Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

ES tvirtina, kad Didysis apkeitimas yra konspiracijos teorija, tačiau Jungtinės Tautos (JT) teigia, kad Europai reikia iki 2050 metų priimti 60 milijonų migrantų, daugiausia iš Afrikos.

Tą pačią savaitę, kai Europos Parlamentas balsavo už rezoliuciją, kuri Didžiojo apkeitimo teoriją pavadino „rasistine“, Ispanijos laikraštis La Vanguardia pranešė, kad Jungtinės Tautos, Vitgenštaino centras Austrijoje ir Globalaus vystymosi centras Vašingtone įtikinėja, kad Europai, kad „išgyventų,“ reikia bent 60 milijonų migrantų per ateinančius dešimtmečius, ir kad didžioji dalis šios imigracijos turėtų būti iš Afrikos.

Jungtinės Tautos, kurios ilgą laiką gynė „apkeitimo migraciją“ kaip sprendimą senstančiai Europos populiacijai, dabar įspėja, kad Europa šių migrantų negaus, jei, pasak ispanų laikraščio, nesiliaus būti tvirtove prieš imigraciją.“

Šiandien 90% britų demografinio augimo lemia imigracija.

Ta pati tendencija matoma ir Švedijoje. Vien 2015 metais Švedija priėmė 163000 imigrantų, kas atitiktų 1,65% visos jos populiacijos. Pridėjus ir kitus metus, tai yra demografinė revoliucija: nuo 2015 metų apie 17% gyventojų buvo gimę užsienyje. „Įvyko dideli kultūriniai pokyčiai imigrantų populiacijoje, nes jei anksčiau didžiausia jos dalis buvo suomiai, tai dabar tą didžiausią dalį sudaro musulmonai. Jei imigracija nesikeis, etniniai švedai taps mažuma 2065 metais.“ – tvirtino Helsinkio Aalto universiteto profesorius Kyösti Tarvainen laikraščiui Folkbladet 2021 metų balandžio 13 dieną.

Būtent todėl Švedijos žmonės neseniai balsavo už konservatyvią vyriausybę. Tai jų paskutinė galimybė sustabdyti precedento neturinčią nacionalinę savidestrukciją.

Vieną kartą esu kėlęs klausimą – kur pasidės Rusija, pralaimėjusi karą, kitą kartą – kur pasidėti Dievui mūsų pasaulyje? Iš tiesų, Lietuva be lietuvių papuola į tą pačią kategoriją reiškinių kaip ir visuotinai izoliuota Putino Rusija, pralaimėjusį karą bei tikėjimo Dievu reikalai kraštutinai sekuliarizuotame pasaulyje.

Visais paminėtais atvejais kalbame apie tą patį katastrofos tipą, kai kyla klausimas dėl paties reiškinio egzistavimo pagrindų patikimumo, su viena išlyga, kurią išsakiau dar prieš keletą savaičių, kad savo ruožtu gandas apie Dievo mirtį vis dėlto buvo truputėlį perdėtas.

Kita vertus, šiandien įvardytos temo svarstyme siūlau visiškai atsiriboti nuo emocijų, sutelkiant išskirtinį dėmesį tik į loginės dėlionės seką, – nieko daugiau!

Valstybės pažangos tarybos ne taip seniai įvykusio posėdžio metu VU rektoriaus Rimvydo Petrausko įžanginiame pranešime pateikta nuoroda, kad tautinės tapatybės ugdymas ir tautinė kultūra yra didžiausi pažangos stabdžiai, tauta esą yra atgyvenusi žmonių bendrabūvio forma, leidžia suprasti, kad šiandien politinę dienotvarkę Lietuvoje formuojančios pajėgos ir politiniame lauke dominuojančios įtakos grupės jau nebesislapstydamos forsuoja Lietuvos be lietuvių viziją, bandant įtikinti Lietuvos gyventojus, kad tai ir yra svarbiausioji šalies pažangos gairė.

Žinia, Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti institucija, taigi nekyla didesnių abejonių, kad R.Petrausko apgailėtinam arba, dar tiksliau tariant, nusikaltėliškam demaršui žalią šviesą uždegė premjerė Ingrida Šimonytė, o nusiraugėjimui prilygintina VU rektoriaus žosmė buvo ne atsitiktinai išsprūdę žodžiai, bet greičiau duotas starto ženklas gremėzdiškiems perstumdymams, nepasakius, didžiajam tautų persikraustymui.

Tarybas užplūdo vietinių gyventojų skundai dėl tebesitęsiančio viešbučių naudojimo naujai atvykstančių į Britaniją asmenų apgyvendinimui.

