Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Jei nežinojote, krikščioniškos vertybės ir bendrasis gėris – tai dvi kodinės sąvokos, apibrėžiančios du skirtingus mąstymo apie krikščionio pilietinį buvimą pasaulyje tipus.

Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kontekste Lietuvos katalikiškoje erdvėje susiformavo įtampos laukas, kuriame ypač stipriai pasireiškė dvi skirtingos mąstymo apie krikščionio pilietinį buvimą pasaulyje prieigos, kurių kodiniais žodžiais tapo „bendrasis gėris“ ir „krikščioniškos vertybės“.

Paskambino Dočys.

– Ė, – sakau, – dar gyvas.

– O kaip gi, kaip gi. Iki rinkimų reikia išgyvent, o paskui nors ir tvanas. Bet skambutis ne apie tai, – sako.

– O apie ką, jei ne paslaptis, kai pokalbis telefoninis?

Šią savaitę prezidentūroje prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad inicijuoja ilgalaikę kampaniją „Už saugią Lietuvą“. Be abejo, pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad galiausiai prezidentė susivokė, kad ne politiniai vakarėliai užsieniuose, bet baisios vidinės problemos pas mus seniai yra svarbiausios. Tik gaila, kad tik dabar, gaila, kad ne kartą buvo būtent kurčia nevyriausybinių organizacijų, ekspertų balsui, ne kartą labai prastai atliko savo tiesiogines pareigas pasirašydama įstatymus. Matydama, kad ir be valdžios pastangų ir teisingų sprendimų, vien pilietinės visuomenės dėka, nevyriausybinių organizacijų darbu visuomenė susivokia (tai rodo ir parašų rinkimo akcija „Už blaivią“ keičianti alkoholio kontrolės įstatymą), kad tikrai būtina spręsti vieną iš visuomenės baisiausių skaudulių – alkoholio vartojimo problemą, tada prezidentė apsimeta taip pat tapusi „visuomenininke“.

Alksnynų radijas klausia Dočio: Ką  prasmingo galima padaryti, kai nieko negalima padaryti?

Dočys: Kai visiškai nieko nebegalima padaryti, prasminga taip nieko nedaryti, kad tas nedarymas pasidarytų tikru galvos skausmu tiems, kurie nieko prasmingo neleidžia padaryti.

Dočys, kamuojamas nemigos dėl Lietuvos ateities, suprato: „Kuo toliau, tuo labiau Lietuva pasaulyje garsėja ne gerom rankom, o gerom kojom“.

Palangoje atostogaujantis Žinių radijo korespondentas pasigedo mūsų žiniasklaidoje rimtesnės politinių įvykių Lietuvoje ir už jos ribų analizės. Žurnalistui pavyko smėlėtuose paplūdimiuose bendrajame pliaže surasti keletą besideginančių politologų, rašančių politinėmis temomis didiesiems mūsų dienraščiams ir Delfi portalui. Pastarieji, motyvuodami tuo, kad per atostogas dera atsipūsti ir kad yra gerokai perkaitę nuo Lietuvą niokojančių karščių ir šutros, mandagiai atsisakė atsakyti į žurnalisto klausimus.

Korespondentas, ištikus eilinei žurnalistinei nesėkmei, nenuleido rankų ir išmaniuoju telefonu paskambino nepriklausomam ir menkai žinomam komentatoriui – Lietuvos politiniam marginalui Dočiui, kad tasai atsakytų į keletą aktualių Lietuvai ir pasauliui politinių klausimų ir pakomentuotų pastarųjų dienų įvykius. Pateikiame telefoninio pokalbio išklotinę.

Šiąnakt lygiai 00 Grinvičio laiku Dočiui paskambino BBC korespondentas mr. Johanas Smitas, kad tasai pasidalytų savo įžvalgomis apie situaciją Lietuvoje po savivaldos rinkimų ir nepavykusio teroro akto prie Prezidentūros. Kalbėta ir kitais klausimais. Skelbiame iššifruoto įrašo vertimą į lietuvių kalbą.

Labai nemalonus ryto ritualas yra pašto dėžutės patikrinimas. Jau seniai ten nesu radęs nieko džiuginančio. Jei laiškas, tai žinok – su sąskaitom, jei pranešimas – tai dar blogiau. Tokių laiškų nepatartina rytais atplėšti, o pranešimus – skaityti. Sugadins nuotaiką visai dienai, kaip nepatartina skaityti ir vakarais – negalėsi užmigti. Tai pasakykit man, ką su jais daryti?

Naglio Puteikio košmarai

Puteikis pakirdo vidurdienį neišsimiegojęs. Jau kelintą naktį miegas nebepanašus į miegą. Anksčiau irgi geru kokybišku miegu pasigirti nei draugams, nei kolegoms, nei pačiai Nikai Puteikienei žmogus negalėjo. Būdavo, susapnuodavo rimtų košmarų. Ypač per prezidentinius rinkimus. Kiekvieną rytą, prieš išsivalydamas dantis, Puteikis stengdavosi savo košmarus suregistruoti, kad ateityje žinotų, kokie netikėtumai jo naktį laukia. „Atsarga gėdos nedaro“, – prisiminė Puteikis lietuvišką patarlę, padėjusią jam išgyventi sunkiausiomis politinių grumtynių su Kubilium ir Razma akimirkomis.

Liudvikas Jakimavičius

Vakar į mano duris pasibeldė paštininkė ir įteikė storą registruotą Dočio laišką iš Alksnynų.

Laiške Dočys prašo tekstą paviešinti radikalų tinklalapyje Tiesos.lt, nes didieji ir nuosaikieji žodžio laisvės apologetai viešinti ir skleisti Dočio mintis atsisako.

Net visuomeninis LRT į Ritos Miliūtės laidą „Teisė žinoti“ turinčio teisę kalbėti Dočio neįsileidžia.

Peradresuoju mūsų radikaliam skaitytojui Dočio mintis.