Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Tobulas Raheem Kassam pastebėjimas (visą komentarą skaitykite ČIA – Tiesos.lt past.) – dar vakar leftistinė propaganda kūrė įvaizdį naudos ir gėrio, kuriuos Vakarų civilizacijai neva atnešianti masinė nelegali imigracija.

Mes irgi pamename, kaip LRT propagandistas Pugačiauskas suokė apie iš Sirijos atplaukiančius diplomuotus gydytojus ir inžinierius (jei ką, turiu skrynšotus ).

y-news.lt

Praėjusią savaitę aptariau, kaip Vakarų Europos (ypač Jungtinės Karalystės ir Vokietijos) ekonominis dominavimas ir laisvas žmonių judėjimas visoje ES sukėlė demografinę krizę rytinėje žemyno dalyje. (Jauni) Rytų europiečiai migruoja į Vakarus dėl darbo vietų ir geresnio gyvenimo galimybių, palikdami tokias šalis kaip Rumunija, Lenkija ir Lietuva nelygioje kovoje su gyventojų skaičiaus smukimu, gimstamumo mažėjimu ir darbingo amžiaus gyventojų trūkumu. Vokietija yra pagrindinė naudos gavėja iš migracijos Vakarų kryptimi (imigracija kol kas kompensuoja vokiečių itin žemų gimstamumo rodiklių poveikį bendram gyventojų skaičiui). Tačiau pačioje Vokietijoje, tarsi miniatiūrinėje Europoje, reiškinys kartojasi: šalies rytai nyksta, o vakarinė dalis laikosi stabiliai. Iš tiesų, nors Berlyno siena griuvo prieš 30 metų, demografiškai buvusios VFR ir VDR tolydžio atrodo vis labiau skirtingai.

paukštė.lt

Dainių Paukštę, Migracijos ekspertą kalbina Rokas Gasparaitis.

lithuanian-economy.net

Iš vienos pusės sutinku, didėja imigracijos srautai į Lietuvą, tad neto migracija po truputi tampa teigiamą, tačiau, ar gali politikai kalbėti apie tai, jog gerėja padėtis Lietuvoje, nepaaiškindami, kodėl emigracijos srautai iš Lietuvos neslopsta?

Šiuo metu Suomija svarsto, kaip paskatinti šalyje esančių imigrantų repatriacijos procesą. Tikimasi, kad pavyks to pasiekti dvigubai padidinus ekonominę išmoką visiems savanoriškai grįžtantiems į savo šalį, pranešama žiniasklaidos.

Kairiųjų aktyvistas, per susitikimą su gyventojais Džiulianovos aikštėje šūksniais „Žmogžudy!“ trukdęs Mateo Salviniui (Matteo Salvini) kalbėti, ir pats sulaukė atkirčio. Kaip praneša žiniasklaida, Italijos vidaus reikalų ministras pasiūlė teisuoliui pasakyti ir savo adresą, kad būtų aišku, kur nusiųsti kokį 20 imigrantų – nepatenkintasis galėtų juos apgyvendinti ir išlaikyti savo sąskaita.

Kad atkreiptų dėmesį į plačiai šalyje paplitusią problemą, Austrijos Vyriausybė neseniai paskelbė nusikalstamumo statistiką. Statistiniai duomenys rodo, kad daugiau nei pusė visų įtariamų moterų žudikų yra „užsienio kilmės“.

Pranešimas, skaitytas Vilniaus forumo organizuotoje konferencijoje „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“.

Sausio 16 dieną  Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje Vilniaus forumas surengė konferenciją „Kaip išsaugoti Europą?“. Siūlome žiūrėti konferencijos vaizdo įrašą.

Filmavo Vincas Kubilius.

osp.stat.gov.lt

Pagrindiniai 2018 m. demografiniai rodikliai

2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Nuolatinių gyventojų skaičius per 2018 m. sumažėjo 14,9 tūkst. (0,5 proc.), per 2017 m. – 39 tūkst. (1,4 proc.).

2018 m. pagrindinę gyventojų sumažėjimo dalį – 78 proc. – nulėmė neigiama natūrali gyventojų kaita (mirė 11,6 tūkst. žmonių daugiau negu gimė). Dėl neigiamos neto tarptautinės migracijos (3,3 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo) nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 22 proc.

2018 m. gimė 28,2 tūkst. kūdikių, tai 484 (1,7 proc.) mažiau negu 2017 m. Kaip ir 2017 m., 1 tūkst. gyventojų teko 10,1 gimusiojo.

2018 m. mirė 39,8 tūkst. žmonių. Mirusių skaičius, palyginti su 2017 m., sumažėjo 307, arba 0,8 proc. Kaip ir 2017 m., 1 tūkst. gyventojų teko 14,2 mirusiojo.

1 pav. Natūrali gyventojų kaita 2011–2018¹ m.