Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

lithuanian-economy.net

EK atstovybė Lietuvoje organizavo renginį skirtą 2019 m. šalies ataskaitos bei Sanglaudos politikos 2021-2027 m. planavimo pradžios pristatymui. Vilius Šapoka, IR VĖL ne tik nepasivargino pats pasirodyti, bet nesugebėjo atsiųsti ir nei vieno politinio pasitikėjimo įgaliotinio (viceministro).

Prof. Tadas Šarapovas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos katedros vadovas | y-news.lt

Nesvarbu, 20 ar 10 metų liko iki pensijos, daugeliui ji vis tiek atrodo kaip tolima ateitis ar sunkiai prognozuojama perspektyva. Žmonės apskritai nėra linkę tapatintis su senatve, todėl retai planuoja gyvenimą pensijoje, ypatingai, jei laiko iki pensijos liko daug. Atitinkamai sunku motyvuoti žmogų laiku, iš anksto, dalį savo pajamų atidėti tolimam gyvenimo periodui, kuris, tikėtina, vis dėlto ateis.

2013 m. Rokas Masiulis Vyriausybės kanceliarijoje pristatė SGD terminalo projektą.

Kai jo paprašiau parodyti finansinę projekto dalį, jis pasakė, kad jos geriau nežiūrėti. Kaip buvęs finansininkas, Audito rūmų viceprezidentas ir dirbęs tarptautinėse audito įmonėse jis puikiai suprato, kad šis projektas valstybei ir jos žmonėms finansiškai tikrai bus nuostolingas.

lithuanian-economy.net

Nežinau, kiek Jūsų, skaitančių mano blogą, kartais turite tą tuštumos jausmą: kai viskas, kas vyksta aplinkui, pradeda atrodyti siurrealiai, kai nuo visko, kas vyksta viešajame gyvenime, norisi vemti, po to – ką nors aprėkti, iškeikti visais įmanomais necenzūriniais žodžiais, bet tada suprantate, kad tai nieko nekeičia, niekam neįdomu, ir traukinys juda toliau savo vėžėmis. Būtent tokį jausmą turiu po paskutinės žurnalo „Valstybė“ organizuotos „Lietuvos ekonomikos konferencijos“.

Vasario pradžioje mes pateikėme viešam svarstymui vietinių pinigų idėją (skaityti ČIA). Ji – mūsų judėjimo „Lietuva yra čia“ įnašas, liudijantis, kad suprantame, kokia nūnai didžiausia Lietuvos bėda – jos tuštėjimas.

Mums nekyla abejonių, kad žaisdami politinius žaidimus visi nugarmėsime į bedugnę. Lietuvą galima atgaivinti tik skatinant vietinį (regioninį) ekonominį aktyvumą, įveikiant socialinę atskirtį, vadinasi, ir Vilniaus „valdžiūnų“ aroganciją. Pateikėme specialaus įstatymo projektą su aiškinamuoju raštu pagal Seimo nustatytą formą. Ir ko sulaukėme? Pasipylė paviršutiniškų vertinimų banga, net „ekspertinis“ tyčiojimasis. Tokią mūsų vadinamasis elitas mato savo misiją – tyčiotis iki ateis galas visiems.

Seniai pastebėta, kad didžiausia agresija, pasipūtimas ir visažinystė – neišmanėlių atsakas permainų vėjui. Savos „moralinės viršenybės“ malda – dalies mūsų elito mąstymo būdas. Ir tai jis vadina pažangiu mąstymu. Nematant realybės. Tas mūsų elito modernumas yra tik įvaizdžio dalykas. Iš tiesų jis yra didžiausias naujumo, inovacijų priešas.

“All of these banking sector lobbyists do not sit idly twiddling their thumbs: their ‘expertise’ is in high demand. They cover all steps in the decision-making process, from the production of long term strategies for banking regulation, to individual pieces of legislation.” (žr. ČIA)

lithuanian-economy.net

286* tūkstančiai asmenų Lietuvoje dirba viešajame sektoriuje ir šių darbuotojų ateities atlyginimų raida (šiuo metu) sprendžiama Vyriausybės sudarytoje „Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti“ komisijoje. Šiame komentare apie tai kaip ir kodėl sudaryta tokia komisija ir ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš komisijos darbo.

Prieš kiekvienus rinkimus demagogijos srautas viešojoje erdvėje įprastai gerokai išauga. Šiais po-tiesos arba post-truth laikais jos kiekis, ko gero, didėja bent jau aritmetine progresija.

lithuanian-economy.net

Gal nustokime mulkinti visuomenę, dėl to, kas sumoka mokesčius į biudžetą? Aš suprantu, kad VMI ko gero „taip pateikė“, o 15min.lt „taip perteikė“ ir kad „suneša“ nėra labai apibrėžtas terminas, nes neaišku, „sumokėjo“ ar „pervedė“, bet manau žinutė skaitytojams yra aiški – verslas suneša t.y. sumoka didžiąją dalį mokesčių. Kurmi, tu kurmi…

propatria.lt

Kai Lietuva įsirengė suskystintų dujų terminalą su išsinuomotu norvegišku laivu, visi tikėjosi, kad ir neprisijungusi prie kontinentinės Europos elektros energetinių tinklų Lietuva bet kokiu momentu galės jaustis saugi. Net ir tada, kai energetinės sistemos dažnį centralizuotai valdanti ir koordinuojanti Maskva dėl karinių, ekonominių ar politinių priežasčių pati nutrauktų elektros energijos linijų bendrą naudojimąsi. Turint nuosavą dujų terminalą, galima buvo savas elektros jėgaines paruošti taip, kad per keliolika valandų pilnu pajėgumu pradėtų veikti bent 1000 MV generacija, ir kartu būtų įrengta nuolat budėjimo režimu tuščiais apsisukimais dirbanti jėgainė, įjungianti generatorių darbui per kelias sekundes ir užtikrinanti pirminį rezervą. Net jeigu elektros gamyba būtų brangesnė (šiuo metu taip ir yra), tai elektrą gaminančių įmonių išsaugojimas, specialistų išsaugojimas, minėtų įmonių savalaikis ir nuolatinis modernizavimas, netrukdo Lietuvą didžia dalimi aprūpinti kitur pagaminta elektra ir tuo pačiu būti pasiruošusiai bet kuriems netikėtumams. O netikėtumai gali ateiti tiek iš rytų, tiek iš vakarų. Šiandien akivaizdžiai matome, kad ir vakarinis mūsų kaimynas netrykšta Lietuvai altruizmu, tuo tarpu rytinis kaimynas akivaizdžiai tam ruošiasi.