Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

„Metai“, 2016 Nr. 3 (kovas)

Rytai – tekančios saulės ir viliojančių tolių kryptis: įvadinės pastabos

Kai bandome įsivaizduoti tolimą ir pasakišką kraštą, prieš mūsų akis iškyla Rytai. Vaizduotę kaitina jau pats lotyniškos kilmės žodis Orientas, įvardijantis Rytus kaip saulės tekėjimo krypties žymimą pasaulio šalį, ir net lietuviškas žodis Rytai, erdvinę pasaulio šalies ir saulės tekėjimo krypties kategoriją susiejantis su laiko kategorija – ryto metu, kai po tamsios nakties suspindusi šviesa kartu su ryto rasos gaivumu atneša kiekvienai naujai pradžiai būdingo būties šviežumo pojūtį ir dar nepatirto nuotykio nuojautą.

Pro Patria

Prognozuoti tai, kaip baigsis Jungtinėje Karalystėje dar šį birželį vyksiantis referendumas dėl britų narystės ES remiantis tik turimais apklausų duomenimis, būtų gana sudėtinga. Pasisakančiųjų už tolimesnį britų buvimą ES stovykla dydžiu panaši į pasisakančiųjų prieš. Liks ar neliks Jungtinė Karalystė ES dalimi – pamatysime jau visai greitai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą britai priims, jau dabar galima kalbėti apie tam tikrą pamoką. Taip pat ir mums, lietuviams.

Astrave statoma branduolinė elektrinė pavojų kelia dar net nepastatyta. Baltarusijos visuomeninės organizacijos ir net nacionalinė televizija paviešino kadrus, rodančius, kaip balandžio viduryje sugriuvo statomo branduolinio reaktoriaus valdymo patalpų perdangos. Anot liudytojų, skubėdami statybininkai nesilaikė technologinių gelžbetonio liejimo reikalavimų, dėl to neišlaikė konstrukcijos ir sugriuvo keliolikos kvadratinių metrų dydžio perdangos. Europos Parlamento nario Bronio Ropės teigimu, šis incidentas dar kartą parodo koks pavojingas ir neatsakingai statomas objektas kyla Europos Sąjungos pašonėje.

BNS

Politikai ateinančiomis savaitėmis ieškos atsakymo, kodėl trečiadienį Nyderlanduose vykusiame referendume nesėkmę patyrė svarbios Europos Sąjungos sutarties su Ukraina šalininkų stovykla, tačiau profesorius Claesas de Vreese (Klasas de Vresė) jau dabar turi vieną prielaidą.

„Balsavimas „prieš“ nebuvo nulemtas vienos tos pačios priežasties“, – sakė politinės komunikacijos specialistas C.de Vreese interviu Briuselio nepriklausomai naujienų svetainei EUobserver kitą dieną po to, kai daugiau nei 61 proc. referendume dalyvavusių olandų pasisakė prieš ES ir Ukrainos asociacijos sutartį.

Ben Judah | independent.co.uk | 2016 m. kovo 13 d.

Tai Britanijos imigracijos referendumas. Jeigu kalbama apie balsadėžes, sprendimą „Išeiti“ ar „Pasilikti“ lems ne perdėtas Briuselio reguliavimas, „šveicariškasis modelis“ arba Britų teismų suverenitetas. Tai bus didysis neminimasis: ar jums priimtina imigracija ir etninis pokytis?

DELFI.lt

Europos Sąjungą drebina vis naujos problemos, vis nauji kylantys iššūkiai. Stebėjome, kaip sunkiai suvokiama ir ilgai vartaliojama vadinamoji „pabėgėlių problema“, po šiurpių teroristinių išpuolių jau nieko nebestebina vis tie patys nieko nesakantys pareiškimai ir paraginimai neišsižadėti europinių vertybių.

Atrodo, kad ES aukštieji politikai ir biurokratai niekaip negali suprasti, kad gyvena pasikeitusiame ir, atrodo, jiems visiškai netikėtame pasaulyje, kuris niekaip nebetelpa į jų ideologinių konstrukcijų rėmus. Kodėl ES politika tapo tokia neveiksni? Į tokį klausimą sunku vienareikšmiškai atsakyti, tad pabandykime pasiaiškinti kelis lyg ir akivaizdesnius dalykus.

Kovo 18 dieną Lenkijos Seimas priėmė vyriausybės programą 75+, pagal kurią asmenims, vyresniems negu 75 metų amžiaus, vaistai bus išduodami nemokamai. Už įstatymo projektą balsavo 297 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė – 139.

Pagal įstatymo projektą, nemokamus vaistus ir medicinos preparatus pagyvenusiems žmonėms išrašinės gydytojai ir pirmosios pagalbos medicinos seserys.

Antoine Pasquier | famillechretienne.fr

Siūlome interviu su Jaime Mayor Oreja, „Vienas iš mūsų“ („Un de Nous/One of Us“) federacijos, suvienijusios visuomenines organizacijas iš šešiolikos Europos Sąjungos šalių, vadovu. Federacijos prezidentas įsitikinęs: pirmoji naujos organizacijos misija – įkvėpti kultūrinius pokyčius, kurie leistų puoselėti Europoje gyvybės kultūrą.

Pro Patria

Skelbiame išsamų „Der Spiegel“ tekstą apie pastaruosius politinius žingsnius sprendžiant ES migrantų krizę. Nors portalo redakcija nesutinka su optimistiniu Vokietijos kanclerės atvirų sienų politikos vertinimu, tekstas vertingas visų pirma savo faktinės informacijos gausa.

Kanclerė Angela Merkel, vykdydama pabėgėlių politiką, dar labiau izoliavo Vokietiją nei jos pirmtakai. Prieš jos valią buvo uždarytas Balkanų maršrutas, o daugelis ES lyderių mano, kad jos bandymai tartis su Turkija yra tik iliuzija.

Anksčiau Vokietijos kanclerės ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko tarpusavio ryšiai buvo artimesni. Kai A. Merkel įeidavo į Europos Vadovų Tarybos konferencijų salę Briuselyje, D. Tuskas žemai nusilenkdavo ir paspausdavo A. Merkel ranką. Be to, jis taip švelniai tą ranką bučiuodavo, kad netgi A. Merkel, pripratusi prie visokiausių pataikūniškų manierų, keistai sutrikusi žvelgdavo į nulenktą buvusio Lenkijos premjero galvą.

Šeima tvirta ne tada, kai gerai. Kai visi drybso sekmadienį krėsluose prie baseinėlio su kokteiliais. Kas ko vertas sužinai atėjus išbandymams. Kai kyla tikra grėsmė visiems ir kiekvienam.

Jei vieningai prieš pavojus, mūru už kitą, negaila paaukoti dalį savo patogumų – tai šeima. Jei riejasi ir kaltina, jei nusispjaut vienam ant kito ir to, kas bus, jei tik pykšt pykšt durys ir užsidaro savo kambariuose – šeimos nėra. Tik laiko klausimas, kada subyrės.

Taip dabar Europos Sąjungoje. Pradžia buvo graži ir protinga, bet tai jau antika. Vidinių įcentrinių ryšių nebelikę. Tik pačiulbėjimai apie amžinąsias vertybes. Pirmas rimtas išbandymas, ir didingos tuštybės kaukės nukrito.