Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Ndiaye tvirtino, kad Prancūzija yra „struktūriškai rasistinė šalis“, sukeldamas šoką daugeliui prancūzų politikų ir komentatorių, kai Makronas jį išrinko vadovauti šalies švietimo sistemai.

Priimdamas sprendimą, kuris sukrėtė Prancūzijos politinę sistemą, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) naujuoju šalies švietimo ministru pasirinko prieštaringai vertinamą istoriką Pap’ą Ndiaye, nepaisant jo propaguojamų rasistinių pretenzijų baltiesiems ir ilgos karjeros, beveik visiškai paskirtos rasinėms nuoskaudoms.

Ndiaye, Imigracijos istorijos muziejaus direktorius ir ,,JAV socialinės istorijos bei mažumų” „specialistas” padarė daugybę pareiškimų, keliančių susirūpinimą dėl to, kaip jis galėtų pakeisti Prancūzijos švietimo sistemą.

Europos Sąjunga sistemingai pažeidžia savo sutartis ir stengiasi atimti politinius įgaliojimus iš pasirinktų šalių narių, įspėja Lenkijos Europos Parlamento narys, priklausantis valdančiai Įstatymo ir Teisingumo (PiS) partijai.

Europos Komisijos noras pakeisti sutartis taip, kad būtų apeitas vienbalsiškumo reikalavimas priimant užsienio politikos sprendimus, yra pavojingas kelias, kuris ribos mažesnių ES šalių narių suverenumą, įspėjo vyresnysis Europos parlamento narys iš Lenkijos, prof. Ryszard Legutko.

Paklaustas apie naująsias Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pastabas šia tema Legutko atsakė tvirtindamas, kad vienbalsio balsavimo pakeitimas kvalifikuotos daugumos balsavimu pakenks Centrinei Europai ir Lenkijai.

„Mums tai bus suverenumo apribojimas, tuo tarpu didesnėms šalims tai reikš didesnį suverenumą“, – įspėjo Legutko.

Jau kurį laiką Vakarų veikėjai (lyderiais nepavadinsi) siunčia signalus, kad reikėtų nuolaidų Putinui, glosto ir nori išsaugoti jo brangųjį veidą. Ypač daug žmonių sureagavo po Kissingerio. Stebėjosi, piktinosi. Jo kalba siaubinga, bet stebėtis nėra ko – skaitę jo knygas negalėjo tikėtis kitko. Visgi Kissingerio ir kokio Macrono mąstymas kiek skiriasi. Macronas sako (p Scholzas mano), kad reikia nuolaidų Putinui:

a) Kad jis galėtų išsaugodamas veidą išeiti iš šio karo;
b) Kad šis karas pernelyg neužsitęstų;
c) Kad dėl jo ekonomiškai nereikėtų kentėti kitoms šalims;
d) Kad Rusija pernelyg nenusilptų ir vietoje jos garantuojamo stabilumo nekiltų chaosas.

Tai yra siaubinga ir klaidinga pragmatinė logika. Jos esmė – Ukrainos paaukojimas, o kartu ir kitų potencialiai Rusijos užpuolamų šalių paaukojimas. Mūsų paaukojimas. Kontinentinės Europos „lyderiai“ mus drąsiai ir mielai atiduotų meškai mainais už stabilumą, neturiu dėl to abejonių. Jie jaučia su Rusija didelių šalių (na nebesakysiu imperijų) solidarumą, brangina savo steigiamą tvarką labiau už viską, galvoja, kas čia galėtų būti vietoje didelės imperinės Rusijos ir juos ima siaubas nuo minties apie tą chaosą, kurį keltų jos subyrėjimas. Jie nemano, kad jis neįmanomas, jie jo kaip tik labiausiai bijo.

laikmetis.lt

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda apkaltino Vokietiją nesilaikant pažado aprūpinti tankais Lenkiją, vietoje tų, kuriuos Lenkija atidavė Ukrainai, kad paremtų jos gynybą nuo Rusijos.

„Perdavėme Ukrainai tankus, labai daug jų, kad suteiktume skubią pagalbą“, – sakė Duda, kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose.

„Jei mus pagaliau paremtų mūsų sąjungininkai iš Vokietijos savo tankais ir pakeistų tuos, kuriuos atidavėme Ukrainai, būtume labai dėkingi“, – tęsė jis. „Turėjome tokį pažadą, bet dabar girdime, kad Vokietija nenori ištesėti šio pažado. Mums tai didelis nusivylimas“.

