Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

lzinios.lt

Pensijų fondus valdantys Lietuvos komerciniai bankai interneto svetainėse teikia vienpusę informaciją apie II pensijų kaupimo pokyčius bei jų poveikį klientų kišenei. Pensijų reforma pristatoma išimtinai šviesiomis spalvomis, o apie rizikos veiksnius neužsimenama.

delfi.lt

Apie pensininkų skurdą kasdien girdintiems ir „o jums bus dar blogiau“ prigąsdintiems tautiečiams valdžia metė neva gelbėjimosi ratą – II pakopos pensijų fondų jau serijinės reformos reklamas. O paslėptomis reklamomis jai antrina papildomų klientų ir jų pinigų ištroškę fondų valdytojai. Stebėtinas susiklausymas ir darna. Žadama saugi senatvė ir žmonės raginami rinktis atsakingai.

Dalijamės Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno veidaknygės paskyroje paviešintais LR prezidentei Daliai Grybauskaitei skirtais klausimais, kilusiais komitetui atliekant parlamentinį tyrimą, kokie veiksniai ir aplinkybės lėmė Lietuvos Respublikos atsakingų institucijų ir asmenų veiklą per 2009–2010 metų krizę.

Tokią grėsmę pastebi ne Lietuvos ekonomikos „ekspertai“ iš komercinių bankų ar rinkos evangelistų instituto, bet britų analitikai (skaityti „The Guardian“ straipsnį ČIA).

Lietuvių žemės ūkio inteligentijos likimo klausimu

Parengta pagal pranešimą, perskaitytą konferencijoje „Sugrąžinkime „Ūkininkų mokslinyčią“ į Rietavą“ (2018 m. gruodžio 14 d., Rietavas).

Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą  „Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“  sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa (1879–1955), dukart (1920 ir 1926–1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija.

lithuanian-economy.net

Praėjusį savaitgalį žmonės susikibę rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos mitingavo, palaikė streikuojančius ir ministerijoje nakvojančius mokytojus, kurie reikalauja dialogo o ne diktato, skaidrios bei paprastos užmokesčio sistemos bei adekvataus atlyginimo. Tą pačia dieną, LRT laidoje „Savaitė“ Finansų ministras Vilius Šapoka aiškino jog viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai šiemet augo sparčiau nei privačiame sektoriuje ir absoliučia verte net viršija privataus sektoriaus atlyginimus. Tad šiame komentare apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus pabandysiu paaiškinti, kaip apskaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas, kodėl svarbus bazinis dydis, kuris aibę metų nebuvo didintas ir kurio augimą pranoks infliacija. Taip pat argumentuosiu, kodėl nėra prasminga lyginti šalies ir viešojo sektoriaus VDU dydžius.

Prof. Rasos Čepaitienės straipsnis apie parazitinę sistemą vienu ypu nubraukia praktiškai visą „vakarietišką ir laisvą“ lietuviškąjį politikos mokslą, parodydamas, kokios šarlataniškos, apgailėtinos ir niekingos yra jau tris dešimtmečius absoliučios daugumos jo atstovų sekamos šalies „sėkmės istorijos“ apie beveik brandžią demokratiją, klestinčią laisvą rinką ir istorijoje niekada neturėtą gerovę ir saugumą.

Ketvirtadienio plenariniame posėdyje Seimas antrą kartą svarstė 2019 metų biudžeto projektą.

Dėl konservatorių pasiūlymo biudžeto priėmimo datą perkelti iš gruodžio 11-osios į 18-ąją, kad premjeras spėtų susitarti su mokytojais ir tai galėtų atsispindėti biudžete, Seimas net nebalsavo.

Dar šiek tiek informacijos apie Švedijos ekonomiką ir jos bankus (bei su tuo susijusią riziką Lietuvai). Šį kartą - iš naujausios, lapkričio pabaigoje publikuotos Švedijos centrinio banko Finansinio stabilumo ataskaitos.

Karalius šį rytą paaukojo tris pėstininkus, kad išgelbėtų Partiją (dviprasmiškumas sąmoningai:).

Šachmatuose tai labai suintriguotų. Politiniuose šachmatuose juo labiau. Beje, vienas piarščikų rekomenduojamų triukų – padaryk WOW, kad visi išsižiotų! Overdeliver (!) – visi tikėjosi vieno pėstininko, o gavo net tris!!! Va čia tai vadiba, čia tai rižtas, va čia tai telkenčioji lideristė!