Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Makronas vis dar bando daryti spaudimą dėl dar daugiau masinės imigracijos nežiūrint to, kad duomenys rodo milžinišką užsieniečių nusikaltimų dažnį.

Vakarykščiame interviu televizijos kanalui France 2 Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) sutiko, kad pusė nusikaltimų Paryžiuje yra užsieniečių darbas.

„Taip, žvelgdami į nusikalstamumą Paryžiuje galime matyti, kad pusė nusikalstamų veikų įvykdoma užsieniečių, esančių neteisėtoje padėtyje ar laukiančių prieglobsčio patvirtinimo,“ – sakė Makronas.

Tačiau Makronas taip pat kalbėjo, kad nežiūrint problemų, susijusių su imigracija ir nesaugumu, jis nemato „egzistencinio“ ryšio tarp šių dviejų dalykų.

„Aš niekada nesusiečiau egzistenciniu ryšiu imigracijos ir nesaugumo.“ – sakė Makronas praėjus vos 12 dienų po to, kai buvo nužudyta dvylikametė Lola, kuri buvo išprievartauta, kuriai buvo perrėžta gerklė, ir kurią sugrūdo į lagaminą migrantė iš Alžyro, nelegaliai buvusi šalyje.

Lolos mirties buvo galima išvengti, bet šiuo metu deportuojami tik 0,2% deportacijos orderius Prancūzijoje gavusių alžyriečių.

Dviem alžyriečiams savaitgalį buvo pareikšti kaltinimai dėl dvylikametės prancūzų moksleivės Lolos nužudymo bei išprievartavimo, ir nežiūrint to, kad moteriškos lyties smurtautoja turėjo deportacijos orderį, ji niekada nebuvo išsiųsta atgal į savo šalį. Vis dėlto oficialūs Prancūzijos vyriausybės duomenys rodo, kad alžyrietė, įtariama žmogžudyste, yra viena iš tų, kurie išvengė deportacijos. Šis atvejis rodo, kad nežiūrint Makrono (Emmanuel Macron) vyriausybės pažadų, prancūzų valdžia buvo nepajėgi ar nenorinti įgyvendinti imigracijos įstatymą.

Iš tiesų nuo birželio iki 2021 sausio buvo nuspręsta deportuoti 7731 alžyriečius, bet faktiškai tik 22 buvo išsiųsti į savo kilmės šalį, ir tai tesudarė vos 0,2%. Bendras deportacijų dažnis per tą patį laikotarpį tarp gavusių deportacijos orderius, kaip teigia žiniasklaidos kanalas BFMTV, pranešime naudojęs oficialius vyriausybės duomenis, sudarė 5,7%.

Šis ypač žemas deportacijų dažnis vėl susisieja su Lolos mirtimi. Ją, policijos tvirtinimu, nužudė 24 metų alžyrietė moteris, kuri jau turėjo būti deportuota. Jaunas Lolos amžius ir šokiruojančios detalės apie tai, kaip ji buvo kankinama, nužudyta, o vėliau rasta įgrūsta į lagaminą su kirčio žyme kakle, pasirodė nacionalinės žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose, sukeldamos debatus apie masinę imigraciją, nesaugumą ir valstybės nesugebėjimą kontroliuoti savo sienas.

Kalako (Callac) gyventojai pabrėžia, kad į šį regioną daugelį metų buvo nepakankamai investuojama, tačiau norint perkelti čia 70 migrantų ir jų šeimų, tam skiriami milijonai.

Projektas, sukurtas norint perkelti 70 migrantų ir jų šeimų į Prancūzijos nedidelį kaimiško tipo Kalako miestelį susilaukia pasipriešinimo iš vietinių gyventojų. Nežiūrint raginimų rengti referendumą šiuo klausimu, meras atsisako jį organizuoti, pripažindamas, kad jei toks vyktų, jis balsavimą pralaimėtų.

Priešininkų protestų metu rugsėjo 17 d. Kalako meras Žanas Yvas Rolanas (Jean-Yves Rolland) pareiškė, kad jis kreipsis į Kalako rinkėjus laišku, kuris buvo paskelbtas spalio 14 d. Jis tvirtino, kad laiškas pateiks „oficialią mūsų projekto versiją gandų ir dezinformacijos akivaizdoje“, - pranešama Le Télégramme dienos reportažuose.