Praėjusį mėnesį ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis patvirtino ilgai sklandančius gandus, kad Lenkija aprūpino Ukrainą tankais. Vėliau Lenkijos pareigūnai „Wall Street Journal“ sakė, kad buvo perduota mažiausiai 240 sovietų modernizuotų tankų T-72.

Štai kas man rėžia akį šio šalto pavasario paskutinio mėnesio pirmadienio rytą.

Džiugu, kad Vakarai yra vieningi dėl Ukrainos ir Rusijos karo.

Vasario 24 d. kai prasidėjo karas Vakarai pritūpė ir nutilo. Niekas netikėjo, kad šiais laikais Europoje gali įvykti karas, žudynės ir nekaltų žmonių skerdynės. Visi laukė greitos karo pabaigos.

Rusija pradeda, Rusija laimi ir visi toliau gerai ir laimingai gyvena, išskyrus ukrainiečius. Na, bet jie pripratę, paklus, prisitaikys ir gyvens toliau. Juk neturi kitos išeities.

Vėliau, kai Ukrainos didvyriai davė į dūdą rašistui ir Vakarams atskleidė jo tikrąją esmę, parodė jo supuvusį vidų, Vakarai sukluso.

Pradėjo jie vieningai kaltinti rašistus, skelbti sankcijas ir remti Ukrainą. Buvo smagu matyti jų vieningumą. Kartais susidarydavo įspūdis, kad jie rungtyniauja tarpusavį, kas daugiau parems, kas gražiau pakalbės, kas padės.

katalikutradicija.lt

Berlyno arkivyskupas Heineris Kochas viešai atsiprašė už Katalikų Bažnyčios mokymą dėl homoseksualumo, sakydamas, kad Bažnyčioje „homofobija buvo nešventa tradicija“.

Arkivyskupas tai pareiškė gegužės 17 d., kalbėdamas ekumeninėse, LGBT „teises“ palaikančiose pamaldose protestantų Dvylikos Apaštalų bažnyčioje Berlyne. Dvylikos Apaštalų bažnyčia, kurioje kalbėjo arkivyskupas, yra žinoma kaip pastovi LGBT renginių vieta. Visą tai skatina vietinis pastorius Burkhardas Bornemannas.

H. Kochas paprašė „atleidimo“ už tai, kad Bažnyčia neva „diskriminavo žmones dėl jų seksualinės orientacijos“. Čia jis taip pat paskelbė, kad Berlyno arkivyskupijoje paskirs asmenis, atsakingus už „kovą su diskriminacija“ ir stengsis propaguoti LGBT ideologiją Berlyno katalikų bažnyčiose.

Arkivysk. Kochas jau nuo 2015 metų garsėja savo parama LGBT ideologijai. 2019 m., būdamas Vokietijos vyskupų konferencijos Santuokos ir šeimos komisijos pirmininku, jis paskelbė, jog homoseksualumas yra „normali seksualinės išraiškos forma“. COVID-19 pandemijos metu jis taip pat uždraudė nepasiskiepijusiems katalikams dalyvauti šv. Mišiose.

Šiuo metu visame pasaulyje vykstant „Dienos prieš homofobiją ir transfobiją“ renginiams, pagarsėjo ir kelių kitų hierarchų dalyvavimas LGBT renginiuose: Maltos arkivyskupo Charleso Sciclunos, Palermo arkivyskupo Corrado Lorefice’o bei Parmos vyskupo Enrico Solmi.

Parengta pagal Lifesitenews.com, Gloria.tv informaciją

Iš pirmo žvilgsnio menkos smulkmenos neretai išryškina gelmines ir lemtingas tendencijas. Ši žinia yra vienas iš požymių, kad genderistinė diktatūra jau konsoliduota tiek, jog žengiama į naują šios ideologijos įtvirtinimo tarpsnį. Tai dėsningumas, būdingas visoms diktatūroms. Pradiniu jų įsitvirtinimo laikotarpiu apsiribojama pasipriešinimo slopinimu užčiaupiant nepritariančius. Tačiau tuo neapsiribojama. Anksčiau ar vėliau pradedama reikalauti entuziastingo pritarimo totalitarinei ideologijai, kuri demonstruoti tampa savanoriškai privaloma pareiga.

