Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Puikus pokalbis apie Lenkijos politiką ir rinkimus su, ko gero, geriausiai šią sritį Lietuvoje išmanančiu ir politiniu korektiškumu nė kiek neužsikrėtusiu jaunu politologu Albertu Komaru. Įdomaus klausymo, nepamirškite pasidalinti. Mūsų žiniasklaida tikrai taip apie Lenkijos situaciją nekalba.

Pro Patria

Viešasis saugumas yra vienas iš svarbiausių piliečių lūkesčių, nes viešasis saugumas yra kritinė visuomenės progreso sąlyga (šalys su aukštu viešuoju saugumu turi geresnius ekonominius rodiklius, įprastai jose yra žemas nusikalstamumas). Tačiau dėl neteisingos valstybės politikos gyvenimo kokybės indeksas gali stipriai nukentėti dėl neatsakingos politikos ir būtent tai nutiko Vokietijoje.

Arvydas Praninskas | „Valstiečių laikraštis“

„Svarbu būtų pasiekti, kad liktume Europos geopolitinėje erdvėje“, – teigia politologas, istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Kulakauskas, kiek anksčiau mūsų laikraščio skaitytojams užsiminęs, kad Lietuvoje nelabai kas mąsto apie mūsų dienomis vykstančius globalius sisteminius pokyčius. Būtent apie tai ir paprašėme profesoriaus pasidalinti savo mintimis. „“

Klimatologai jau seniai muša pavojaus varpais dėl spartaus klimato atšilimo, bet vis dar tarsi negirdime, bent jau Lietuvoje, jokių perspėjimų dėl rimtų permainų pasaulyje žadančios geopolitinio klimato kaitos. Kodėl – ar niekas nenujaučia geopolitikos sausrų, žemės drebėjimų, potvynių, o gal tai tik tyla prieš audrą?

Kad Europos sąjunga (ES), būdama Europos idėjos realizacija, neturi veido, nei kūno – žinojom. Kad ji neturi patrauklumo – jautėm. Kad bendradarbiavimas joje ribotas – supratom. Dabar klausiam: ar ji turi realią valdžią?

Nėra ir negali būti nevykdomos valdžios. Valdžia yra tai, kas sutelkia žmones kartu. Tai, kas kuria viešą bendro veikimo erdvę, kurioje veikiama politiškai. Valdžia vykdoma, kai viešojoje erdvėje jos ištariami žodžiai ir atliekami veiksmai nesiskiria. Priešingu atveju gresia vidinis irimas. Ir tai kuo mažiausiai susiję su euroskeptikų bei euroentuziastų ginčais. 

Jie teigia, kad ES veikia efektyviai ir solidariai pandemijos metu, o kritikuoti ES negalima, nes tai palanku Kremliui.

Primityvi piguva.

Mąstant apie ES ateitį verta prisiminti, kad daugybė pasaulio istoriją pakeitusių epochinės reikšmės įvykių buvo ne iš karto suvokti ir atpažinti net tiesioginių jų dalyvių ir stebėtojų. Kaip tik esame tokio epochinės reikšmės įvykio tiesioginiai dalyviai ir liudininkai. Šis įvykis daugumai dar nėra akivaizdus, bet jau tapo neatšaukiamu faktu: Europos Sąjungos, bent jau dabartiniu pavidalu, jau nebėra. Viešojoje erdvėje ir net akademiniuose sluoksniuose vykstančios diskusijos tarp „euroentuziastų“, „eurorealistų“ ir „euroskeptikų“ jau seniai yra ne dalykinis, bet grynai ideologinis ginčas, kurio metu remiamasi ne teoriškai apibrėžtomis sąvokomis, o etiketėmis ir klišėmis.

Šiandien kažkokia moteris, gyvenanti Katalonijoje, DELFI parašė, jog Lietuva kažkaip blogiau už ispanus pasiruošė Coronai. Tai yra absoliutus melas.

Šalis, tapusi pasaulyje antra pagal mirčių nuo šio viruso skaičių, neturėtų mokyti, kaip reikia tvarkytis.

O Ispanija yra antroji valstybė pasaulyje, pagal mirčių nuo COVID skaičių pralenkusi Kiniją.

propatria.lt

Kitą savaitę susitiksiantys Europos Sąjungos lyderiai aptars bloko ateinančių septynių metų biudžetą ir jo svarstymo metu turės mėginti spręsti sudėtingą 1 trilijono eurų vertės uždavinį.

propatria.lt

Jungtinės Karalystės žmonės, balsavę už išėjimą iš Europos Sąjungos, atsisakė klaidingos dvasinės vizijos.

Delfi.lt

Didžioji Britanija išstojo iš ES. Tuo ir baigėsi apokaliptinės publikacijos britų kairiojoje spaudoje apie tai, kaip po Brexit trūks vaistų ir maisto. Jas socialiniuose tinkluose uoliai platino ir mūsų žinovai, kuriems vis dar juokingi fotomontažai, kuriuose lyginamos Donaldo Trumpo ir Boriso Johnsono šukuosenos. Gal nemokykim britų, kai patys iki ausų esame įsėdę į nuotėkų duobę – tiesiogine ir perkeltine prasme. Jų šalis tikrai neprapuls, o mes atrodome kaip kokie uzbekai, kurie 1989 m. iš aukščiausių Kremliaus tribūnų aiškino mums, kaip reikia gyventi ir kaip mes be SSRS neišgyvensim.