Laiške meras atmetė referendumo idėją. Šis žingsnis buvo žengtas po to, kai Sud Radio pranešė, kad vienas žmogus, dalyvavęs susitikime su meru kartu su 12 kitų gyvų liudininkų, girdėjo merą pripažįstant, kad jis nerengs referendumo, nes 80 procentų gyventojų nepritaria tokiam planui. Jis kelis kartus pakartojo: „Aš jį pralaimėčiau“.

Rankraštis, 1973 m. birželio 30 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f.1801, ap. 2, b.398. Skelbta žurnale „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, 2022, 3(41), p. 46-52. 

Dabar, kai po 1971–1972 metų TSKP CK nutarimų yra užgniaužti arba baigiami užgniaužti visi, tegul ir nedideli, Rusijai priklausančių tautų savarankiškumo pasireiškimai ir visose respublikose įsivyrauja visiška valdžios savivalė bei juodžiausia reakcija, o užsienio politikos srityje su JAV pasiektas susitarimas dėl prekybos ir nesikišimo į „vidaus reikalus“ ir numatoma ilgalaikė taika bei bendradarbiavimas, mes, kaip ir kitos Rusijos pavergtos tautos, esame palikti nekontroliuojamai rusų diktatūrai. Iki šiol dar galėjome tikėtis šiokios tokios užsienio, ypač JAV, paramos – bent priminimo pasauliui, kad šiurkščiausiai pažeidžiant visas tarptautinės teisės normas fašistiniu Stalino ir Hitlerio susitarimu 1940 metais buvome aneksuoti, kad pokario metais patyrėme galybę susidorojimų, deportacijų, o dabar, dangstantis tautų draugystės frazėmis, tyliai nutautinami ir engiami ekonomiškai, kad pasipriešinimo pavergėjams dvasia Lietuvoje yra ypač gyva ir pan. Nors ir nedaug naudos turėjome iš tų priminimų, jie mus palaikė bent morališkai, o rusiškąją valdžios kliką taip pat savotiškai kontroliavo, bent jau vertė maskuotis. Dabar, kai prekybos dingstimi susitarta nebeerzinti vienas kito vidaus klausimų priminimu, šita moralinė užkariautojų tramdymo priemonė nuimama, o mes paliekami niekuo netramdomai užkariautojų nuožiūrai – tedaro jie su savo sąjunginėmis respublikomis ką nori, tai jų „vidaus reikalas“.

Dauguma Vokietijos žemių tvirtina, kad jos nebegali priimti pabėgėlių.

Nors kairiosios pakraipos federalinė vyriausybė tvirtina, kad Vokietijai reikia daugiau imigrant7, šalies federalinių žemių vietinė realybė pateikia visiškai kitokį vaizdą. Šiuo metu Vokietiją užplūdus daugybei pabėgėlių iš kariaujančios Ukrainos, kartu su dramatišku migrantų iš Afrikos ir Vidurinių Rytų skaičiaus padidėjimu 12 iš 16 Vokietijos federalinių žemių blokuoja tolesnį pabėgėlių priėmimą, aiškindamos, kad nebeturi galimybių priimti daugiau atvykėlių.

Vokietijos žemės, uždariusios duris pabėgėliams, nurodo tarnybų perkrovimą, įskaitant darželius ir mokyklas; tačiau bene didžiausią iššūkį kelia apgyvendinimas. Tiesiog nepakanka pastogių ir namų, kur būtų galima apgyvendinti didžiules žmonių minias. Į tokias žemes kaip Baden-Viurtembergas atvyko daugiau asmenų nei per 2015–2016 m. migrantų krizę.

„Aukšto prieigos numerių fone 12 valstijų šiuo metu suaktyvino pradinės platinimo sistemos bloką“, - šeštadienį sakė Vokietijos RND žiniasklaidos tinklo laikraščių federalinės vidaus reikalų ministerijos atstovė.

„Nesutikdamos su dideliais galimų priimti žmonių skaičiais 12 žemių neseniai aktyvavimo stabdymo funkciją pradinėje paskirstymo sistemoje“, - šeštadienį sakė Federalinės Vidaus reiklų ministerijos spaudos atstovė Vokietijos RND žiniasklaidos tinklo laikraščiams.