The Times laikraščio pranešimas atskleidė, kad Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerija svarsto pasinaudoti prabangiais kruiziniais laivais ir poilsio parkais, tokiais kaip Batlino (Butlin) ir Pontino (Pontin), kad apgyvendintų vis augantį skaičių prieglobsčio prašytojų, atvykstančių prie pietinių Anglijos krantų.

Svarstomos ir kitos apgyvendinimo vietos, įskaitant universitetų bendrabučius.

Šis pokytis vyksta dėl to, jog vietinės tarybos vis labiau prieštarauja, kad visoje Jungtinėje Karalystėje Vidaus reikalų ministerija užsako viešbučius asmenims, atvykstantiems per Lamanšo sąsiaurį ir prašantiems prieglobsčio.

Spalio 15 d. Paryžiaus rytinėje dalyje ant šaligatvio aptiktas didelėje plastikinėje dėžėje paslėptas dvylikametės mergaitės lavonas. Aukos vardas buvo Lola. Ji buvo pastato, kuriame įvykdyta žmogžudystė, prižiūrėtojų dukra.

Liudininkai, pirštų atspaudai ir stebėjimo kamerų vaizdai leido policijai greitai suimti įtariamą moterį. Ji prisipažino įvykdžiusi nusikaltimą, bet sakė visiškai dėl to nesigailinti. Jos pateiktos detalės, patvirtintos skrodimo metu, yra tokios: ji užklijavo Lolai burną lipnia juosta, ją nurengė, pririšo prie kėdės, prievartavo ją naudodama daiktus, įpjovė jai gerklę, išbėgusį kraują supylė į butelį ir išgėrė, surūkė cigaretę, tada baigė pjauti Lolai gerklę ir nukirto jai galvą. Prieš įdėdama lavoną į plastikinę dėžę, moteris dar kelis kartus dūrė lavonui peiliu ir išnešė jį į gatvę.

Moteris, 24 metų alžyrietė Dahbia B., atvyko į Prancūziją su studento viza, bet neišvyko, kai jos galiojimas baigėsi 2018 m. Šių metų rugpjūtį ją jau buvo suėmusi policija, liepė jai išvykti iš Prancūzijos – ir paleido. Taigi, ji net neturėjo būti Prancūzijoje. Jei ji būtų buvusi deportuota ir jei Prancūzijos policija bei teisingumo departamentas būtų atlikę savo darbą, Lola vis dar būtų su mumis.

„Įtariamoji šiuo barbarišku veiksmu neturėjo būti mūsų teritorijoje“, – sakė Nacionalinio susivienijimo partijos lyderė Marine Le Pen. „Nelegalūs imigrantai, kurių mes nenorėjome ar negalėjome išsiųsti namo, padaro per daug nusikaltimų ir nusižengimų.”

„Kada apginsime savo vaikus nuo išpuolių, kuriuos visada įvykdo tie patys žmonės?“, – klausė buvęs žurnalistas Éricas Zemmouras, partijos „Atkūrimas“ pirmininkas.

„Šis nusikalstamas imigracijos laisvumas man kelia pasipiktinimą“, – sakė vienas iš Respublikonų partijos lyderių Ericas Ciotti.

234 žmonėms iš laivo Ocean Viking buvo suteiktas leidimas išlipti į krantą Marselio uoste.

Nevyriausybinių organizacijų humanitarinės pagalbos laivui, gabenančiam šimtus migrantų, surinktų Viduržemio jūroje, buvo išduotas leidimas nuleisti inkarą Prancūzijos Marselio uoste po to, kai naujai išrinkta Italijos vyriausybė pakartotinai atsisakė suteikti jam leidimą išlaipinti keleivius Sicilijoje.

Antradienį tarp Italijos ministrės pirmininkės Džordžijos Meloni (Giorgia Meloni) ir Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) įvyko pokalbis telefonu, kurio metu pirmoji be užuolankų pabrėžė griežtą Italijos vyriausybės požiūrį į imigraciją; tai paskatino Prancūzijos prezidentą leisti laivui Ocean Viking, valdomą nevyriausybinės organizacijos SOS Méditerranée, sustoti Prancūzijos uoste.

Šiuo metu laive yra 234 migrantai, kurie daugiau nei dvi savaites praleido jūroje prie Italijos pakrantės, laukdami saugios vietos uoste.

Italijos vyriausybė pastarosiomis dienomis leido humanitarinės pagalbos laivams sustoti Italijos uostuose, kad galėtų išlipti labiausiai pažeidžiami žmonės, t. y. moterys, vaikai ir ligoniai. Po to Italijos valdžios institucijos įsakė kapitonams palikti Italijos teritoriją su daugybe vis dar laive esančių suaugusių vyrų, ragindamos juo plaukti į uostus šalyse, atsakingose už laivų eksploatavimą, įskaitant Vokietiją ir Norvegiją.

