Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Europarlamentarai antradienį pritarė siūlymui skirti Christine Lagarde, iki šiol vadovavusią Tarptautiniam valiutos fondui, Europos centrinio banko (ECB) vadove aštuonerių metų kadencijai (už balsavo 394, 206 buvo prieš, o 49 susilaikė), pranešė Europos Parlamento biuras Lietuvoje. Galutinį sprendimą priims Europos Vadovų Taryba spalio 17–18 d. Briuselyje.

Jūsų dėmesiui siūlome EP Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nario Stasio Jakeliūno pasisakymą dėl kandidatės tinamumo. Beje, pats komitetas už rekomendaciją skirti C. Lagarde į ECB vadovės postą balsavo po rugsėjo pradžioje įvykusių kandidatės klausymų.

Veidaknygė

Rytinėse Saksonijos ir Brandenburgo žemėse įvykę balsavimai parodė kelis dalykus:

y-news.lt

Praėjusią savaitę aptariau, kaip Vakarų Europos (ypač Jungtinės Karalystės ir Vokietijos) ekonominis dominavimas ir laisvas žmonių judėjimas visoje ES sukėlė demografinę krizę rytinėje žemyno dalyje. (Jauni) Rytų europiečiai migruoja į Vakarus dėl darbo vietų ir geresnio gyvenimo galimybių, palikdami tokias šalis kaip Rumunija, Lenkija ir Lietuva nelygioje kovoje su gyventojų skaičiaus smukimu, gimstamumo mažėjimu ir darbingo amžiaus gyventojų trūkumu. Vokietija yra pagrindinė naudos gavėja iš migracijos Vakarų kryptimi (imigracija kol kas kompensuoja vokiečių itin žemų gimstamumo rodiklių poveikį bendram gyventojų skaičiui). Tačiau pačioje Vokietijoje, tarsi miniatiūrinėje Europoje, reiškinys kartojasi: šalies rytai nyksta, o vakarinė dalis laikosi stabiliai. Iš tiesų, nors Berlyno siena griuvo prieš 30 metų, demografiškai buvusios VFR ir VDR tolydžio atrodo vis labiau skirtingai.

Kaip keičiasi Europa ir ką iš tikrųjų reiškia permainos pastarųjų metų Italijos politikoje? Ar naujasis Italijos lyderis vice-premjeras Matteo Salvini, kitaip nei kiti „naujieji politikai“, sugebėjęs išsaugoti rinkėjų pasitikėjimą ir plečiantis savo įtaką visoje Europoje, taps naujuoju jos lyderiu bei atsinaujinimo simboliu? Kaip vertintini „alternatyviųjų“ jėgų lyderių reveransai Putinui ir kokios galimos vidinės įtampos neleis šioms jėgoms sustiprėti? Šie ir kiti klausimai naujausioje „Iš savo varpinės“ laidoje – Vitalijaus Balkaus pokalbyje su buvusiu JAV diplomatu Algiu Avižieniu.

Pro Patria

Gegužės 26-osios [Europos Parlamento] rinkimai buvo svarbus konflikto, kurio reikšmė yra daug platesnė nei vien Europos Parlamento ar kurios nors šalies vyriausybės likimas, epizodas. Išties egzistuoja jėgos, siekiančios sunaikinti krikščionišką tapatybę ir sukurti kosmopolitinius organizmus, kurie prisiima sau suverenią galią spręsti apie Europos piliečių gyvybę ir mirtį. Vieną šio projekto pavyzdį kaip tik stebėjome Prancūzijoje, kur Paryžiaus apeliacinis teismas perdavė Jungtinėms Tautoms galutinį sprendimą dėl Vincent‘o Lambert‘o, paralyžiuoto prancūzo, kurį žmona ir Reimso ligoninės, kurios pacientas jis yra, gydytojai pasmerkė myriop.

delfi.lt

Prisimenate, kokią Europą įsivaizdavome, apie ką svajojome, kai stovėjome Baltijos kelyje, kai darbe ir namuose kalbėjome tik apie politiką, kai daugiabučių virtuvėse per kraštus liejosi aistros dėl to, kuris geresnis – Vytautas Landsbergis ar Algirdas Brazauskas? Kai sovietų kariškiai suko ratus aplink Parlamentą, o minios budėjo prie laužų? Apie ramią ir turtingą Europą, kurioje „visko“ yra.

Vytauto Radžvilo lydimasis žodis

Istorikė ir paveldosaugininkė prof. Rasa Čepaitienė (visuomeninio rinkimų komiteto „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“ sąrašo numeris 7) teigia, kad ne.

Kad NATO yra ir bus svarbiausia ir veiksmingiausia kolektyvinės gynybos sistema, užtikrinanti Šiaurės Atlanto erdvės saugumą, galimos agresijos efektyvų atgrasymą, abejonių nė nekyla, tačiau akivaizdu ir kitka – politikų kalbos apie solidarumą išmušus valandai X nebeskamba taip įtikinamai. 

Pirmadienį (balandžio 29 d. – Tiesos.lt past.) vyko Europos lygmens partijų atstovų ir lyderių debatai, kurie susilaukė tikrai didelio tiek daugybės šalių, tiek žiniasklaidos dėmesio.

Šiandien dalyvausiu pirmuose televiziniuose Europos parlamento debatuose, tad kelios pastabos apie vakarietišką versus lietuvišką formatą, kurias išplėtosiu pavakare, jau grįžusi iš filmavimo.

Komiteto programoje ir straipsniuose dažnai kalbame apie ES inžinierių kuriamą naują žmogų – naująjį europietį. Natūralu, kad daug kam kils klausimas: kas tai?