Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Niekieno nerinkta ES komisijos pirmininkė pareiškė, kad ES valstybės neturi teisės savo reikmėms pirktis vakcinų iš gamintojų.

Vieną dieną gal pareikš, kad ES valstybės nebeturi teisės nusipirkti duonos ir druskos be Briuselio palaiminimo?

Pro Patria

2020 metų pabaiga tapo laiku, kai Europos Sąjunga užbaigia dvi labai svarbias derybas su savo esamomis ir buvusiomis narėmis. Tai faktinės derybos su Lenkija ir Vengrija dėl ES biudžeto sąlygų ir oficialios derybos su Jungtine Karalyste dėl prekybos sutarties.

Per Kalėdas pasirašytas Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos susitarimas. Juo sureguliuoti ES ir JK santykiai po pastarosios išstojimo iš Europos Sąjungos. 2016 metų birželį britai apsisprendė palikti ES, o 2020 metų sausį išstojo iš ES, numatant per šiuos metus susitarti dėl santykių sureguliavimo. Ta diena atėjo.

Per Kalėdas ES ir Jungtinė Karalystė pasiekė prekybos susitarimą, gruodžio 10 dieną ES pirmininkaujanti Vokietija sutarė su Lenkija ir Vengrija dėl ES biudžeto. Abu metų pabaigos susitarimai buvo labai svarbūs ir abu buvo faktinės britų ir Višegrado šalių atstovų pergalės.

DELFI.lt

Pasaulio valstybes sieja daug įvairių sutarčių. Vieni susitarimai pasiekiami lengviau, kiti sunkiau, tačiau derybos dėl prekybos sutarties tarp dviejų kaimynių – Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės buvo neregėtas argumentų kaktomušos, nuožmaus raudonųjų linijų gynimo, nervų karo, blefavimo, aštrių savitarpio kaltinimų, atviro šantažo ir dezinformacijos viešojoje erdvėje maratonas. Tokią įvykių eigą lėmė svarbi aplinkybė: abi pusės siekė susitarimo, tačiau ne bet kokia kaina.

Lapkritį ir gruodį derybos atrodė kaip pavojingas žaidimas, kuris angliškai vadinamas „game of chicken“, kai du vairuotojai nukreipia automobilius vienas į kitą ir pralaimi tas, kurio nervai neišlaiko ir paskutinę akimirką pasuka į šalį. Abi pusės, pasiekusios pakutinę kritinę ribą, „kalė“ per stabdžius. Be jokios abejonės, ši daugiaserijinė drama, formaliai prasidėjusi kovo 2 d. ir su pertraukomis vykusi iki pat gruodžio 24 dienos, įeis į diplomatijos istoriją.

Kaip žinia, šiuo metu vyksta politinis karas tarp Europos Sąjungos ir Lenkijos su Vengrija dėl ES biudžeto patvirtinimo. Reikia pastebėti, kad jį pradėjo Europos Sąjunga, panorusi į ES biudžeto išmokas padaryti priklausomas nuo teisės viršenybės sąlygos laikymosi, jį siejant su „naujosiomis žmogaus teisėmis“ (arba ES vertybėmis).

Emanuelis Macronas:
1. „Turime būti procese: pareikalauti Rusijos ištirti Navalno apnuodijimą ir sulaukti Maskvos paaiškinimų“.
Kremlius nunuodija Navalną ir pats tiria savo nusikaltimą?
2. „Reikia įtraukti Rusiją į Baltarusijos demokratizacijos procesą. Lukašenka turi pasitraukti, surengti nauji rinkimai“.
Rusija niekada neatiduos Baltarusijos (mano kaimyno suvirintojo, tarnavusio sovietų armijoje, žodžiai). Tai kviečiame Rusiją prisidėti prie taikaus, demokratinio proceso Baltarusijoje?

Visos Švedijos parlamentinės partijos raginamos neatidėliojant rengtis referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje. Kampaniją pradėjo naujai susikūrusi organizacija folkomrosta2021.se („Referendumas’2021“), rašo friatider.se.

Puikus pokalbis apie Lenkijos politiką ir rinkimus su, ko gero, geriausiai šią sritį Lietuvoje išmanančiu ir politiniu korektiškumu nė kiek neužsikrėtusiu jaunu politologu Albertu Komaru. Įdomaus klausymo, nepamirškite pasidalinti. Mūsų žiniasklaida tikrai taip apie Lenkijos situaciją nekalba.

Pro Patria

Viešasis saugumas yra vienas iš svarbiausių piliečių lūkesčių, nes viešasis saugumas yra kritinė visuomenės progreso sąlyga (šalys su aukštu viešuoju saugumu turi geresnius ekonominius rodiklius, įprastai jose yra žemas nusikalstamumas). Tačiau dėl neteisingos valstybės politikos gyvenimo kokybės indeksas gali stipriai nukentėti dėl neatsakingos politikos ir būtent tai nutiko Vokietijoje.

Arvydas Praninskas | „Valstiečių laikraštis“

„Svarbu būtų pasiekti, kad liktume Europos geopolitinėje erdvėje“, – teigia politologas, istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Kulakauskas, kiek anksčiau mūsų laikraščio skaitytojams užsiminęs, kad Lietuvoje nelabai kas mąsto apie mūsų dienomis vykstančius globalius sisteminius pokyčius. Būtent apie tai ir paprašėme profesoriaus pasidalinti savo mintimis. „“

Klimatologai jau seniai muša pavojaus varpais dėl spartaus klimato atšilimo, bet vis dar tarsi negirdime, bent jau Lietuvoje, jokių perspėjimų dėl rimtų permainų pasaulyje žadančios geopolitinio klimato kaitos. Kodėl – ar niekas nenujaučia geopolitikos sausrų, žemės drebėjimų, potvynių, o gal tai tik tyla prieš audrą?