Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Dalijamės sociologo dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje paskelbta įžvalga apie Vakarų visuomenes iš vidaus ardančią ideologiją.

Jeigu reikia įrodinėti, kad savavališkas smurtas yra neteisėtas, vadinasi, jau yra pasiektas užzombintos sąmonės lygis.

Universiteto profesorius* paaiškins, kad modernios valstybės aksioma apie legalų prievartos monopolį nebegalioja. Kas tai yra, jei ne karas prieš teisinę valstybę?

Kviečiame pasiklausyti Europos Parlamento nario, buvusio Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos pirmininko Nigelo Farage’o, dvidešimt metų kovojusio už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos, kalbą, kuria jis atsiliepia į  Europos Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį.

Jūsų dėmesiui siūlome Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio pranešimą apie Sąjungos padėtį 2017 m., perskaitytą Europos Parlamente rugsėjo 13 d.“

ĮŽANGA. PALANKUS VĖJAS

Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Europos Parlamento nariai,
praėjusiais metais skaityti Jums pranešimą buvo šiek tiek paprasčiau.

Buvo akivaizdu, kad mūsų Sąjunga išgyvena sunkius laikus.

Tie metai Europą sukrėtė iš pamatų.

Lenkijoje į valdžią atėjusi Jaroslavo Kačinskio „Teisės ir teisingumo“ partija stengiasi įtvirtinti ne tik naują Lenkijos vaidmenį ES, prisišliejant prie dviejų didžiųjų valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos,—bet ir laiduoti savų nacionalinių interesų paisymą europinės politikos lygmenyje. Partija savo veiklą grindžia krikščioniškomis vertybėmis, atvirai pasisako už suverenių galių stiprinimą plėtojant ES integracijos projektą, ėmėsi glaudinti politinius ryšius su Vengrija, kurios lyderis jau senokai trikdo europinio politinio elito vizijas. Pastaruoju metu Lenkija ima kelti Vokietijos užmokesčio už jos 1939 metų agresijos padarinius klausimą. Pavyzdys užkrečiamas – pasigirdo ir Graikijos balsas. Tad pastebimai ėmė kaisti Lenkijos vadovų ir europinių aukščiausio rango pareigūnų santykiai. Naujoji valdžia pirmiausia ėmėsi peržiūrėti ankstesnės liberalkairuoliškos Donaldo Tusko politikos ir ją grindusios ideologijos palikimą, kuris kai kuriose srityse labai aiškiai kertasi su pamatinėmis krikščionybės vertybėmis. Jau krikščioniškų vertybių iškėlimas ir religijos kultūrinės bei politinės svarbos pripažinimas ES politiniam elitui yra nelyg raudona skraistė buliui. Tačiau dėl to atvirai reikšti nepasitenkinimą nėra kaip – atvirai rodyti savo kovingą ateistinį genderizmą būtų politiškai pražūtinga. Krikščionybė iš europinės kultūros trinama minkštuoju būdu: juridiniais būdais keičiamas pamatinių sąvokų – šeimos, lytiškumo, gyvybės ir kitų – turinys ir žmonės verčiami laikytis naujų teisinių „išaiškinimų“, kurie įdiegiami nacionalinėn jurisdikcijon įvairiais Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, direktyvomis bei tarptautinėmis konvencijomis. ES jau susiklostė tam tikras aukščiausio teisininkų sluoksnio sutarimas dėl būtinumo įtvirtinti naujesnius „pažangesnius“ tų sąvokų aiškinimus, keičiančius įvairiose religijose prigimtiniu laikomą požiūrį į žmogų, jo lytį, o sykiu – į visuomenės tvarką bei teisingumą.

Siūlome susipažinti su pilietinės iniciatyvos CitizenGO laišku, kurį ji siūlo nusiųsti Europos Parlamento nariams ir paraginti juos rugsėjo 12 dieną, kai bus sprendžiamas klausimas, ar Europos Sąjunga prisijungs prie vadinamosios Stambulo konvencijos, arba balsuoti prieš, arba susilaikyti.

propatria.lt

Rugsėjo 5 dieną Europos Sąjunga buvo apkaltinta savų vertybių „žaginimu“, kai jos aukščiausias teismas priėmė sprendimą, jog šalys turėtų būti verčiamos priimti pabėgėlius pagal perkraustymo planą. Vis aštrėjančiame ginče dėl migracijos politikos Briuselis pagrasino sankcijomis bausti bet kurias klausyti nurodymų atsisakančias šalis nares po to, kai Europos Teisingumo Teismas atmetė skundą dėl šių taisyklių.

„Šiaurės Atėnai“

Kviečiame susipažinti su Rasos Baločkaitės pasakojimu apie gėdingą Švedijos Karalystės sprendimą pripažinti sovietinę Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją bei aneksiją, ne vieno istoriko ir apžvalgininko pavadintą politine Baltijos šalių išdavyste.

Šis susisaistymas su Sovietų sąjunga buvo paženklintas ir politinio prieglobsčio Švedijoje ieškojusių legionierių neviltimi ir krauju – Kremliui pareikalavus tuo metu Švediją valdžiusi socialdemokratų vyriausybė nusprendė mainais į ramybę paklusti okupantų spaudimui ir grąžinti Baltijos šalių legionierius prieš jų valią į Sovietų sąjungą.

Dėl tokio „ne visiškai sąžiningo“ elgesio tuomet okupuotų Baltijos šalių atžvilgiu Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas (Fredriko Reinfelto) pirmąkart atsiprašė 2011 m. rugpjūčio 15 d., susitikęs su Švedijoje viešėjusiu tuomečiu Lietuvos ministro pirmininku Andriumi Kubiliumi.

Kaip pakomentavo A.Kubilius, šis atsiprašymas Lietuvai labai svarbus. Kaip ir „Švedijos parama ir pagalba Lietuvai atkūrus nepriklausomybę [...]. Iki šiol prisimename tuomet ypač mus džiuginusį faktą: Švedijos – pirmosios iš Europos šalių – ambasados atidarymą Vilniuje 1991 metų rugpjūtį“,– prieš vizitą kalbėjo Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Pro Patria

Skelbiame dienraščio „Der Spiegel“ parengtą interviu su psichologu Stephanu Grünewaldu, didžiąją dalį savo karjeros tyrinėjusiu vokiečius ir jų elgesį. Naujajame tyrime jis pažvelgė į dabartines vokiečių politines nuostatas ir čia įžvelgė stiprų nusivylimą, kurį Vokietijos rinkėjai jaučia dėl to, kad politinės kampanijos metu vengiama aptarinėti svarbiausias šalies problemas, ypač migrantų krizę.

Atvirų sienų migracijos politika yra tapusi vienu svarbiausių rugsėjo 24 dienos Vokietijos parlamento rinkimų klausimu. Ir nors Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sprendimas 2015 m. atverti sienas pabėgėliams iš Sirijos, Irako ir Afganistano sulaukė prieštaringų vertinimų tiek šalyje, tiek visoje Europoje, ji pati ir toliau tvirtina, jog tąkart pasielgusi teisingai.

Emmanuelio Macrono vizitas rytinėje Europos Sąjungos dalyje (rugpjūčio 23 d. Zalcburge jis susitiko su Austrijos kancleriu bei Čekijos ir Slovakijos premjerais, po to keliavo į Bukareštą ir Bulgarijos miestą Varną susitikti su Rumunijos ir Bulgarijos vadovais, tačiau su Lenkijos ir Vengrijos vadovais nesusitiko) įžiebė reakciją Lenkijos vyriausybę palaikančioje žiniasklaidoje.