Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Valdžios žadami žmonių pajamų „padidinimai“ praktiškai sutelpa į infiliacijos procentą. Mums tiesiog išdalina tą surinktų mokesčių perteklių, kurį gavo per padidėjusias kainas praeitais metais, ir tai ne visą. Visos aimanos apie biudžeto „netekimus“ kuriant gerovę ir pasiaukojimą, ieškant mums vis naujų milijonų, yra veidmainystė ir propaganda.

Ir užteks mus vienąkart mulkinti, kad mokesčių surenkama mažai, lyginant su išsivysčiusiais kraštais, nes ten surenkama nuo keleriopai didesnių pajamų, o ne nuo šitų ubago grašių, ir tai nėra niekam skausminga.

y-news.lt

Vakar tarptautinė NT skelbimų įmonė „Ria.com Marketplaces“ paviešino įdomius duomenis apie tai, kiek vidutinę algą uždirbantis gyventojas turėtų „nevalgyti“, t.y. kiek mėnesinių algų tektų paaukoti norint nusipirkti 50000 eur. kainuojantį būstą Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Skandinavijoje.  Nenuostabu, kad ilgiausiai – beveik 13 metų nuosavo būsto laukti turėtų mažiausias pajamas (329 eur. po mokesčių) gaunantys ukrainiečiai.  Trumpiausiai, vos virš metų, „badauti“ tektų danams, kuriems po mokesčių vidutiniškai lieka keturis kartus daugiau nei ukrainiečiams.

Lietuvos bankas šią savaitę savo svetainėje paskelbė pranešimą apie parlamentinį krizės tyrimą. Pranešime pateikiami jau ne kartą girdėti tendencingi teiginiai bei vertinimai, juo akivaizdžiai siekiama daryti įtaką Biudžeto ir finansų komitetui prieš galutinį tyrimo išvadų svarstymą komiteto posėdyje.

Vakar Vyriausybė pristatė savo biudžeto projekto koncepciją, pagal kurią, siekiant padengti viešųjų paslaugų finansavimą ir didinamas socialines išmokas yra numatomas akcizų didinimas, taip pat nauji mokesčiai finansiniam sektoriui, didiesiems prekybos centrams, taip pat socialiai kontraversiškas transporto priemonių taršos (registracijos) mokestis. Šiandien po pietų Seimo posėdyje savo pirmuosius pasiūlymus pateiks ir LR Prezidentas. Perskaičius aiškinamąjį raštą, man gana racionaliai atrodo Prezidento siūlymas suvienodinti Gyventojų pajamų mokestį skirtingoms pajamų rūšims. Kodėl?

Diskusijoje apie bankų bei prekybos centrų mokesčius stebina du dalykai.

Pirmasis, bankų ir prekybos centrų socialinės atsakomybės, solidarumo su visuomene stoka ir iš karto pasipylę grasinimai bei spaudimas politikams, kad mokestinę naštą perkels ant pirkėjų ar paslaugų vartotojų pečių.

Gali būti taip, kad po kelių dienų stabdysiu savo aktyvų dalyvavimą facebook’e. Todėl skubu pasidalinti kai kuriomis mintimis.

lithuanian-economy.net

Gėrybių (angl. goods) patenkinti visiems visuomenės poreikiams nėra pakankamai. Tam, kad gėrybių paskirstymo visuomenėje klausimas būtų sprendžiamas taikiai, šis procesas pavestas politikams. Politikai, prieš priimdami sprendimus, savo viešomis diskusijomis bando įtikinti kitus politikus ir visuomenę tam, kad būtų suformuota reikiama politinė dauguma priimti sprendimus. Viešas idėjų ir argumentų išsakymas leidžia įvairioms visuomenės grupėms įsitraukti į diskusijas ir atstovauti savo interesams prieš įvykstant balsavimui. Šiame komentare – apie vaiko pinigus, politikų pažadus ir bunkančią visuomenę.

Vis dažniau ir vis iš aukštesnių tribūnų girdime apie artėjančią krizę ir bebaigiame patikėti, kad krizės tokios pat neišvengiamos kaip metų laikų kaita. Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia krizių neišvengiamumo mitą.

Pagal naujausius duomenis, Lietuvos gyventojų skaičius 1992 m. siekė 3,7 milijono gyventojų, o 2019 metais jų tebuvo maždaug 2,7 milijono.