Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Aš visados stebėjausi (ir, ką čia slėpti, – stebiuosi iki šiol) žmonių mąstymo siauraregiškumu.

Tarsi kiekvieno jų gyvenimas užsibaigtų ties nuosavu kiemu, vaikais ir darbu. Lyg pasaulyje vykstantys procesai niekaip neįtakotų jų ir jų vaikų padėties.

Aš manau, kad daug engiamų grupių galėjo išvengti engimo, jei būtų pasiryžusios išeiti už savo virtuvės ribų. Tačiau, būkime atviri, net ir vadinamieji intelektualai dažnai palaimingai nesikiša į „ne savo reikalus“. O kas yra „ne tavo reikalas“ šiame globaliame pasaulyje?

Jūsų dėmesiui siūlome ekonomisto Raimondo Kuodžio sudėliotą „laimės išklotinę“, kuria jis dalijasi savo veidaknygės paskyroje. Šaltiniai – „laimės ekonomikos“ literatūra.

Prof. V. Radžvilo prašymu dalijamės jo komentaru apie premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymą, kodėl ruošiasi mažinti apmokestinimą turtingiesiems (skaityti publikaciją Nuo bačkos. Premjeras Saulius Skvernelis: „Turtingųjų pajamų nedidinsime. Mes tik dalinai sumažinsime jiems tenkančią mokestinę naštą“)“.

Roberta Tracevičiūtė | „Lietuvos žinios“

Nors ekonomika auga, šalyje gyvenimas gerėja ir į viršų stiebiasi kainos, kai kurios iš valstybės biudžeto mokamos išmokos ir darbo užmokestis nesikeičia bemaž dešimtmetį. Tačiau nei planuojamas tam tikras valstybės remiamų pajamų, nei algų didinimas skurdžiausiųjų neišgelbės.

Daugybei socialiai pažeidžiamų žmonių aktualus valstybės remiamų pajamų dydis dar nuo 2008 metų vidurio siekia 102 eurus. Po ekonomikos krizės karpymų 2009-aisiais iš vietos iki šiol nepajudėjo biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai.

Rugpjūčio 2-ąją JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įstatymų leidėjų patvirtintas naujas sankcijas Rusijai. Ta proga Europos Komisija (EK) išplatino pranešimą  spaudai, kuriame sakoma, jog Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris išreiškė pasitenkinimą, jog priimtas įstatymas buvo sušvelnintas atsižvelgus į primygtinius ES prašymus.

propatria.lt

Nors Anglija turi valstybinę Bažnyčią, šiandien rimčiau į ją žiūri tik nedaugelis mūsų. Išpažįstame net dar galingesnę religiją, aplink kurią orientuojame savo gyvenimus, – ekonomiką. Pamąstykime. Ekonomika siūlo visapusišką doktriną su moralės kodeksu, jos sekėjams žadančiu išganymą šiame pasaulyje; ji pateikia tokią įtikinamą ideologiją, kad ištikimi jos šalininkai pertvarko ištisas visuomenes taip, jog šios paklustų jos reikalavimams. Ji turi savo gnostikus, mistikus ir burtininkus, kurie iš praretėjusio oro išvaro pinigus, pasitelkdami tokius burtus, kaip „derivatyvas“ ar „struktūrinių investicijų įmonė“. Kartu, kaip ir senosios religijos, kurias ji pakeitė, turi savo pranašus, reformatorius, moralistus, o svarbiausia – turi savo vyriausiuosius dvasininkus, kurie erezijos akivaizdoje puoselėja ortodoksiją.

Roberta Tracevičiūtė | „Lietuvos žinios“

Mūsų šalis prastai laikosi prisiimto įsipareigojimo įveikti didžiulę nelygybę. Pagal pastangas mažinti atotrūkį tarp turtingiausių ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių, esame Vakarų pasaulio uodegoje.

193 pasaulio vyriausybės prieš porą metų pažadėjo mažinti nelygybę. Tarptautinė labdaringų organizacijų konfederacija, besirūpinanti skurdo mažinimu pasaulyje, „Oxfam“ ir ne pelno siekianti Tarptautinė plėtrai skirtų finansų organizacija (Development Finance International) pirmą kartą įvertino daugiau kaip pusantro šimto valstybių pastangas tirpdyti atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų. Mūsų šaliai sudarytas reitingas tapo grėsmingu signalu. Pagal įsipareigojimo mažinti nelygybę įgyvendinimą Lietuva atsidūrė aštuntame dešimtuke.

Pro Patria

Kritikuodamas socialinio teisingumo idėją, austrų ekonomikos mokyklos atstovas Friedrich von Hayek teigė, jog tai yra tuščia sąvoka. Anot jo, teisingumas iš principo gali būti tiktai asmeninis, o reikalauti teisingumo iš „nuasmenintų“ procesų esą paprasčiausiai iracionalu. Tai atskleidžia manymą, jog laisvos, t.y. nuo bet kokio valstybinio reguliavimo „emancipuotos“, rinkos veikimas, vieną kartą ją tinkamai užkūrus, toliau yra visiškai savaiminis, autonomiškas procesas, nereikalaująs nei menkiausio išorinio prisilietimo. Kartu bet koks apeliavimas į socialinę nelygybę ir siekį su ja kovoti sutinkamas kaip neleistinas savaiminės tvarkos trikdymas.

Ką apie mūsų politikų požiūrį į piliečius ir į valstybę sako šiuolaikinės Lietuvos socialiniai parametrai, ypač palyginti su atitinkamais kitų Europos Sąjungos šalių ar tarpukario Respublika duomenimis?

Kviečiame susipažinti su prof. Boguslavo Gruževskio, Darbo rinkos tyrimų instituto direktoriaus, įžvalgomis, išsakytomis pranešime „Mūsų šimtmečio pabaiga: socialinis demografinis matymas, arba Už ką aukojo savo gyvybę XX a. Lietuvos didvyriai“, perskaitytame Adolfo Damušio politinių studijų dienų konferencijoje „Mūsų šimtmetis: tauta demokratinės valstybės kūrybos ir griovimo kryžkelėse“, vykusioje birželio 16–17 dienomis Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Justina Ilkevičiūtė | DELFI.lt

2060 m. Lietuvoje bus apie 2 mln. gyventojų, iš kurių netoli pusės bus pensinio amžiaus. Visuomenė sparčiai senės, todėl trūks kvalifikuotos darbo jėgos. Tokias liūdnas prognozes pateikia sociologas prof. dr. Boguslavas Gruževskis.