Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Vienintelės Vokietijos konservatyvios partijos populiarumas apklausose auga.

Ar konservatoriai taip pat vieną dieną galėtų padaryti proveržį Vokietijos politikoje? Partijos Alternatyva Vokietijai (AfD), patyrusios didžiulį politinį spaudimą, įskaitant grasinimus visiškai ją uždrausti, palaikymas auga, ypač toje dalyje, kuri kadaise buvo vadinama Rytų Vokietija. Remiantis apklausų įmone Insa, dabar tai yra stipriausia politinė partija visoje rytinėje šalies dalyje, kurioje gyvena daugiau nei 16 milijonų žmonių.

Jei kitą sekmadienį vyktų federaliniai rinkimai, AFD Rytų federalinėse žemėse surinktų 27 procentus balsų, o CDU (Krikščionių demokratų sąjunga) gautų vienu procentu mažiau. SPD (Vokietijos socialdemokratų partija ) ir Žalieji gautų atitinkamai tik 15 ir 14 procentų. Kadangi FDP (Laisvoji demokratų partija) pasiektų tik 7 procentus, tai tik 36 procentai ten balsuotų už valdančią, vadinamą šviesoforo koaliciją. Kairiajai partijai tektų 8 procentai.

Tačiau AfD populiarumas kyla taip pat ir Vakarų Vokietijoje, kur AfD palaikantys dabar vidutiniškai sudaro 12 procentų. Pirmauja CDU, renkanti 28 procentus, o Žalieji (21) ir SPD (19) taip pat lenkia AfD. FDP (8) ir Kairieji (5) lieka už AfD nugaros. Žemutinėje Saksonijoje, kur rinkimai vyks spalio 8 d., Infratest dimap teigimu, AFD gaus 9 procentus. Tai vienas iš žemiausių AfD rezultatų tarp visų Vokietijos žemių.

laikmetis.lt

Giorgia Meloni taps kita Italijos ministre pirmininke, todėl dabar kyla klausimas, ar jos pergalė gali pakreipti ir ES istorijos tėkmę.

G. Meloni jau seniai yra Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano sąjungininkė, nes jiedu sutaria įvairiais aspektais, pavyzdžiui, masinės migracijos ir šeimos vertybių klausimais. Vengrija, kaip tauta, šiuo metu įkūnija ryškiausią ES dominuojančios kairiosios ir liberaliosios ideologijos atmetimą, todėl ES pirmenybę teikia V. Orbano vyriausybės pašalinimui ir jos pakeitimui palankesne Europos Komisijai. Italija, staiga atsidūrusi Vengrijos užnugaryje, turi didžiulių geopolitinių svertų ir bent jau šiuo metu gali sutrukdyti siekti ilgalaikio ES tikslo – federalinės supervalstybės, grindžiamos atviromis sienomis, genderizmu ir multikultūriškumu.

ES tęsia planus nubausti Vengriją 7,5 mlrd. eurų sumažindama finansavimą, tačiau, Romoje suformavus naują vyriausybę, Briuseliui tikriausiai bus daug sunkiau taip šiurkščiai nubausti Vengriją. Naujoji Švedijos konservatyvioji vyriausybė taip pat gali būti labiau linkusi užstoti Vengriją, jei Italija, trečioji pagal dydį ES ekonomika ir viena iš bloko steigėjų, taip pat protestuos prieš šį žingsnį. Prieš sankcijas gali pasisakyti ir daug mažesnių šalių, nebūtinai pritariančių Vengrijai, bet susirūpinusių dėl savo suvereniteto Europoje, kurioje dominuoja Prancūzija ir Vokietija.

Užsieniečiai Vokietijoje atsakingi už neproporcingi didelį skaičių sunkių nusikaltimų, įskaitant nužudymus, prievartavimus bei užpuolimus.

