Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

V. Landsbergis pagaliau paskelbtas valstybės vadovu. Neigti jo vaidmenį atkuriant Nepriklausomybę būtų nesąžininga ir tiesiog nepadoru. Tačiau stebina, kad diskutuojant dėl šio vaidmens reikšmės ir V. Landsbergiui objektyviai ir pelnytai priderančio politinio bei teisinio statuso pamirštamos kai kurios svarbios aplinkybės. Jos turėjo būti svariu ir net lemiamai svarbiu argumentu sprendžiant, kas vis dėlto iš tiesų buvo Lietuvos Respublikos AT prezidiumo pirmininkas. Toks ginčas nekyla Latvijoje ir Estijoje, kurių valstybingumą atkūrusių Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkams A. Gorbunovui ir A. Riuiteliui net nešauna į galvą mintis post factum pretenduoti į valstybės vadovų statusą. Unifikuotoje SSRS imperijoje ,,suvereniomis respublikomis“ tituluotų provincijų administracinių struktūrų ir jų vadovų įgaliojimai buvo standartizuoti. Pagal SSRS įstatymus vykusiuose rinkimuose į ,,socialistinių respublikų“ aukščiausiąsias tarybas laimėjus nepriklausomybės siekusiems Liaudies frontams ir Sąjūdžiui buvo pakeisti respublikų pavadinimai pašalinant nuorodas į ,,sovietinį socializmą“, tačiau visa kita, taip pat administracinių struktūrų įgaliojimai ir net pavadinimai, iš esmės nepasikeitė.

Nacionalinis susivienijimas kviečia į Birželio sukilimo minėjimą birželio 22 dieną prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti Gedimino pr./Aukų g. Vilniuje, šalia Lukiškių aikštės.

Birželio sukilimas buvo pirmasis žingsnis lietuvių tautos antisovietinės rezistencijos kelyje. Po gėdingos kapituliacijos 1940 metais, tik Sukilimas nuplovė neryžtingos valdžios užtrauktą Lietuvai gėdą ir parodė tautos valią sau ir pasauliui priešintis ir turėti savo valstybę. Į Sukilimą įsitraukė dešimtys tūkstančių patriotų ir tūkstančiai iš jų per šešias kovos dienas padėjo galvas už Lietuvos laisvę.

Šiandien Lietuvoje šios aukos baidomasi, vengiama ją prisiminti ir gėdijamasi atiduoti jai deramą pagarbą valstybės lygiu. Jau mažiausiai dešimtmetį Sukilimas valstybei priešiškos propagandos mėginamas susieti su Holokausto tragedija Lietuvoje, kuriamos nebūtos sąsajos, Sukilimo dalyviai vadinami nacių kolaborantais. Šis niekingas melas dominuoja valdžios koridoriuose ir žiniasklaidos kanaluose. Nė viena valdžios institucija nerengia oficialių Birželio sukilimo minėjimų, Seimas atsisako bent deklaracijų forma išreikšti Birželio sukilimui tą pačią pagarbą, kurią valstybė rodo pokario partizaninei rezistencijai.

Ar jau privalomas dalyvavimas LGBT Puikybės paraduose? Vakar vienas mano bičiulis viešai pasidžiaugė, kad štai kokia laisvė ir tolerancija Lietuvoje – kas nori eina į LGBT paradą, o kas nenori neina, ir niekas dėl to nieko nesmerkia.

Viename komentare buvo labai taikliai pastebėta, kad pats faktas, jog tuo džiaugiamasi, verčia suklusti.

Tuo tarpu Ignitis savo įrašu ir nuotrauka pateikia įrodymą, kad dalyvavimas LGBT paraduose jau privalomas!

Kaip tai privalomas? – daug kas paprieštaraus man, nes juk niekas varu nevarė. Ogi štai taip.

Birželio 3 dieną kviečiame paminėti Sąjūdžio įkūrimą prasmingiausiu būdu: žvelgiant į šiandienos Lietuvą Sąjūdžio tikslų šviesoje. 1988 metų birželio 3 dieną Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įkurta siekiant ne tik tautos nepriklausomybės ir išsivadavimo iš okupacijos.

Sąjūdžio programoje, be kita ko, įtvirtinti laisvės nuo diktatūrinių suvaržymų, nuo ekonominio pavergimo ir nuo komunistinės ideologijos siekiai.

Sąjūdžio programa – išskyrus pačios nepriklausomybės paskelbimą ir išsivadavimą iš okupacijos – niekada nebuvo įgyvendinta. Šiandien kaip reta akivaizdžiai einama priešingu keliu:

Minėta, kad gegužės 21 dieną Vilniuje, viešbutyje Best Western Hotel, įvyko partijos Nacionalinis susivienijimas suvažiavimas. Jis priėmė rezoliucijas dėl nepaprastosios padėties ir priemonių nacionalinės gynybos stiprinimui, o taip pat viešą laišką dėl Lietuvoje vykdomos, Kremliaus terminais, „denacifikacijos“, ir būtinybės stabdyti šį reiškinį.

