Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

15min.lt

Spalio 16 dieną sukanka 36 metai, kai Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė Pasaulinę maisto dieną. Tuokart pagrindinis tokios dienos motyvas buvo kova su badu. Tačiau badaujančių žmonių pasaulyje nenumaldomai daugėja (šiuo metu tokių apie milijardą), kaip daugėja ir pačių žmonių – iki 2050 metų Žemė turės išmaitinti 8 milijardus burnų.

Paradoksas tas, kad ne mažiau opia problema tampa ir maisto švaistymas. Yra apskaičiuota, kad industrinėse šalyse 40 proc. viso užauginamo maisto yra sunaikinama. Po dalį jo yra netenkama visoje maisto grandinėje – nuo ūkininkų, perdirbėjų, prekeivių iki mūsų pačių.

Jaunius Pocius | „Respublika“

Sovietiniais laikais, kai gyvenome nuo pasaulio atskirti geležine uždanga, Vakarai mums atrodė kaip rojus. Tačiau prieš ketvirtį amžiaus net ir griuvus tai aklinai sienai mes, regis, niekaip negalime atsikratyti sovietinio spaudo – keliaklupsčiavimas prieš Vakarus tęsiasi. Atrodo, jog viskas, kas ateina iš „ten“, yra tobula ir mums sunkiai pasiekiama. Taip mes save menkiname ir nepelnytai nuvertiname. Bet skaudžiausia, kad prie to, deja, prisideda ir mūsų aukščiausioji valdžia. Kodėl taip atsitinka ir kur šitai veda, „Respublika“ kalbasi su parlamentaru Povilu Urbšiu.

Bernardinai.lt

Šiandien, savarankiškai organizuojamos Europos piliečių iniciatyvos „Stop TTIP“ organizatoriai Briuselyje surengė teatralizuotą akciją ir Europos Komisijai įteikė peticiją su daugiau nei 3 mln. parašų, kuriais raginama stabdyti ES laisvosios prekybos sutarties su JAV (angl. santr.TTIP) pasirašymą bei sutarties su Kanada (angl. santr. CETA) ratifikavimą. Akcijos metu lapai su iniciatyvą palaikančių Europos piliečių parašais sudėti vienoje svarstyklių pusėje nusvėrė kitoje svarstyklių pusėje esančius smėlio maišus, simbolizuojančius korporacijų naudą, kuri būtų gaunama pasirašius minėtuosius susitarimus.

Per vienuolika mėnesių savarankiškai organizuojama Europos piliečių iniciatyva prieš TTIP ir CETA sutartis jau surinko 2,8 mln. Europos piliečių parašų. Kaip jau skelbėme, prie iniciatyvos prisijungė žinomi žmonės, pavyzdžiui, populiarusis kulinaras Jamie Oliver, taip pat Greenpeace organizacija.

Lietuvos mokesčių sistema yra, švelniai tariant, netobula. Tai pripažįsta ne tik mūsų šalies ekonomistai ir politikai, bet ir tarptautiniai ekspertai. Akivaizdžiausia ir dažniausiai minima problema yra per didelė mokestinė našta, tenkanti dirbantiesiems. Ar įmanoma šią problemą išspręsti radikaliu ir gana netradiciniu būdu – visiškai atsisakant gyventojų pajamų mokesčio? Taip.

Alfa.lt

Kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukūrė kleptokratinę valstybę ir įtvirtino savo oligarchų klaną? Kodėl Vakarai smogė sankcijoms artimiausiai Kremliaus šeimininko aplinkai? Kur V. Putinas ir jo artimiausi bendražygiai laiko savo pinigus? Kam dirba Baltarusijos prezidentas? Ko siekia Kremliaus kontroliuojamo Donbaso karo vadeivos ir teroristai? Kas ir kaip Rusijos prezidento vadovaujamame saugumiečių elite valdo verslus Lietuvoje?

„Žalioji Lietuva“

Paviešintas aktyviausių Transatlantinės prekybos sutarties (TTIP) lobistų dešimtukas, veikiantis Europos institucijose. Birželio 24 d. paskelbta statistika atskleidžia, kas skyrė itin dideles pinigų sumas siekdamas sau naudingų susitikimų su Europos Komisijos vadovais.

Pasinaudojusi triukšmu dėl Graikijos, Europos Parlamento narių dauguma liepos 17 dieną, penktadienį, tyliai priėmė prieštaringai vertinamą rezoliuciją dėl ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (angl. santr. TTIP). Už rezoliuciją balsavo 436 europarlamentarai, 241 buvo prieš, 32 susilaikė.

Absoliuti Lietuvos atstovų Europos Parlamente dauguma (8 iš 11) balsavo už derybas dėl ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimo. Prieš rezoliuciją balsavo Bronis Ropė, Viktoras Uspaskichas susilaikė, Rolandas Paksas nebalsavo.

Bernardinai.lt

Neteko girdėti, kaip aukštieji Lietuvos politikai (ypač krikščionys demokratai), atkakliai stūmę skalūninių dujų (naftos) gavybą ir naujos atominės elektrinės statybą, sureagavo į popiežiaus Pranciškaus enciklikoje „Laudato si“ iškeltą esminį klausimą: „Kokį pasaulį norime perduoti ateisiantiems po mūsų, augantiems vaikams?“

„Koks mūsų gyvenimo tikslas? Dėl ko mes dirbame ir kovojame? Kodėl mes esame reikalingi šioje žemėje?“, – klausia mūsų visų popiežius Pranciškus, o mes (Lietuva) šiuos jo klausimus, deja, pasitinkame tyla. Panašu, kad ši tyla nereiškia entuziastingo pritarimo popiežiui.

Kaip nesunku suprasti, atsargi ir konkrečių TTIP sutarties pasekmių įvertinimo reikalaujanti Žaliųjų ir jų partnerių pozicija yra orientuota į ilgalaikę šios sutarties naudą. Mes nesiekiame visomis priemonėmis skubinti šio tikrai svarbaus dokumento pasirašymo vien tam, kad kažkas įvykdytų neapgalvotą spartuolišką pažadą šiemet baigti derybas. Vietoje to skatiname, kad galutinis dokumentas išsamiai atspindėtų europiečių interesus, o idealiu atveju – ir amerikiečiai turėtų galimybę perimti pažangesnį europinį reguliavimą. Visiškai pritariu už tarptautinę prekybą atsakingų ES valstybių narių ministrų tarybos posėdžio formuluotei apie TTIP kaip „strateginio kertinio transatlantinių santykių elemento“ svarbą. Dėl to aš ir mano kolegos sieksime, kad šis elementas taptų kokybišku. Todėl šiose derybose Europos Parlamentui, kaip vienintelei tiesiogiai išrinktai ir visus Europos Sąjungos piliečius atstovaujančiai institucijai, svarbu neskubėti ir nepamiršti lietuvių liaudies išminties, kad prieš kerpant (ar priimant bet kokį rimtą sprendimą) verta devynis kartus pamatuoti.