Nuo 2011 metų Berlyno policijos buvo reikalaujama registruoti, ar įtariamasis nusikaltimu iki 21 metų yra migrantų kilmės, net jei jis ar ji turi vokišką pasą. Tačiau šis svarbus duomenų aspektas nuo rugpjūčio 3 dienos buvo slapta panaikintas ir tokia įvykių eiga tik dabar ima aiškėti.

Yra rimta priežastis, kodėl Berlyno kairiosios pakraipos vadovybė galėtų nenorėti, kad ši informacija būtų prieinama visuomenei. Pastaraisiais metais apie tris ketvirčiai visų įtariamųjų iki 21 metų, suimtų dėl sunkių nusikaltimų, tokių kaip žmogžudystės, netyčiniai nužudymai, išprievartavimai, seksualiniai užpuolimai ir grasinimai prievarta buvo migrantų kilmės. Tiesą sakant, tik kas ketvirtas įtariamasis šioje amžiaus grupėje turėjo Vokietijos pilietybę turinčius tėvus.

Jau liepos pabaigoje Berlyno Vidaus senato Senato departamentas, laikomas vienu iš labiausiai kairuoliškų vadovybių Vokietijoje, slapta priėmė sprendimą, kad „migrantų kilmės registracija turėtų būti kiek įmanoma greičiau nutraukta.“ Pasak Vokietijos laikraščio Berliner Zeitung, po to policijos vadovai informavo apie tai visus pareigūnus. Policininkai galėdavo nurodyti suimtųjų migrantų kilmę paprastu kompiuterio pelės paspaudimu, bet žymos langelis nuo rugpjūčio 3 dienos nebeveikė.

Berlyno policija įrodinėjo, kad kriminalinių nusikaltėlių kilmės registracija yra svarbi norint suprasti, kaip šie jauni žmonės buvo įtraukti į nusikaltimą. Be to, Berlyną pastaraisiais metais ėmė varginti klanų nusikaltimai, įskaitant eilę žinomų žmonių žmogžudysčių. Tiesą sakant, miesto prokuroras 2020 metais tvirtino ( ), kad migrantų klanai yra pagrindinis veiksnys, lemiantis aukštą nusikaltimų dažnį mieste. Policija būtų galėjusi geriau stebėti šias grupes ir suprasti jų struktūrą turėdama tikslius duomenis, ar įtariamieji migrantų kilmės.

Šį savaitgalį Italijoje rinkimus laimėjo „Italijos broliai“, o dar prieš savaitę Švedijoje antrą vietą rinkimuose užėmė Švedijos demokratai. Abi partijos rinko virš 20 procentų, abi (greičiausiai) formuos savo šalių vyriausybes, abi prieš dešimtmetį net nepatekdavo į parlamentą. Abi šias partijas galima drąsiai pavadinti nacionalistinėmis: jos prieš nevaldomą migraciją, gilesnę Europos integraciją, multikultūralizmą. Globalistams jos kelia traukulius ir siaubą.

Liberalų ir žiniasklaidos įprastai skelbiama, kad tokios partijos privalo būti prokremliškos, Putino išlaikomos ar bent palaikomos. Bet yra priešingai: tiek „Italijos broliai“, tiek Švedijos demokratai yra labai antirusiški, labai už pagalbą Ukrainai, įskaitant ginklais. Būtų galima net sakyti, kad tai labiausiai antiputiniškos savo šalių partijos. Tiesa ta, kad Europoje yra dvi grupės nacionalistinių partijų: vienos jų iš tiesų prorusiškos ir Europos Parlamente buriasi į „Tapatybės ir demokratijos“ frakciją, kitos gi yra labai antirusiškos ir buriasi į Konservatorių ir reformistų frakciją (yra pavienių išimčių).

G. Meloni vedamos partijos pergalė Parlamento rinkimuose Italijoje įleido gaivinantį oro gūsį į pridvisusius ES apartamentus. Iš tiesų, tos pergalės įspūdis toks stiprus, kad nevalingai prašosi palyginamas su lango atidarymu į sodą, kur vėl išvystame būties pilnatvės žaižaravimą, t. y. tuos labiausiai brangius dalykus, kuriuos kėsinosi iš mūsų atimti suklastotos dvasios laikmetis.