Kaip rodo šis pavyzdys, Vakarų šalys jau pereina į tą antrąją diktatūros stiprinimo stadiją. Ir tai vyksta tradiciškai liberaliose ir laisviode šalyse. Lietuvoje „Spalio revoliucijos“ ir Gegužės 1-osios demonsracijų tradicijos dar gyvos daugelio juose dalyvavusių žmonių atmintyje. Lietuvoje tvyranti visuotinės baimės atmosfera neleidžia abejoti, kad šios savanoriškai privalomo žygiavimo tradicijos bus atgaivintos lengvai ir akimirksniu.

laikmetis.lt

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir jo partija „Fidesz“, iškovoję eilinę triuškinančią pergalę Vengrijos balandžio mėnesio rinkimuose. Visą tai pritraukė konservatorių iš viso pasaulio dėmesį. Konservatorių politinių veiksmų konferencijoje (CPAC) Budapešte, svečiai iš JAV ir kitų šalių ieškojo atsakymų, kaip Vengrijai pavyksta atsakyti į iššūkius, su kuriais susiduria visa Vakarų civilizacija.

Kreipdamasis į konservatyvius nuomonės formuotojus, politikų, akademikų ir aktyvistų auditoriją, V. Orbanas pateikė 12 taisyklių, kuriomis konservatoriai gali vadovautis, jei nori pamėgdžioti Vengrijos konservatorių sėkmę, o tai dar labiau aktualu, nes jo partija „Fidesz“ praėjusį mėnesį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose užsitikrino 54 proc. balsų ir dviejų trečdalių daugumą.

„Receptas yra atviro naudojimo, nemokamas išsinešimui ir susideda iš 12 punktų, kuriais dalinuosi su jumis. Dvylika, sakau mūsų draugams iš užsienio, yra laimingas Vengrijos laisvės kovotojų skaičius“, – sakė V. Orbanas, prieš pradėdamas savo kalbą.

laikmetis.lt

Vokietija, Prancūzija ir Italija svajoja apie taiką, už kurią būtų sumokėta Ukrainos teritorija, tačiau tik visiškas Kremliaus pralaimėjimas panaikins grėsmę, kad už būsimą taiką nebus mokama toliau, – rašo lenkų apžvalgininkai.

Italija, Vokietija ir Prancūzija, susidūrusios su Putino agresija ir nusikaltimais, negali remti nė vieno jo karo tikslo, nes tai būtų visiškas europinių vertybių atmetimas. Jų elitas žino, kas yra viešoji nuomonė ir ką galvoja Jungtinės Valstijos, todėl jie niekada nesiūlys Ukrainai atsisakyti savo teritorijos.

Jų visų problema yra ta, kad karo tęsimas kenkia jų ilgalaikiams interesams. Jie tikėjo pigia energija iš Rusijos ir baiminasi masinės migracijos iš Afrikos, jei dėl Ukrainos grūdų trūkumo kiltų badas.

Jie taip pat nerimauja dėl to, kad šis karas daro JAV ir JK svarbesnes, taip sumažindamas Prancūzijos vaidmenį Europoje ir pasaulyje. Prancūzai pavydžiai saugo savo tariamą supervalstybės statusą – štai kodėl Macronas nuolat skambina Putinui ir bando įtikinti Zelenskį būti lanksčiam dėl teritorijos atsisakymo.

laikmetis.lt

Vokietijos katalikų bažnyčiose vykstančios masinės kampanijos #liebegewinnt, arba „meilė laimi“, metu vėl buvo surengtos palaiminimo pamaldos visoms vienas kitą mylinčioms poroms, įskaitant ir LGBTQ poras, tačiau jų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo – nuo 110 iki 80 pamaldų visoje šalyje.

Kampanija #liebegewinnt, šiemet surengta gegužės 10 d., prasidėjo pernai kaip reakcija į Tikėjimo mokymo kongregacijos 2021 m. kovo 15 d. paskelbtą dokumentą atmetantį tos pačios lyties porų palaiminimo galimybę bažnyčiose.

Tačiau šiemet pirmą kartą tokiose apeigose dalyvavo Vokietijos vyskupas. Eseno vyskupas augziliaras Ludgeris Schepersas (Ludgeris Šepersas), Vokietijos vyskupų konferencijoje atsakingas už pastoracinį darbą su LGBTQ bendruomene, dalyvavo ekumeninio palaiminimo pamaldose, kuriose dalyvavo ir išsiskyrusios bei antrą kartą susituokusios poros, Eseno Marktkirche bažnyčioje.

Miunchene ir Augsburge šiais metais palaiminimo pamaldų nebuvo. Miuncheno kunigas t. Wolfgangas Rothe (Volfgangas Rotė), pernai Miunchene surengęs palaiminimo pamaldas vienas kitą mylinčioms poroms, įskaitant ir LGBTQ bendruomenės atstovus, paskelbė pareiškimą, kuriame paaiškino, kad šiemet jam nepavyko rasti bažnyčios, kurioje galėtų surengti palaiminimo ceremoniją. „Visi mano paklausimai liko neatsakyti arba buvo atmesti“, – sakė jis.