Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Bernardinai.lt

„Žemynas, kuris kadaise valdė pasaulį, dabar atrodo dreifuojantis, o jo siela yra pagraužta biurokratijos ir politinio korektiškumo“, – rašo Actono instituto tyrimų direktorius Samuelis Greggas.

Ne europiečiams sudėtinga suvokti dviejų XX amžiuje Europą ištikusių katastrofų mastą. Įkritusios bedugnėn 1914–1918 metais, Europos tautos ir vėl įpuolė ten pat po dviejų dešimtmečių. Nuo Normandijos Vakaruose iki Stalingrado Rytuose viešpatavo mirties apokalipsė. „Niekada daugiau!“ tapo pamatiniu daugelio Europos politikų, tarp kurių buvo tokie žymūs valstybininkai kaip Vakarų Vokietijos atstovas Konradas Adenaueris, italas Alcide’as de Gasperis, prancūzas Robertas Schumanas (dabar yra svarstoma dėl jo paskelbimo šventuoju), šūkiu. Šie politikai stovėjo krikščionių demokratų sudarytų vyriausybių priešakyje netrukus po karo.

Pro Patria

Šiemet dar nebuvo svarbesnės žinios už britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Visoje ES ji sutikta su dideliu ir pagrįstu liūdesiu, nusivylimu ir pykčiu. Tačiau reaguoti reikėtų ne emocijomis, o išvadomis. Nemažai dalykų, kurie daug kam tapo akivaizdūs po britų pasitraukimo, būtų galėję padėti to išvengti, jei būtų suvokti ir įgyvendinti anksčiau.

Bernardinai.lt

Jungtinės Karalystės piliečiai istoriniame referendume balsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos po 43 metų bendros istorijos.

Pasitraukimo šalininkai surinko 52% prieš 48% balsų. Brexitą ypač palaikė Anglija ir Velsas, o Londonas, Škotija ir Šiaurės Airija pasisakė už pasilikimą ES. Jungtinės Karalystės nepriklausomybė partijos (UKIP) vadovas Nigelis Farage sveikino referendumą kaip JK „Nepriklausomybės dieną”, o Pasilikimo stovykla pavadino jį „katastrofa“.

Referendume dalyvavo 71,8% rinkėjų – daugiau nei 30 milijonų žmonių, Tai didžiausias aktyvumas JK rinkimuose nuo 1992 metų. Svaras nukrito iki žemiausio lygio JAV dolerio atžvilgiu nuo 1985 metų rinkoms reaguojant į rezultatus, praneša BBC.

Išdidi, didelė valstybė ir jos žmonės palieka bendriją, kuri jiems objektyviai buvo ir yra naudinga. Tai galėjo atsitikti anksčiau ar vėliau, bet neįvykti negalėjo. O pavyko dabar.

Panašiai kaip per perestroikę, kai sistemoje susikaupia įtampa ir tampa aišku, kad perspektyvoje, nieko nedarant, ji žlugs. Kiekvienas ima galvoti apie save. Ir elitas sumąsto kelis sau naudingus pokyčius. Ir įsivaizduoja, kad viskas vyks tik tiek ir tik taip, kaip sugalvotojams naudinga ir norisi. O atidarius realybės katilo vožtuvus slėgis nuneša velniop ir vožtuvus, ir jų atsukėjus.

Bernardinai.lt

„Glorious Britain“ – „Šlovingoji Britanija“. Taip vadinosi suvenyrų krautuvėlė viename Londono oro uoste. Gal kiek per skambus pavadinimas marškinėlių ir puodelių su Britanijos vėliavos ar Big Beno atvaizdais pardavėjams. Tačiau, kad ir kaip būtų, ši šalis iš tiesų turi ilgą, turtingą ir šlovingą istoriją, ir be jos pasaulis nebūtų toks, koks jis yra dabar.