Po rinkimų nakties pasakytoje kalboje G. Meloni kvietė tautiečius nesigėdyti Dievo, Tėvynės, savo tautinės tapatybės, lyties identiteto, įsipareigojimo šeimai kaip to, kas sudaro žmogaus esmę. Taigi, galime pasakyti ir taip, kad G Meloni priminė, kad būtina atstovėti žmogaus esmę, nesusiviliojant žmogos (tai, kas lieka, kai žmogus yra išvyniojamas iš paminėtų tapatybių sekos, nors greičiau tokį likutinį turinį be žmogaus esmės vertėtų vadinti nuožmoga), tobulo vartotojo, pasaulio piliečio ir panašių surogatinių pakaitalų vilionėmis. G. Meloni tarsi užsimena ir apie tai, kad suvešėjusi mūsų laikais nežmogiška konjunktūra ir prisitaikėliškumas naikina ne tik žmogaus esmę, bet ir pačios tikrovės tikroviškumo pamatus.

Toks sugrįžimas prie esmės įvyko Italijoje, tačiau uždega vilties žiburį visai Europai ir pasauliui, kad anksčiau ar vėliau prasidės visuotinis žmonijos atsigręžimas į pamatinius dalykus.

respublika.lt

Pristatome būsimosios Italijos premjerės Georgia Meloni kalbą:

„Kodėl šeima pradėta laikyti priešiška? Kodėl šeima skamba grėsmingai? Nes tai (šeima) mus išskiria iš bendros masės. Tai mūsų individualumas. Todėl viskas, kas mus išskiria, yra priešiška dabartiniam laikui, tiems, kurie norėtų, kad mes nebeturėtume individualumo, o būtume tik idealiais vergais-vartotojais.

Todėl jie puola tautinę tapatybę, religinę tapatybę, lytinę tapatybę ir šeimos tradicijas.

Man atimta teisė save vadinti itale, krikščione, moterimi, motina. Nes, aš privalau būti pilietis x, lytis x, tėvas 1, tėvas 2, aš turiu būti skaičius. O kadangi aš tik skaičius, aš nebeturiu asmenybės ir šaknų. Ir tada aš būsiu tobulas vergas finansinių spekuliantų valdžioje. Būsiu idealus vartotojas.

laikmetis.lt

Lenkijos valdančiajai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS) atstovaujantis Europos Parlamento narys Ryszardas Legutko teigia, kad bet kokia nauja dešiniųjų vyriausybė sustiprina jau esamas vyriausybes, tačiau taip pat kyla kairiųjų išpuolių pavojų.

Nors konservatoriai gali švęsti, Giorgia Meloni pergalė rinkimuose ir neseniai pasiekta Švedijos konservatorių pergalė sukėlė isterišką Europos Sąjungos elito reakciją. „Jie gali reaguoti brutaliai, kad užgniaužtų bet kokią būsimą grėsmę jų valdžiai“,- sakė Ryszardas Legutko interviu Lenkijos portalui Niezależna.pl.

„Turime būti pasiruošę, kad išpuoliai prieš mus suintensyvės. Matome, kad kitą pusę jau dabar apima isterija ir kad tai gali lemti brutalią jų reakciją“, – perspėjo lenkų europarlamentaras.

Europarlamentaras, kuris taip pat yra universiteto profesorius, teigia, kad nors Meloni pergalė Italijoje negali pakeisti dabartinio jėgų pasiskirstymo Europos Parlamente, ji paskatins agresyvesnį Europos lyderių elgesį, kuris bandys sustabdyti bet kokius politinių jėgų pusiausvyros pokyčius po kitų Europos Parlamento rinkimų. Jis mano, kad Meloni pergalė suteikia jo frakcijai, Europos konservatoriams ir reformistams (ECR), galimybę sustiprėti kitame Europos Parlamente. Meloni partija „Italijos broliai“ (FdI) priklauso ECR frakcijai Europos Parlamente.