Italų buvo konkrečiai paklausta apie vykstančius kivirčus Katanijos uoste, kur suaugusiems vyrams buvo uždrausta išlipti iš nevyriausybinėms organizacijoms priklausančių gelbėjimo laivų.

Beveik du trečdaliai italų pritaria naujai išrinktos vyriausybės dekretui, pagal kurį humanitarinės pagalbos laivai turi palikti Italijos uostus po to, kai juos paliks labiausiai pažeidžiami migrantai, o sveiki suaugę vyrai turės likti laivuose.

Apklausa, kurią atliko rinkos tyrimų agentūra Eumetra pokalbių laidos Quart Repubblica užsakymu, parodė, kad 63 procentai respondentų sutiko su griežtu Džordžijos Meloni (Georgia Meloni) požiūriu, o 34 procentai nesutiko.

Žmonių buvo klausiama: „Vidaus reikalų ministras nusprendė laikytis griežtos linijos, leisdamas tik moterims ir nepilnamečiams išlipti į krantą ir prašydamas Europos valstybių (Ypač Vokietijos, kurioje buvo registruotas minėtas laivas) imtis atsakomybės už šiuos migrantus. Ar jūs sutinkate?“

Beveik trečdalis (32 procentai) visiškai sutiko, o 31 procentas sutiko iš esmės.

Pasirodo, Vokietijos kairiojo sparno Vidaus reikalų ministrė slėpė tikrą migracijos krizės Vokietijoje apimtį.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser susilaukė rimtų įtarimų, kad ji klastojo vadinamųjų pabėgėlių, atvykusių į Vokietiją nuo metų pradžios, skaičių.

Kai ji tvirtina, kad tik 57647 pabėgėliai pateko į Vokietijos teritoriją, federalinė policija nuo sausio mėnesio užregistravo jau 101900 užsieniečių, o federalinės policijos duomenys apima tik keturis skirtingus šalies regionus: Berlyno, Miuncheno, Pirnos ir Štutgarto. Taigi jos nurodomi skaičiai yra 40 procentų mažesni, negu nurodo jos šalies federalinės policijos pajėgos. O tikrieji skaičiai, tikėtina, dar smarkiai didesni, nes neturima duomenų apie kitus regionus.

Faeser taip pat kaltinama dar didesniu klastojimu, susijusiu su prieglobsčio prašymais. Federalinis Migracijos ir Pabėgėlių biuras (BAMF) praneša, kad nuo sausio mėnesio prieglobsčio prašymus pateikė 154557 žmonės. Tačiau šis skaičius yra 2,7 karto didesnis nei tas, kuris randamas Vidaus reikalų ministerijos „Migracijos analizės ataskaitoje.“

Italija tvirtina, kad už migrantus atsakomybės turėtų imtis vokiečių laivai su iškeltomis Vokietijos vėliavomis.

Trys nevyriausybinių organizacijų lavai su 1000 žmonių laukia galimybės įplaukti ir sustoti Italijos uostuose, bet Ministrė Pirminnkė Džordžija Meloni (Georgia Meloni) ir Vidaus reikalų ministras Mateo Pjantedozis (Matteo Piantedosi) griežtai nesutinka su Vokietijos reikalavimais leisti, kad šie laivai nuleistų inkarus prie Italijos krantų.

Romos Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad jau anksčiau žodžiu kreipėsi į Berlyną su prašymu priimti migrantus, esančius Vokietijoje registruotame laive Humanity 1. Italijos ministerija pridūrė, kad Vokietijos pusė prašė informacijos apie laive esančius žmones.

Spalio 23 dienos diplomatinį dokumentą trečiadienį paskelbė valstybinės televizijos kanalas RAI3. Savo atsakyme Berlyno Užsienio reikalų ministerija ragino Romą kuo greičiau teikti pagalbą nevyriausybinės organizacijos laive esantiems žmonėms, įskaitant virš 100 nepilnamečių.

Indijos piliečiai sudaro didžiausią dalį užsienyje gimusių piliečių, kurių skaičius siekia 920 000, o Rumunijos piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, skaičius nuo 2011 iki 2022 metų išaugo 576 procentais.

Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, daugiau nei kas šeštas žmogus, gyvenantis Anglijoje ir Velse, yra pirmos kartos užsienio šalies pilietis, o migracija nulėmė didžiąją dalį gyventojų skaičiaus padidėjimo, kuris nuo 2011 metų išaugo pusketvirto milijono. Praeitais metais vykdyta apklausa atskleidė, kad bendras Anglijos ir Velso gyventojų skaičius buvo 59597542, padidėjęs nuo 2011 metų kovą buvusių 56075912.