Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Ben Judah | independent.co.uk | 2016 m. kovo 13 d.

Tai Britanijos imigracijos referendumas. Jeigu kalbama apie balsadėžes, sprendimą „Išeiti“ ar „Pasilikti“ lems ne perdėtas Briuselio reguliavimas, „šveicariškasis modelis“ arba Britų teismų suverenitetas. Tai bus didysis neminimasis: ar jums priimtina imigracija ir etninis pokytis?

DELFI.lt

Europos Sąjungą drebina vis naujos problemos, vis nauji kylantys iššūkiai. Stebėjome, kaip sunkiai suvokiama ir ilgai vartaliojama vadinamoji „pabėgėlių problema“, po šiurpių teroristinių išpuolių jau nieko nebestebina vis tie patys nieko nesakantys pareiškimai ir paraginimai neišsižadėti europinių vertybių.

Atrodo, kad ES aukštieji politikai ir biurokratai niekaip negali suprasti, kad gyvena pasikeitusiame ir, atrodo, jiems visiškai netikėtame pasaulyje, kuris niekaip nebetelpa į jų ideologinių konstrukcijų rėmus. Kodėl ES politika tapo tokia neveiksni? Į tokį klausimą sunku vienareikšmiškai atsakyti, tad pabandykime pasiaiškinti kelis lyg ir akivaizdesnius dalykus.

Kovo 18 dieną Lenkijos Seimas priėmė vyriausybės programą 75+, pagal kurią asmenims, vyresniems negu 75 metų amžiaus, vaistai bus išduodami nemokamai. Už įstatymo projektą balsavo 297 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė – 139.

Pagal įstatymo projektą, nemokamus vaistus ir medicinos preparatus pagyvenusiems žmonėms išrašinės gydytojai ir pirmosios pagalbos medicinos seserys.

Antoine Pasquier | famillechretienne.fr

Siūlome interviu su Jaime Mayor Oreja, „Vienas iš mūsų“ („Un de Nous/One of Us“) federacijos, suvienijusios visuomenines organizacijas iš šešiolikos Europos Sąjungos šalių, vadovu. Federacijos prezidentas įsitikinęs: pirmoji naujos organizacijos misija – įkvėpti kultūrinius pokyčius, kurie leistų puoselėti Europoje gyvybės kultūrą.

Pro Patria

Skelbiame išsamų „Der Spiegel“ tekstą apie pastaruosius politinius žingsnius sprendžiant ES migrantų krizę. Nors portalo redakcija nesutinka su optimistiniu Vokietijos kanclerės atvirų sienų politikos vertinimu, tekstas vertingas visų pirma savo faktinės informacijos gausa.

Kanclerė Angela Merkel, vykdydama pabėgėlių politiką, dar labiau izoliavo Vokietiją nei jos pirmtakai. Prieš jos valią buvo uždarytas Balkanų maršrutas, o daugelis ES lyderių mano, kad jos bandymai tartis su Turkija yra tik iliuzija.

Anksčiau Vokietijos kanclerės ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko tarpusavio ryšiai buvo artimesni. Kai A. Merkel įeidavo į Europos Vadovų Tarybos konferencijų salę Briuselyje, D. Tuskas žemai nusilenkdavo ir paspausdavo A. Merkel ranką. Be to, jis taip švelniai tą ranką bučiuodavo, kad netgi A. Merkel, pripratusi prie visokiausių pataikūniškų manierų, keistai sutrikusi žvelgdavo į nulenktą buvusio Lenkijos premjero galvą.

Šeima tvirta ne tada, kai gerai. Kai visi drybso sekmadienį krėsluose prie baseinėlio su kokteiliais. Kas ko vertas sužinai atėjus išbandymams. Kai kyla tikra grėsmė visiems ir kiekvienam.

Jei vieningai prieš pavojus, mūru už kitą, negaila paaukoti dalį savo patogumų – tai šeima. Jei riejasi ir kaltina, jei nusispjaut vienam ant kito ir to, kas bus, jei tik pykšt pykšt durys ir užsidaro savo kambariuose – šeimos nėra. Tik laiko klausimas, kada subyrės.

Taip dabar Europos Sąjungoje. Pradžia buvo graži ir protinga, bet tai jau antika. Vidinių įcentrinių ryšių nebelikę. Tik pačiulbėjimai apie amžinąsias vertybes. Pirmas rimtas išbandymas, ir didingos tuštybės kaukės nukrito.

propatria.lt

Turbūt neatsitiktinai Europos Sąjunga yra kone vienas dažniausiai pasitaikančių šiuolaikinių politikos teoretikų bei apžvalgininkų kritikos taikinių. Įsigilinus į esminius šio unikalaus ir ligi šiol konceptualiai neapibrėžiamo kvazipolitinio darinio idėjinius principus, tai suprasti darosi nesunku. Gelminis Europos Sąjungos nuostatų prieštaringumas, vis labiau iškylantis į paviršių šiandienių jos problemų kontekste, tik patvirtina egzistencinį Europos Sąjungos paradoksą, leidžiantį kvestionuoti šio supranacionalinio darinio mentalinį pagrindą ir kelti retorinį klausimą, ar jis iš principo pajėgus išlikti šiandienos pasaulio kontekste.

Pro patria

1918 metais modernią tautinę valstybę sukūrusi ir 1990 metais jos nepriklausomybę atkūrusi lietuvių tauta netrukus ir Konstitucijoje įtvirtino, kad valstybę kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai. Tai akivaizdžiausiai liudija ir svarbiausią Lietuvos kaip modernios tautinės valstybės interesą – valstybės ir ją steigiančios politinės tautos išlikimą. Vienodai būtina, tiek kad išliktų valstybė, tiek kad išliktų politinė tauta. Valstybė egzistuoja tik dėl ją kuriančios tautos, o ją kurianti tauta tą daro, nes negali visavertiškai egzistuoti be valstybės.

slapenas.lt

Akivaizdi ir trumpa tiriamosios žurnalistikos pamoka.

Manęs kartais klausia, kodėl užsiimu tiriamąja žurnalistika – ilgai ir nuobodžiai kapstausi faktuose, lyginu informaciją skirtinguose šaltiniuose, tikrinu pasisakymų tikroviškumą oficialiuose valstybiniuose ir informaciniuose portaluose? Tuo labiau, kad Lietuvoje įprasta keistis nuomonėmis, o faktai mažai kam terūpi. Pavyzdžiui, kartais pasitaiko, kai publikuodami mano straipsnius aštriomis temomis kai kurie portalai ignoruoja pridedamus skaitlingus informacijos šaltinius.

Laisvūnas Šopauskas su prof. Vytautu Radžvilu kalbasi apie teroristų išpuolių Prancūzijoje pasekmes ir šiandieninę Europos situaciją. Interviu filmavo Aušra Gabalytė (Aikštės TV).