Tačiau kol kas svarbiausias įvykis yra tai, kad Europoje formuojama dar viena centro dešiniųjų vyriausybė, šį kartą Italijoje, teigia Legutko.

laikmetis.lt

Praėjusią savaitę V. Putinui paskelbus karinę mobilizaciją įsižiebė viltys, kad iki šiol karą pasyviai stebėję, bet mirti nesiruošiantys Rusijos didmiesčių piliečiai gali pakelti maištą prieš patį diktatorių. Tokie spėjimai neturi jokio realaus pagrindo. Išvydus milžiniškas rusų, bandančių pabėgti į užsienį, eiles, tampa aišku – jokio vidaus karo prieš „Akelą“ nebus.

Emigracijos dėka nuleisti susikaupusį politinį garą yra viena veiksmingiausių valdžios priemonių, kaip spręsti šalies problemas. Labiausiai V. Putino nekenčiantis ir su jo karu Ukrainoje nenorintis tapatintis Rusijos segmentas persikels į kitas šalis. Nepaisant paskelbtos mobilizacijos, diktatorius neturi nė menkiausio noro staiga pulti uždarinėti valstybės sienas, tegul potencialūs neramumų kurstytojai išsivaikšto.

Tiesa, tai nereiškia, kad mobilizacija bus nesėkminga. Žmonių 140 mln. turinčioje šalyje sočiai pakaks pririnkti minėtiems 300 tūkst. o gal ir milijonui. Menko išsilavinimo, alkoholio ir propagandos liūne įstrigę, ar kitaip nesugebėję išsisukti nuo šaukimo, gaus automatą į rankas ir keliaus frontan. Kas jų ten laukia geriausiai iliustruoja ukrainiečių kariuomenės vado V. Zalužno žodžiai: „ateikit, užmušim visus“. V. Zelenskio patarėjas A. Arestovičius prideda: „mes irgi dar milijoną ukrainiečių mobilizuoti galim“.

Siekdama skatinti „įvairovę“, Vokietijos valdančioji Žaliųjų partija Hanoverio mieste planuoja, kad vietiniai vokiečiai negalėtų gauti trečdalio visų skelbiamų valstybinių darbo vietų - jos turėtų būti skirtos migrantams. Tai reiškia, kad miestas stengiasi užimti „imigracijos miesto“ poziciją.

„Žaliųjų partijos mero dėka bus kitaip!“ – trečiadienį rašė Tviteryje turkų kilmės Žaliųjų partijos parlamentinės frakcijos sekretorė Filiz Polat.

Polat minėjo Hanoverio Žaliųjų partijai priklausantį merą Belit Onay, taip pat gimusį Turkijoje, kuris nori, kad trečdalis visų miesto valstybinių darbo vietų būtų skirta imigrantams.

laikmetis.lt

Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis sukritikavo Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen už pastabas, išsakytas prieš sekmadienį vykusius Italijos rinkimus, kuriose ji užsiminė, kad Europos Sąjunga turi „priemonių“, kaip elgtis nepalankių rezultatų atveju.

Šeštadienį per viešą susirinkimą Lenkijos rytuose esančiame Svidnike paklaustas apie šias pastabas, M. Morawieckis pavadino U. von der Leyen pastabas „skandalingomis“.

„Ji pasakė, kad Briuselis turi priemonių sudrausminti Italiją, jei ji paskirtų Briuseliui nepatogią vyriausybę“, – sakė jis susirinkusiems.

Lenkijos premjeras kreipėsi „į visus lenkus ir visus ES piliečius“ ir klausė: „Ar mes norime tokios Europos? Ar tai demokratija, ar tai teisinė valstybė? Kad eurokratai iš Briuselio diktuoja, kokia turi būti vyriausybė? Kas gali rinkti vyriausybes?“

„Ar Europos tautos, ar Briuselis su Berlynu turėtų išrinkti vyriausybes? Tai nėra teisinė valstybė, tai yra diktatas“, – pridūrė jis.