„Įvesdamas nepaprastąją padėtį Seimas suteikė nemotyvuotus įgaliojimus policijos pareigūnams be teismo sprendimo sustabdyti bet kurios žiniasklaidos priemonės veiklą vien dėl galimo kurstymo diskriminuoti asmenis įsitikinimų bei pažiūrų pagrindu. Naudodamasi nepaprastąją padėtimi Vyriausybė savo nuožiūra ėmė neribotai naudoti valstybės rezervą, kurį be adekvačios kontrolės ėmė švaistyti ne žlungančiam šalies smulkiajam verslui palaikyti ar žmonių socialinėms reikmėms tenkinti, o įvairioms ideologinėms programoms, tyrimams ir juos vykdančioms parazitinėms institucijoms bei įstaigoms finansuoti.

Prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2022 m. vasario 24 d. dekretu ir Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. kovo 10 d. nutarimu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvedė nepaprastąją padėtį. Ji baigėsi 2022 m. balandžio 20 d., bet motyvuojant tebesitęsiančia Rusijos agresija, pratęsta iki 2022 m. birželio 29 d.

Prezidento dekrete ir Seimo nutarimuose nurodoma, jog žmogaus teisių ir laisvių apribojimais siekiama pašalinti dėl Rusijos ir Baltarusijos veiksmų šalies nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai kilusią grėsmę. Pratęsiant nepaprastosios padėties režimą motyvuota, kad dėl taikomų represijų didėja gyventojų pasitraukimo tikimybė iš Rusijos ir Baltarusijos valstybių. Be to, motyvuota, kad Rusija grasina NATO, Europos Sąjungos (ES) bei kitų Europos valstybių saugumui bei kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Nuogąstauta ir dėl galimų hibridinių atakų bei įvairiausio pobūdžio provokacijų, keliančių grėsmę visuomenės rimčiai, kurių neva neįmanoma pašalinti netaikant konkrečių nepaprastųjų priemonių.

Almantas Stankūnas yra Nacionalinio susivienijimo valdybos narys ir Energetikos komiteto pirmininkas

Mielieji,

Vyksta dar nematytas elektros vartotojų apiplėšimas. Kartu žlugdomas smulkusis ir vidutinis verslas, pavojingai didėja valstybės skola. Kaip tai vyksta?

Taip vadinama ES liberalizuota prekybos elektra birža veikia taip, kad bet kuriuo momentu joje parduodamos energijos kaina yra nustatyta pagal brangiausią siūlomą energiją, kurios reikia patenkinti tuo metu rinkoje esantiems maksimaliems vartotojų poreikiams. Tai paprastai yra elektra pagaminta deginant brangias dujas, kuri dar yra apmokestinta didžiuliais aplinkosauginiais mokesčiais.

Gegužės 19 d. (ketvirtadienį) 12.30 val. Vilniuje, Simono Daukanto a. įvyks vieša protesto akcija ir bus kreiptasi į Lietuvos Respublikos Prezidentą bei Lietuvos visuomenę. Akcijos metu bus reikalaujama stabdyti ir atšaukti šalį valdančių politinių partijų ir joms pritariančių opozicijos politikų priimtus visuomenei žalingus ir valstybės stabilumui pavojingus sprendimus veiksmų energetikos sektoriuje.

Gegužės 4 d. politinė partija Nacionalinis susivienjimas paskelbė kreipimąsi dėl elektros tiekimo rinkos tariamo liberalizavimo ir neriboto elektros tiekėjų rėmimo iš valstybės biudžeto lėšų. Jame valdžia buvo paraginta įvertinti didžiulę žalą ir grėsmę, kurią šalies elektros vartotojams ir valstybei kelia beatodariškos pastangos „liberalizuoti“ ir „išlaisvinti“ nuo valstybės kontrolės energetikos sektorių žinant, kad jame dėl jo specifikos neveikia iš tiesų laisva rinka ir negalima tikra elektros tiekėjų konkurencija.

Nedidelė dalis mokslo veikėjų (235 – iš dešimčių tūkstančių akademinės bendruomenės narių) ryžosi pritarti iniciatorių  išplatintam raštui, kuriame Seimo nariai raginami palaikyti antikonstitucinį Partnerystės įstatymo projektą.

Aplinkraščiui pritariantieji kviečia Seimo narius prisidėti tariamai prie teisingesnės, laisvesnės ir saugesnės valstybės kūrimo, apeliuodami į šalies Konstituciją.

Iniciatorių išplatintame rašte teigiama, kad viešos diskusijos dėl partnerystės nėra pagrindas diskriminuoti Lietuvos piliečius dėl to, kad šie nusprendė gyventi partnerystėje.

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas

2022 m. kovo 21 d politinė partija Nacionalinis susivienjimas paskelbė kreipimąsi dėl energetikos sektoriaus atsparumo ekstremalių situacijų atveju ir būtinybės atšaukti elektros tiekimo rinkos liberalizavimą.

Kreipimesi buvo pabrėžta, kad dėl karo Ukrainoje sparčiai išaugus naftos, dujų ir elektros kainoms, jų stabilumo perspektyva tapo visiškai neaiški. Todėl valdžia ėmė svarstyti galimybę dar kartą atidėti minėtą elektros rinkos liberalizavimą. Tuo būdu politikai patvirtino, kad jų suplanuotas elektros tiekimo rinkos liberalizavimas nėra tvarus vartotojų aprūpinimo elektra būdas geopolitinių ir kitokių sukrėtimų sąlygomis. Jis nėra naudingas vartotojams,  yra nepateisinamas ekonominiu bei socialiniu požiūriu.