Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

lithuanian-economy.net

286* tūkstančiai asmenų Lietuvoje dirba viešajame sektoriuje ir šių darbuotojų ateities atlyginimų raida (šiuo metu) sprendžiama Vyriausybės sudarytoje „Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti“ komisijoje. Šiame komentare apie tai kaip ir kodėl sudaryta tokia komisija ir ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš komisijos darbo.

Prieš kiekvienus rinkimus demagogijos srautas viešojoje erdvėje įprastai gerokai išauga. Šiais po-tiesos arba post-truth laikais jos kiekis, ko gero, didėja bent jau aritmetine progresija.

lithuanian-economy.net

Gal nustokime mulkinti visuomenę, dėl to, kas sumoka mokesčius į biudžetą? Aš suprantu, kad VMI ko gero „taip pateikė“, o 15min.lt „taip perteikė“ ir kad „suneša“ nėra labai apibrėžtas terminas, nes neaišku, „sumokėjo“ ar „pervedė“, bet manau žinutė skaitytojams yra aiški – verslas suneša t.y. sumoka didžiąją dalį mokesčių. Kurmi, tu kurmi…

propatria.lt

Kai Lietuva įsirengė suskystintų dujų terminalą su išsinuomotu norvegišku laivu, visi tikėjosi, kad ir neprisijungusi prie kontinentinės Europos elektros energetinių tinklų Lietuva bet kokiu momentu galės jaustis saugi. Net ir tada, kai energetinės sistemos dažnį centralizuotai valdanti ir koordinuojanti Maskva dėl karinių, ekonominių ar politinių priežasčių pati nutrauktų elektros energijos linijų bendrą naudojimąsi. Turint nuosavą dujų terminalą, galima buvo savas elektros jėgaines paruošti taip, kad per keliolika valandų pilnu pajėgumu pradėtų veikti bent 1000 MV generacija, ir kartu būtų įrengta nuolat budėjimo režimu tuščiais apsisukimais dirbanti jėgainė, įjungianti generatorių darbui per kelias sekundes ir užtikrinanti pirminį rezervą. Net jeigu elektros gamyba būtų brangesnė (šiuo metu taip ir yra), tai elektrą gaminančių įmonių išsaugojimas, specialistų išsaugojimas, minėtų įmonių savalaikis ir nuolatinis modernizavimas, netrukdo Lietuvą didžia dalimi aprūpinti kitur pagaminta elektra ir tuo pačiu būti pasiruošusiai bet kuriems netikėtumams. O netikėtumai gali ateiti tiek iš rytų, tiek iš vakarų. Šiandien akivaizdžiai matome, kad ir vakarinis mūsų kaimynas netrykšta Lietuvai altruizmu, tuo tarpu rytinis kaimynas akivaizdžiai tam ruošiasi.

lithuanian-economy.net

Dauguma tikėtina žino, jog teisę spausdinti piniginės kupiūras bei kaldinti monetas turi teisę tik vyriausybė arba jos įgaliotas centrinis bankas. Tačiau grynųjų pinigų kiekis bendrame pinigų kiekyje, sudaro tik apie 3-5 %.  Iš kur atsiranda pinigai? – virš šimtmečio trunkanti ideologinė diskusija tarp ekonomistų. Dalis jų mano, jog bankai sukuria pinigus “iš oro”. Kiti ekonomistai tam prieštarauja. Šiame komentare apžvelgsiu šimtmetį trunkančios diskusijos raidą bei pristatysiu prof. Richard Werner atliktų eksperimentų rezultatus.

Bet pradžiai du klausimai:

kaunoforumas.com

Labiausiai patinka jų noras viską pakeisti nieko nekeičiant. Prezidentė kovoja su skurdu tris kartus per metus. Kartą nuperka ubagui pakelį makaronų, antrą kartą – įpila prieš kameras kelis bliūdelius ne savo virtos maltiečių sriubos, ir trečią kartą – perskaito porą sakinių apie atskirtį ne savo rašytame metiniame pranešime. Kitąmet – skaitykit iš pradžios.

lzinios.lt

Pensijų fondus valdantys Lietuvos komerciniai bankai interneto svetainėse teikia vienpusę informaciją apie II pensijų kaupimo pokyčius bei jų poveikį klientų kišenei. Pensijų reforma pristatoma išimtinai šviesiomis spalvomis, o apie rizikos veiksnius neužsimenama.

delfi.lt

Apie pensininkų skurdą kasdien girdintiems ir „o jums bus dar blogiau“ prigąsdintiems tautiečiams valdžia metė neva gelbėjimosi ratą – II pakopos pensijų fondų jau serijinės reformos reklamas. O paslėptomis reklamomis jai antrina papildomų klientų ir jų pinigų ištroškę fondų valdytojai. Stebėtinas susiklausymas ir darna. Žadama saugi senatvė ir žmonės raginami rinktis atsakingai.

Dalijamės Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno veidaknygės paskyroje paviešintais LR prezidentei Daliai Grybauskaitei skirtais klausimais, kilusiais komitetui atliekant parlamentinį tyrimą, kokie veiksniai ir aplinkybės lėmė Lietuvos Respublikos atsakingų institucijų ir asmenų veiklą per 2009–2010 metų krizę.

Tokią grėsmę pastebi ne Lietuvos ekonomikos „ekspertai“ iš komercinių bankų ar rinkos evangelistų instituto, bet britų analitikai (skaityti „The Guardian“ straipsnį ČIA).