Vienintelės Vokietijos konservatyvios partijos populiarumas apklausose auga.

Ar konservatoriai taip pat vieną dieną galėtų padaryti proveržį Vokietijos politikoje? Partijos Alternatyva Vokietijai (AfD), patyrusios didžiulį politinį spaudimą, įskaitant grasinimus visiškai ją uždrausti, palaikymas auga, ypač toje dalyje, kuri kadaise buvo vadinama Rytų Vokietija. Remiantis apklausų įmone Insa, dabar tai yra stipriausia politinė partija visoje rytinėje šalies dalyje, kurioje gyvena daugiau nei 16 milijonų žmonių.

Jei kitą sekmadienį vyktų federaliniai rinkimai, AFD Rytų federalinėse žemėse surinktų 27 procentus balsų, o CDU (Krikščionių demokratų sąjunga) gautų vienu procentu mažiau. SPD (Vokietijos socialdemokratų partija ) ir Žalieji gautų atitinkamai tik 15 ir 14 procentų. Kadangi FDP (Laisvoji demokratų partija) pasiektų tik 7 procentus, tai tik 36 procentai ten balsuotų už valdančią, vadinamą šviesoforo koaliciją. Kairiajai partijai tektų 8 procentai.

Tačiau AfD populiarumas kyla taip pat ir Vakarų Vokietijoje, kur AfD palaikantys dabar vidutiniškai sudaro 12 procentų. Pirmauja CDU, renkanti 28 procentus, o Žalieji (21) ir SPD (19) taip pat lenkia AfD. FDP (8) ir Kairieji (5) lieka už AfD nugaros. Žemutinėje Saksonijoje, kur rinkimai vyks spalio 8 d., Infratest dimap teigimu, AFD gaus 9 procentus. Tai vienas iš žemiausių AfD rezultatų tarp visų Vokietijos žemių.

Užsieniečiai Vokietijoje atsakingi už neproporcingi didelį skaičių sunkių nusikaltimų, įskaitant nužudymus, prievartavimus bei užpuolimus.

Nuo 2011 metų Berlyno policijos buvo reikalaujama registruoti, ar įtariamasis nusikaltimu iki 21 metų yra migrantų kilmės, net jei jis ar ji turi vokišką pasą. Tačiau šis svarbus duomenų aspektas nuo rugpjūčio 3 dienos buvo slapta panaikintas ir tokia įvykių eiga tik dabar ima aiškėti.

Yra rimta priežastis, kodėl Berlyno kairiosios pakraipos vadovybė galėtų nenorėti, kad ši informacija būtų prieinama visuomenei. Pastaraisiais metais apie tris ketvirčiai visų įtariamųjų iki 21 metų, suimtų dėl sunkių nusikaltimų, tokių kaip žmogžudystės, netyčiniai nužudymai, išprievartavimai, seksualiniai užpuolimai ir grasinimai prievarta buvo migrantų kilmės. Tiesą sakant, tik kas ketvirtas įtariamasis šioje amžiaus grupėje turėjo Vokietijos pilietybę turinčius tėvus.

Jau liepos pabaigoje Berlyno Vidaus senato Senato departamentas, laikomas vienu iš labiausiai kairuoliškų vadovybių Vokietijoje, slapta priėmė sprendimą, kad „migrantų kilmės registracija turėtų būti kiek įmanoma greičiau nutraukta.“ Pasak Vokietijos laikraščio Berliner Zeitung, po to policijos vadovai informavo apie tai visus pareigūnus. Policininkai galėdavo nurodyti suimtųjų migrantų kilmę paprastu kompiuterio pelės paspaudimu, bet žymos langelis nuo rugpjūčio 3 dienos nebeveikė.

Berlyno policija įrodinėjo, kad kriminalinių nusikaltėlių kilmės registracija yra svarbi norint suprasti, kaip šie jauni žmonės buvo įtraukti į nusikaltimą. Be to, Berlyną pastaraisiais metais ėmė varginti klanų nusikaltimai, įskaitant eilę žinomų žmonių žmogžudysčių. Tiesą sakant, miesto prokuroras 2020 metais tvirtino ( ), kad migrantų klanai yra pagrindinis veiksnys, lemiantis aukštą nusikaltimų dažnį mieste. Policija būtų galėjusi geriau stebėti šias grupes ir suprasti jų struktūrą turėdama tikslius duomenis, ar įtariamieji migrantų kilmės.

