Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) dabar norėtų dar ir bausti tas ES šalis nares, kurios yra, jo teigimu, pernelyg nacionalistinės ir nenori priimti imigrantų iš trečiojo pasaulio šalių. Be kita ko, jis neprieštarautų, jei būtų nuspręsta atšaukti ekonominę pagalbą toms šalims ir pašalinti jas iš Šengeno zonos, rašo „Breitbart“.

Paskutinės Vyriausybės valandos metu Seimo Liberalų frakcijos narys Simonas Gentvilas pateikė, švelniai tariant, labai įdomią statistiką. Jis teigia, jog trečdalis piliečių iš Lietuvos emigruoja vejami čia vyraujančios baisios netolerancijos. Todėl, liberalo S. Gentvilo nuomone, emigracijos problema turi būti sprendžiama dažniau lankant LGBT bendruomenę ir nedelsiant ratifikuojant Stambulo konvenciją.

mapijoziai.lt

Viena labiausiai aptariamų temų Lietuvoje – emigracija – neretai vadinama viena didžiausių Lietuvos problemų. Paprastai kalbama tik apie tai, kiek ir kur (į užsienį) išvažiuoja Lietuvos piliečių. Tačiau intensyvi ne tik užsienio, bet ir vidinė migracija, t.y. iš vienų savivaldybių į kitas. Pagal Statistikos departamento duomenis, pateikiame žemėlapius, kuriuose vaizduojama vidinė ir užsienio migracija Lietuvos savivaldybėse 2011-2016 m. laikotarpiu. Skaičiavimas: neto migracijos 2011-2016 m. dalis nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje 2011 m. (laikant, kad savivaldybės gyventojų skaičius 2011 m. sausio 1 d. yra 100 proc.).

Pirmasis žemėlapis – vidaus neto migracija 2011-2016 m.:

Jūsų dėmesiui siūlome straipsnį, parengtą pagal pranešimą, perskaitytą Kauno savivaldybėje 2018 m. rugsėjo 12 d. Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ konferencijoje „Lietuvos miškai – mūsų visų turtas“.

„Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių girias, kurias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo“, – šie nuo mokyklos suolo lydintys Simono Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ žodžiai, nukeliantys į mitinius tautos laikus, – tai epinis Lietuvos paveikslas, išugdęs ne vieną kartą, taip pat ir mano.

propatria.lt

Švedijoje vyksta rinkimai. Renkamas ne tik parlamentas, bet ir apskričių bei savivaldybių tarybos. Lietuvos žiniasklaida likus kelioms dienoms iki rinkimų pranešė, kad Švedijos Demokratų (SD) partijos teigimu, jų lyderis Jimmis Åkessonas gavo laišką su grasinimu nužudyti. Švedijos žiniasklaida paviešino laišką, kurį „puošė“ Islamo valstybės vėliava. Pagrasinta nužudyti nupjaunant galvą, jeigu iki savaitės pabaigos politikas nepasitrauks iš politinės veiklos. Taip pat grasinta susidoroti su SD pirmininko 14-mečiu sūnumi. Dėl šio grasinimo pradėtas Švedijos saugumo tarnybos tyrimas.

Kauno forumas

Švedija nuo seno garsėja savo puikiu gerovės sistemos funkcionavimu. „Skandinaviškas modelis“, kuriuo švedai visada didžiavosi, jungia aukštus mokesčius, kolektyvines derybas ir gana atvirą ekonomiką. Viso to pasekmė: didelės algos, užtikrintos socialinės išmokos, labai didelis moterų įtraukimas į darbo rinką (dėl abiems lytims sudarytų tinkamų sąlygų išeiti tėvystės atostogų).

Jūsų dėmesiui – keletas vaizdų iš šių metų rugsėjo pradžioje Rytų Vokietijos Chemnico mieste vykusių protesto akcijų, kai po dar vienos pabėgėlių įvykdytos žmogžudystės vokiečiai, pasipiktinę policijos požiūriu į imigrantų daromus nusikaltimus, į gatves išėjo nešini nužudytų bendrapiliečių portretais, kad primintų Angelai Merkel, kokią kainą moka jos tėvynainiai už tai, ką ji vis dar vadina „sėkme“.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis, anksčiau grasinęs atsistatydinti, jei federalinė kanclerė Angela Merkel nesutiks, kad nelegalūs migrantai būtų sulaikomi prie valstybinės sienos, Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, yra įsitikinęs, kad būtent imigracija yra visų problemų motina.

Politinė kultūra, tauta ir suverenitetas

Kadangi išeivijos palikimas ir nuopelnai Lietuvai prisikėlusios valstybės šimtmečio fone – vienam autoriui neįveikiama tema, apsiribosiu retesniu politinės kultūros aspektu.

Apie ridiko vidų ir skonį

„Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai“ – taip vadinosi 1993 m. konferencijoje Soutfielde (Mičiganas, JAV) perskaityta Vytauto Stasio Vardžio (1924–1993) paskaita. Šis mažas lietuviškos politinės minties šedevras buvo paskutinė dovana Lietuvai vieno žymiausių lietuvių politologų ir sovietologų, kuris buvo Harvardo ir Stanfordo universitetų bendradarbis, ilgametis Oklahomos universiteto profesorius, aktyvus Amerikos lietuvių veikėjas, Lietuvių Fronto Bčiulių sąjūdžio patikimas bendražygis.

Užgrūdintas kietas kovotojas su komunizmu, išeivijos katalikiškojo sparno atstovas, žvelgdamas į posovietinės Lietuvos pirmuosius atgautos nepriklausomybės metus, atsispyrė pagundai suteikti pirmenybę kuriai nors politinei jėgai ar atvirkščiai – visus šunis sukarti buvusiems komunistams. Profesorius studijoje niekam nedarė nuolaidų ir sykiu išliko tolerantiškas, kritiškai, net susirūpinęs vertino krašto politinę realybę, neprarasdamas tikėjimo Lietuvos ateitimi.

„Dabartinė Lietuvos politinė kultūra didele dalimi yra sovietų civilizacijos paveldas, – 1993 m. konstatavo V.S. Vardys. – Vakarų sovietologai, nors ir neblogai pažinę sovietų politinę sistemą, niekad pakankamai neįvertino sovietinės socializacijos įtakos sovietiniam žmogui ir visuomenei. Mes dažnai galvojame, kad lietuviai, kaip ir kiti baltiečiai, sovietinės sistemos yra paveikti panašiai kaip ridikai: tik žievelė pasidariusi raudona, o vidus išlikęs grynas, baltas, nesovietinis. Žinome tačiau, kad taip nėra. Ir ridiko vidus – arba paraudęs, arba pasikeitęs, o jo skonis sovietinės sistemos perdirbtas. Tačiau vienur mažiau, kitur daugiau yra išlikusio ir to baltumo – nesovietiškumo“.

Jūsų dėmesiui siūlome Algio Ramanausko-Greitai „Laisvės“ piknike moderuotą diskusiją „Referendumas dėl dvigubos pilietybės: ką daryti, kad pavyktų“ (žr. nuo 3 val. 30 min.).