Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Paryžius labai empiriškas, infantilus, sakyčiau, net šiek tiek naivus ir kvailokas.

Kai po žudynių „Charlie Hebdo“ redakcijoje į miesto aikštes išėjo milijonas paryžiečių su šūkiu „Je suis Charlie“, minia slapčia labiau džiaugėsi, nei gedėjo. „Štai mūsų atsakas gyvuliams, kurie kėsinasi į žodžio laisvę ir mūsų elegantiškas vertybes. Žiūrėkite, kokie mes vieningi, bebaimiai ir kiek mūsų daug“, – tokia buvo mintis, užvaldžiusi miestą.

Žiūrėjau labai atsargiai į tokį prancūzų atsaką. Kaip ir į solidarumo akcijų bangą „Je suis Charle“, nusiritusią per Europą.

Kitas kraštutinumas – Razmanas Kadyrovas, kaip atsaką Paryžiaus laisvamaniams demonstrantams suvežęs autobusais į Grozną ne ką mažesnę minią su šūkiu: „Allahu Akbar“. Tąkart Kadyrovas džichado Paryžiui garsiai nepaskelbė – tikriausiai Putinas, viršininkas, atkalbėjo, bet juk visi suprantame, kad iš tikro tai paskelbė, ir tas viršininkui patiko. Kaip ir tai, kad pasiuntė savo galvažudžius į Ukrainą kariauti su Amerikos „pindosais“ ir atstatyti „nuverstą demokratiją“.

Pro Patria

Paryžių sukrėtė didžiausias teroro išpuolis nuo 2004 metų, kai 191 žmogus žuvo per sprogimus Madrido metro. Šiąnakt Paryžiuje negalutiniais duomenimis pareikalauta 160 aukų. Gerai organizuoti, bombomis, granatomis ir kalaškinovais ginkluoti savižudžiai teroristai surengė atakas futbolo stadione, koncertų salėje ir keliuose restoranuose. Paryžiuje paskelbta nepaprastoji padėtis, sustabdyta didelė dalis transporto, uždarytos šalies sienos. Pasaulis gedi, smerkia terorizmą ir reiškia paramą Prancūzijai. Prisidėdami prie užuojautos tragedijos aukoms, turėtume plačiau pažvelgti į įvykių kontekstą ir galimas pamokas.

propatria.lt

Graikijos ir migrantų krizių fone pasigirsta diskusijų, jog Europa, pamiršusi savo šaknis ir netekusi bendro siekio, išgyvena savo saulėlydį. Tad svarbus šiandieninės Europos klausimas, kas yra Europos tapatybė bei kokiu keliu žengia dabartinė Europa? Ar šiandieninę padėtį galime pavadinti krize? Apie tai, kaip keisis Europos Sąjunga (ES), kokios sąjungos galime tikėtis ateityje bei kaip prie europinės tapatybės formavimo galėtų prisidėti Lietuva, Lukas Grinius bei Rūta Lisauskaitė kalbėjo su rašytoju, socialinių mokslų daktaru Vytautu Rubavičiumi bei Vilniaus universiteto dėstytoju prof. Alvydu Jokubaičiu.

alkas.lt

Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre.

Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai!

Bernardinai.lt

Šiandien, savarankiškai organizuojamos Europos piliečių iniciatyvos „Stop TTIP“ organizatoriai Briuselyje surengė teatralizuotą akciją ir Europos Komisijai įteikė peticiją su daugiau nei 3 mln. parašų, kuriais raginama stabdyti ES laisvosios prekybos sutarties su JAV (angl. santr.TTIP) pasirašymą bei sutarties su Kanada (angl. santr. CETA) ratifikavimą. Akcijos metu lapai su iniciatyvą palaikančių Europos piliečių parašais sudėti vienoje svarstyklių pusėje nusvėrė kitoje svarstyklių pusėje esančius smėlio maišus, simbolizuojančius korporacijų naudą, kuri būtų gaunama pasirašius minėtuosius susitarimus.

propatria.lt

Visuotinai sutariama, kad iš pirmo žvilgsnio lokalus konfliktas dėl Ukrainos yra gilėjančios ,,globalios sumaišties” valstybių tarptautiniuose santykiuose požymis. Jis liudija, kad sparčiai irsta prieš 70 metų įtvirtinta geopolitinė pasaulio tvarka. Prielaidas jai byrėti sukūrė XX a. paskutiniajame dešimtmetyje įvykęs TSRS dominuojamos pasaulinės komunistinės sistemos žlugimas. Tada buvo pakirstas geopolitinę pasaulio tvarką laidavęs dvipolis jos modelis.

Per Europą viena po kitos ritasi viena už kitą grėsmingesnės krizės. Kiekviena jų tikrino ir tikrina naujojo statinio gyvastingumą ir tvarumą, statinio, kuris statomas tarytum užrištomis akimis, neturit baigto ir visų patvirtinto antspaudu generalinio brėžinio.

Politologas Andrius Švarplys savo veidaknygėje aptarė pastarojo meto aktualiją – masinę pabėgėlių migraciją į Vakarų Europą ir Europos Sąjungos isteblišmento reakcijas.

Siūlome jo pastebėjimus.

Sočioji mieganti Europa gavo antrąją bombą ant savo galvos – migrantus (pirmoji buvo – Rusijos agresija prieš Ukrainą). Ką daryti, nežino absoliučiai niekas. Visiškas chaosas. Turim progą stebėti globalizuoto pasaulio įsiveržimą į teritorinių valstybių „kiemą“.

„Žalioji Lietuva“

Paviešintas aktyviausių Transatlantinės prekybos sutarties (TTIP) lobistų dešimtukas, veikiantis Europos institucijose. Birželio 24 d. paskelbta statistika atskleidžia, kas skyrė itin dideles pinigų sumas siekdamas sau naudingų susitikimų su Europos Komisijos vadovais.

Kaip nesunku suprasti, atsargi ir konkrečių TTIP sutarties pasekmių įvertinimo reikalaujanti Žaliųjų ir jų partnerių pozicija yra orientuota į ilgalaikę šios sutarties naudą. Mes nesiekiame visomis priemonėmis skubinti šio tikrai svarbaus dokumento pasirašymo vien tam, kad kažkas įvykdytų neapgalvotą spartuolišką pažadą šiemet baigti derybas. Vietoje to skatiname, kad galutinis dokumentas išsamiai atspindėtų europiečių interesus, o idealiu atveju – ir amerikiečiai turėtų galimybę perimti pažangesnį europinį reguliavimą. Visiškai pritariu už tarptautinę prekybą atsakingų ES valstybių narių ministrų tarybos posėdžio formuluotei apie TTIP kaip „strateginio kertinio transatlantinių santykių elemento“ svarbą. Dėl to aš ir mano kolegos sieksime, kad šis elementas taptų kokybišku. Todėl šiose derybose Europos Parlamentui, kaip vienintelei tiesiogiai išrinktai ir visus Europos Sąjungos piliečius atstovaujančiai institucijai, svarbu neskubėti ir nepamiršti lietuvių liaudies išminties, kad prieš kerpant (ar priimant bet kokį rimtą sprendimą) verta devynis kartus pamatuoti.