Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Laidos „Neredaguota“ svečias partijos „Nacionalinis susivienijimas“ vicepirmininkas Vytautas Sinica apie apie ekonominius, kultūrinius ir pilietinius motyvus dirbti ir kurti Lietuvoje. Laidos klausykitės ČIA)

Mes vos ne ištisai matome ministrą A.Verygą. Gerai, kad matom dirbantį. Nerimą kelia tai, kad mūsų šalies lyderiai ir žiniasklaida susifokusuoja vos ne išimtinai į viruso plitimo problemą ir beveik neanalizuoja EKONOMINIO krizės aspekto. Be bendrų samprotavimų kol kas konkretikos, scenarijų pristatymo praktiškai nėra.

Šalyje kiekvieną dieną augant nedarbui lieka nesuprantama, kaip neįmanoma rasti gerai mokamo Valstybės pareigūno. Kad ir kokia būtų susiklosčiusi situacija, kiekvienas turi dirbti savo darbą, aišku, jei tik jį dar turi.

Dabartinė krizė yra ne ekonominė krizė, kaip 2008 m., o stichinė nelaimė. Skirtingai nuo uraganų, žemės drebėjimų ar gaisrų, kurių geografinė apimtis yra ribota ir kurie greitai pasibaigia, ji apims visą pasaulį ir truks mėnesius. Nepaisant šių skirtumų, koronavirusas yra ne ekonomikos, o gamtos reiškinys.

Ilgą laiką vadinta vieno miesto valstybe po nesenų tarptautinių investicijų į Kauno LEZ (laisvoji ekonominė zona), kai atėjo tarptautinės korporacijos, tokios kaip „Continental“, „Hella“ ir kt., taip pat po „Dovista“ investicijų į Marijampolės LEZ, o „Vakarų medienos grupės“ investicijų į Akmenės LEZ ir kt., Lietuva gali tapti kelių ekonominių centrų valstybe. Tačiau vis garsiau girdimi ir tam prieštaraujančių ekspertų balsai: girdi, nebereikia investuoti į provinciją, nes jos nykimo nebesustabdysi, verčiau efektyvinti ekonominę veiklą, centralizuoti mažas valstybines įmonės. Taip atsirado urėdijų, pašto, kelių priežiūros įmonių reformos, kai vietinės įmonės buvo reorganizuotos ar uždarytos, o jų turtas ir funkcijos perduotos centrinėms įmonėms.

kaunoforumas.com

Žmonių atmintis – trumpa. Dauguma greitai pamiršta istoriją ir gyvena šia diena. Ypač kai ekonominė ir finansinė padėtis yra ganėtinai stabili. Žiniasklaida ir politikai džiaugiasi augančiu BVP ir tik retkarčiais užsimena apie galimą ekonomikos sulėtėjimą. Atrodo, kad per amžių amžius gyvensime taip, kaip gyvename dabar ir niekas nesikeis. Politika ir finansai, ypač globalūs, daugumai yra tabu. Paskutinė pasaulinė finansinė 2008 m. krizė „nuskausmino“ daugybę Lietuvos piliečių, patikėjusių, kad istojus į ES gyvensime kaip vakaruose. Euforija baigėsi, kai buvo užsuktas lengvų paskolų kranelis.

lrv.lt

„Atviri Lietuvos finansai“ – visų Lietuvos viešojo sektoriaus subjektų finansiniai duomenys vienoje vietoje patogiai, atvirai ir suprantamai. Nuo šiandien svetainėje lietuvosfinansai.lt pradedama skelbti, kiek mokesčių ir kitų pajamų surenkama į šalies biudžetą ir kur šios lėšos išleidžiamos, kiek vertas yra šalies turtas bei kokie yra įsipareigojimai. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, tai ne tik padės visuomenei geriau suprasti valstybės finansus, bet ir suteiks skaidrumo, veiks kaip korupcijos prevencijos priemonė ir augins pasitikėjimą savo šalimi.

Edgaras Savickas | delfi.lt

Antradienį Lietuvos banke surengta spaudos konferencija apie Lietuvos ekonominės konvergencijos raidą, t. y. kaip šalies ekonomikai sekasi artėti prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio, kada šį vidurkį galėtume pasiekti ir kokius pagrindinius ekonomikos iššūkius reikia spręsti, kad gyventojų pajamų augimas neįstrigtų spąstuose.

Didžiausi vargšai Lietuvoje yra tie, kurie, naudodamiesi monopoline padėtimi, ją daugiausiai plėšia ir daugiausiai šimtų milijonų užkala, t.y. bankai ir prekybcentriai. Ir tikrai – vargšai. Štai „Lidl“ Lietuvos pelnas pernai išaugo 4 kartus, bet čia sunku tiksliai ir palyginti, nes tinklas tik ateina ir kaip pasiutęs Didelių Pelnų Šalyje renčia prekybcentrius. Štai ir „Iki“ pelnas išaugo 125 proc..

Valdžios žadami žmonių pajamų „padidinimai“ praktiškai sutelpa į infiliacijos procentą. Mums tiesiog išdalina tą surinktų mokesčių perteklių, kurį gavo per padidėjusias kainas praeitais metais, ir tai ne visą. Visos aimanos apie biudžeto „netekimus“ kuriant gerovę ir pasiaukojimą, ieškant mums vis naujų milijonų, yra veidmainystė ir propaganda.

Ir užteks mus vienąkart mulkinti, kad mokesčių surenkama mažai, lyginant su išsivysčiusiais kraštais, nes ten surenkama nuo keleriopai didesnių pajamų, o ne nuo šitų ubago grašių, ir tai nėra niekam skausminga.