavojus, mūru už kitą, negaila paaukoti dalį savo patogumų – tai šeima. Jei riejasi ir kaltina, jei nusispjaut vienam ant kito ir to, kas bus, jei tik pykšt pykšt durys ir užsidaro savo kambariuose – šeimos nėra. Tik laiko klausimas, kada subyrės.

Taip dabar Europos Sąjungoje. Pradžia buvo graži ir protinga, bet tai jau antika. Vidinių įcentrinių ryšių nebelikę. Tik pačiulbėjimai apie amžinąsias vertybes. Pirmas rimtas išbandymas, ir didingos tuštybės kaukės nukrito.

propatria.lt

Turbūt neatsitiktinai Europos Sąjunga yra kone vienas dažniausiai pasitaikančių šiuolaikinių politikos teoretikų bei apžvalgininkų kritikos taikinių. Įsigilinus į esminius šio unikalaus ir ligi šiol konceptualiai neapibrėžiamo kvazipolitinio darinio idėjinius principus, tai suprasti darosi nesunku. Gelminis Europos Sąjungos nuostatų prieštaringumas, vis labiau iškylantis į paviršių šiandienių jos problemų kontekste, tik patvirtina egzistencinį Europos Sąjungos paradoksą, leidžiantį kvestionuoti šio supranacionalinio darinio mentalinį pagrindą ir kelti retorinį klausimą, ar jis iš principo pajėgus išlikti šiandienos pasaulio kontekste.

Pro patria

1918 metais modernią tautinę valstybę sukūrusi ir 1990 metais jos nepriklausomybę atkūrusi lietuvių tauta netrukus ir Konstitucijoje įtvirtino, kad valstybę kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai. Tai akivaizdžiausiai liudija ir svarbiausią Lietuvos kaip modernios tautinės valstybės interesą – valstybės ir ją steigiančios politinės tautos išlikimą. Vienodai būtina, tiek kad išliktų valstybė, tiek kad išliktų politinė tauta. Valstybė egzistuoja tik dėl ją kuriančios tautos, o ją kurianti tauta tą daro, nes negali visavertiškai egzistuoti be valstybės.

slapenas.lt

Akivaizdi ir trumpa tiriamosios žurnalistikos pamoka.

Manęs kartais klausia, kodėl užsiimu tiriamąja žurnalistika – ilgai ir nuobodžiai kapstausi faktuose, lyginu informaciją skirtinguose šaltiniuose, tikrinu pasisakymų tikroviškumą oficialiuose valstybiniuose ir informaciniuose portaluose? Tuo labiau, kad Lietuvoje įprasta keistis nuomonėmis, o faktai mažai kam terūpi. Pavyzdžiui, kartais pasitaiko, kai publikuodami mano straipsnius aštriomis temomis kai kurie portalai ignoruoja pridedamus skaitlingus informacijos šaltinius.

Laisvūnas Šopauskas su prof. Vytautu Radžvilu kalbasi apie teroristų išpuolių Prancūzijoje pasekmes ir šiandieninę Europos situaciją. Interviu filmavo Aušra Gabalytė (Aikštės TV).

Paryžius labai empiriškas, infantilus, sakyčiau, net šiek tiek naivus ir kvailokas.

Kai po žudynių „Charlie Hebdo“ redakcijoje į miesto aikštes išėjo milijonas paryžiečių su šūkiu „Je suis Charlie“, minia slapčia labiau džiaugėsi, nei gedėjo. „Štai mūsų atsakas gyvuliams, kurie kėsinasi į žodžio laisvę ir mūsų elegantiškas vertybes. Žiūrėkite, kokie mes vieningi, bebaimiai ir kiek mūsų daug“, – tokia buvo mintis, užvaldžiusi miestą.

Žiūrėjau labai atsargiai į tokį prancūzų atsaką. Kaip ir į solidarumo akcijų bangą „Je suis Charle“, nusiritusią per Europą.

Kitas kraštutinumas – Razmanas Kadyrovas, kaip atsaką Paryžiaus laisvamaniams demonstrantams suvežęs autobusais į Grozną ne ką mažesnę minią su šūkiu: „Allahu Akbar“. Tąkart Kadyrovas džichado Paryžiui garsiai nepaskelbė – tikriausiai Putinas, viršininkas, atkalbėjo, bet juk visi suprantame, kad iš tikro tai paskelbė, ir tas viršininkui patiko. Kaip ir tai, kad pasiuntė savo galvažudžius į Ukrainą kariauti su Amerikos „pindosais“ ir atstatyti „nuverstą demokratiją“.

Pro Patria

Paryžių sukrėtė didžiausias teroro išpuolis nuo 2004 metų, kai 191 žmogus žuvo per sprogimus Madrido metro. Šiąnakt Paryžiuje negalutiniais duomenimis pareikalauta 160 aukų. Gerai organizuoti, bombomis, granatomis ir kalaškinovais ginkluoti savižudžiai teroristai surengė atakas futbolo stadione, koncertų salėje ir keliuose restoranuose. Paryžiuje paskelbta nepaprastoji padėtis, sustabdyta didelė dalis transporto, uždarytos šalies sienos. Pasaulis gedi, smerkia terorizmą ir reiškia paramą Prancūzijai. Prisidėdami prie užuojautos tragedijos aukoms, turėtume plačiau pažvelgti į įvykių kontekstą ir galimas pamokas.

propatria.lt

Graikijos ir migrantų krizių fone pasigirsta diskusijų, jog Europa, pamiršusi savo šaknis ir netekusi bendro siekio, išgyvena savo saulėlydį. Tad svarbus šiandieninės Europos klausimas, kas yra Europos tapatybė bei kokiu keliu žengia dabartinė Europa? Ar šiandieninę padėtį galime pavadinti krize? Apie tai, kaip keisis Europos Sąjunga (ES), kokios sąjungos galime tikėtis ateityje bei kaip prie europinės tapatybės formavimo galėtų prisidėti Lietuva, Lukas Grinius bei Rūta Lisauskaitė kalbėjo su rašytoju, socialinių mokslų daktaru Vytautu Rubavičiumi bei Vilniaus universiteto dėstytoju prof. Alvydu Jokubaičiu.

alkas.lt

Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre.

Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai!

Bernardinai.lt

Šiandien, savarankiškai organizuojamos Europos piliečių iniciatyvos „Stop TTIP“ organizatoriai Briuselyje surengė teatralizuotą akciją ir Europos Komisijai įteikė peticiją su daugiau nei 3 mln. parašų, kuriais raginama stabdyti ES laisvosios prekybos sutarties su JAV (angl. santr.TTIP) pasirašymą bei sutarties su Kanada (angl. santr. CETA) ratifikavimą. Akcijos metu lapai su iniciatyvą palaikančių Europos piliečių parašais sudėti vienoje svarstyklių pusėje nusvėrė kitoje svarstyklių pusėje esančius smėlio maišus, simbolizuojančius korporacijų naudą, kuri būtų gaunama pasirašius minėtuosius susitarimus.