Siekdama skatinti „įvairovę“, Vokietijos valdančioji Žaliųjų partija Hanoverio mieste planuoja, kad vietiniai vokiečiai negalėtų gauti trečdalio visų skelbiamų valstybinių darbo vietų - jos turėtų būti skirtos migrantams. Tai reiškia, kad miestas stengiasi užimti „imigracijos miesto“ poziciją.

„Žaliųjų partijos mero dėka bus kitaip!“ – trečiadienį rašė Tviteryje turkų kilmės Žaliųjų partijos parlamentinės frakcijos sekretorė Filiz Polat.

Polat minėjo Hanoverio Žaliųjų partijai priklausantį merą Belit Onay, taip pat gimusį Turkijoje, kuris nori, kad trečdalis visų miesto valstybinių darbo vietų būtų skirta imigrantams.

laikmetis.lt

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo, kad naujas prieglobsčio ir imigracijos įstatymas įsigalios nuo 2023 m. pradžios, bei pabrėžė, kad Prancūzijos „demografinio pereinamojo laikotarpio“ metu į Prancūzijos kaimą reikia siųsti daugiau migrantų.

Rugsėjo 15 d. susitikime su prefektais E. Macronas sakė, kad įstatymo projektas bus pateiktas „nuo 2023 m. pradžios“, siekiant nutraukti absurdišką politiką, kuri, jo nuomone, yra „neveiksminga ir nežmoniška“.

E. Macronas siekia „geriau paskirstyti“ užsieniečius visoje Prancūzijoje, ypač „kaimo vietovėse, kurios pačios netenka gyventojų“ ir kuriose „turėsime uždaryti klases, mokyklas“. Tada Prancūzijos vadovas teigia, kad šie migrantai bus geriau priimti šiose labiau kaimiškose vietovėse.

„Jų priėmimo sąlygos bus daug geresnės (kaimo regionuose), nei jei juos įkurdinsime jau tankiai apgyvendintose vietovėse, kuriose koncentruojasi didžiulės ekonominės ir socialinės problemos“, – sakė jis. E. Macronas sakė norintis perkelti migrantus visų pirma į „kaimo vietoves, kuriose mažėja gyventojų“, ir apibūdino tai kaip „didžiulę galimybę“ pagal „demografinį perėjimą“.

Tačiau bandymai perkelti migrantus į kaimo regionus jau sulaukė aršaus pasipriešinimo visoje Prancūzijoje. Teigiama, kad migrantai miestų problemas išplatins po visą Prancūziją.

Švedų repo atlikėjas Timbuktu, atrodo, džiaugiasi Didžiojo gyventojų apkeitimo idėja, jei ji reiškia politinę valdžią kairiesiems.

Savo Instagramo įraše švedų atlikėjas Jasonas Diakitė (Jason Diakité), geriau žinomas sceniniu pseudonimu Timbuktu, po rugsėjo 11 dienos rinkimų Švedijoje paliko žinutę „visiems juodiesiems ir rudiesiems Švedijos žmonėms“ tvirtinančią, kad „demografija yra mūsų pusėje“.

Žinutė buvo išspausdinta rugsėjo 12 d., po to, kai atrodė, jog rinkimus laimėjo dešiniojo sparno partijos, tačiau tuo metu balsai dar buvo skaičiuojami. Po to Švedijos Ministrė Pirmininkė Magdalena Anderson (Magdalena Andersson) pripažino pralaimėjimą ir išryškėjo keturių partijų centro – dešinės koalicija.

„Kodėl repo atlikėjas Timbuktu skleidžia kraštutinių dešiniųjų mitus apie vykstantį gyventojų apkeitimą?“ – klausė švedų žurnalistas Ivaras Arpi (Ivar Arpi) Tviteryje reaguodamas į Timbuktu Instagramo įrašą, jam svarstant Timbuktu džiūgavimą, kad demografinė transformacija galėtų vesti prie rinkiminės pergalės prieš konservatyviuosius.