Tai, kas vadinama šiuolaikine Vakarų demokratija, ir liberalia ekonomika galbūt anksčiau ar vėliau būtų atsiradę žmonijoje. Galbūt anksčiau ar vėliau būtų iškilusi tokia valstybė kaip Jungtinės Amerikos Valstijos. Galbūt. Tačiau istorinis faktas yra tai, kad visa tai neatsirado be Britanijos. Netgi dabartinė Europos Sąjunga atrodytų visai kitaip be šios šalies. Ir nors tai jau nebėra imperija, kurioje niekada nenusileidžia saulė, ji vis dar yra tarp ekonomiškai stipriausių ir politiškai įtakingiausių valstybių pasaulyje.

Ir štai jie nutaria išeiti.

Pro Patria

Po tarptautinio spaudimo Norvegijos valdžia panaikino kaltinimus Bodnariu šeimos tėvams ir sutiko jiems grąžinti keturis vaikus, laikomus globos namuose įvairiose šalies vietose.

Novegijos tarnyba Barnevernet vaikus iš Bodnariu sutuoktinių atėmė po to, kai mokykla, kurią lankė vaikai, socialinei tarnybai apskundė tėvų pernelyg „konservatyvų“ auklėjimą. Mokykla skundėsi, kad tėvai yra „labai krikščioniški“ ir moko vaikus, jog „Dievas baudžia už nuodėmes“.

„Metai“, 2016 Nr. 3 (kovas)

Rytai – tekančios saulės ir viliojančių tolių kryptis: įvadinės pastabos

Kai bandome įsivaizduoti tolimą ir pasakišką kraštą, prieš mūsų akis iškyla Rytai. Vaizduotę kaitina jau pats lotyniškos kilmės žodis Orientas, įvardijantis Rytus kaip saulės tekėjimo krypties žymimą pasaulio šalį, ir net lietuviškas žodis Rytai, erdvinę pasaulio šalies ir saulės tekėjimo krypties kategoriją susiejantis su laiko kategorija – ryto metu, kai po tamsios nakties suspindusi šviesa kartu su ryto rasos gaivumu atneša kiekvienai naujai pradžiai būdingo būties šviežumo pojūtį ir dar nepatirto nuotykio nuojautą.

Pro Patria

Prognozuoti tai, kaip baigsis Jungtinėje Karalystėje dar šį birželį vyksiantis referendumas dėl britų narystės ES remiantis tik turimais apklausų duomenimis, būtų gana sudėtinga. Pasisakančiųjų už tolimesnį britų buvimą ES stovykla dydžiu panaši į pasisakančiųjų prieš. Liks ar neliks Jungtinė Karalystė ES dalimi – pamatysime jau visai greitai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą britai priims, jau dabar galima kalbėti apie tam tikrą pamoką. Taip pat ir mums, lietuviams.

Astrave statoma branduolinė elektrinė pavojų kelia dar net nepastatyta. Baltarusijos visuomeninės organizacijos ir net nacionalinė televizija paviešino kadrus, rodančius, kaip balandžio viduryje sugriuvo statomo branduolinio reaktoriaus valdymo patalpų perdangos. Anot liudytojų, skubėdami statybininkai nesilaikė technologinių gelžbetonio liejimo reikalavimų, dėl to neišlaikė konstrukcijos ir sugriuvo keliolikos kvadratinių metrų dydžio perdangos. Europos Parlamento nario Bronio Ropės teigimu, šis incidentas dar kartą parodo koks pavojingas ir neatsakingai statomas objektas kyla Europos Sąjungos pašonėje.

BNS

Politikai ateinančiomis savaitėmis ieškos atsakymo, kodėl trečiadienį Nyderlanduose vykusiame referendume nesėkmę patyrė svarbios Europos Sąjungos sutarties su Ukraina šalininkų stovykla, tačiau profesorius Claesas de Vreese (Klasas de Vresė) jau dabar turi vieną prielaidą.

„Balsavimas „prieš“ nebuvo nulemtas vienos tos pačios priežasties“, – sakė politinės komunikacijos specialistas C.de Vreese interviu Briuselio nepriklausomai naujienų svetainei EUobserver kitą dieną po to, kai daugiau nei 61 proc. referendume dalyvavusių olandų pasisakė prieš ES ir Ukrainos asociacijos sutartį.