Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Jei kas nežinojo ar pamiršo, kam egzistuoja Lietuvos Konstitucija, labai aiškiai pirmadienį  paaiškino Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas: „Konstitucija ir yra tam, kad ji būtų interpretuojama. Ir interpretuojama ne jūsų, o Konstitucinio Teismo“.

Apie kriterijus.  Šiandien kiekvienam žmogui ant galvos griūva tokia gausybė įvykių, kad pradėti kalbą, neaptarus jų atrankos kriterijų, iš viso nėra jokios prasmės. Šiame sraute pinasi ir maišosi patys margiausi įvykiai: dideli ir smulkūs, žymūs ir menkaverčiai, svarbūs ir tušti, realūs ir įsivaizduojami, laukti ir nelaukti, tikėtini ir nepatikimi. Jau nurodydamas šias priešpriešas, atlieku pirminį įvykių vertinimą. Sakau, kad vieni įvykiai yra verti dėmesio, o kiti – ne. Bet toks vertinimas pats yra menkavertis. Kad jis įgytų galios, vertinimai privalo būti kritiški. Graikiškas žodis κριτικός reiškia „sugebantis nagrinėti“, „teisėjauti“. Jis išvestas iš žodžio κριτής (teisėjas). Geras teisėjas yra tas, kuris sugeba teisingai, t. y. nešališkai, objektyviai vertinti. To reikalavimo visiškai neatitinka mūsų žiniasklaidos keliami kriterijai: keliais šaltiniais patikrinti faktus arba tiesiog neigiami vertinti kitų žmonių sprendimus, t. y. peikti, menkinti, žeminti, niekinti, tyčiotis. Kad būtų galima teisingai įvertinti, reikia pasverti (apsvarstyti), patikrinti argumentais (įrodymais) „už“ ir „prieš“. Tik tokiais svarstymais pagrįsti vertinimai gali parodyti, kokie įvykiai yra patys reikšmingiausi valstybės, visuomenės bei žmonijos gyvenimui ir kaip nuo jų priklauso ir atskirų žmonių likimai. Tik tokie įvykiai gali tapti praėjusio laiko iššūkiais, reikalaujančiais rengtis bendram atsakui, kuris padėtų išgyventi sparčiai kintančiame pasaulyje. Bet taip paprastai nebūna. Pirma, iki kraštutinumo individualizuotame pasaulyje žmonės paprastai mąsto individualistiškai ir sprendžia tik savo atskirus uždavinius. Prie jų žmones pririša jų egocentriški interesai, polinkiai ir skoniai. Todėl ir jų dėmesys daugiausia nukrypsta į asmeniškus, smulkius, menkaverčius, viendieniškus įvykius. Antra, bendrieji įvykiai jiems atrodo visai nesusiję su jų kasdieniu gyvenimo, o dažnai net sunkiai suprantami ir todėl jų nedomina. Trečia, net tada, kai pradeda suprasti tą priklausomybę, jie numoja į ją ranka, nes savo menkomis jėgomis jie negali paveikti bendrų dalykų. Ketvirta bendriems reikalams tvarkyti reikalingas sutarimas, o jo pasiekti šiais laikais beveik neįmanoma. Penkta, žiniasklaida sukuria iliuziją, kad žurnalistinės žmonių apklausos, jungiančios visiškai atsitiktines nuomones vieną su kita, atskleidžia tiesą apie gyvenimo realybę. Plintant galvojimui, kad bet koks gautos informacijos (žinių) perdavimas (transliavimą) ir priėmimas yra pažinimas, įsitvirtino masinė „visažinystė“, kurią žymusis britų fizikas ir matematikas S. Hokingas yra charakterizavęs tokiais žodžiais „Žinojimo priešybė yra ne tamsumas, o žinojimo regimybė“.

Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną ir 28-ąjį kartą prisimena 1991-ųjų  sausio 13-osios įvykius, kai prieš drąsą liudyti Tiesą pasijuto bejėgė ir atrodžiusi nepalyginamai galingesnė melo imperija.

Šiandien, sausio 11 dieną, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aiškiai viršijo suvereno – Tautos – jam suteiktus įgaliojimus atskirdamas vieną nuo kitos ir supriešindamas Konstitucijos 38 straipsnyje apibrėžtas ŠEIMOS ir SANTUOKOS sąvokas ir jomis grindžiamas šeimos ir santuokos sampratas.

KONSTITUCIJA:

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.
Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

KONSTITUCINIS TEISMAS:

Konstitucinė šeimos samprata yra „neutrali lyties požiūriu“.

Imkime ir apžvelkime Konstitucinio Teismo logiką. Kuo argumentuojama? Kur ta logika veda?

pozicija.org

Sausio 3 d. Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėjo bylą dėl leidimo išdavimo užsieniečiui gyventi Lietuvoje, kuris kitoje valstybėje susituokė su tos pačios lyties Lietuvos piliečiu, bet pats nėra Lietuvos pilietis.

Vyriausiasis Administracinis Teismas, kaip pareiškėjas, klausė KT, ar mūsų Konstitucija, imperatyviai drausdama tos pačios lyties asmenims tuoktis, vis dėlto pripažįsta tos pačios lyties asmenų užsienyje sudarytą santuoką arba registruotą partnerystę šeima?

Mes tai galime. Ne kartą ir ne du jau padarėme. Niekas dar nepralaimėta, kol nesudėjome rankų. Tikslas aiškus – susigrąžinti Konstituciją, savo galias. Lietuvos klestėjimo kelias – pilietinė savivalda. Mes nenorime nieko, kas nėra mūsų. Ir konstitucinis kelias – referendumas – yra mūsų.

Reikia rauti sovietines piktžaizdes su šaknimis, pradėti nuo ištakų. Štai, sakot, smurtauja: o kodėl, kada buvo pradžia, ką valstybė padarė, kas kaltas? Kur artimos aplinkos profilaktika, po galais? Ar mokesčiai sumokėti?

Tai vis dar galvojat, ką daryti? Ir kad nėra jėgos ir būdų viską pakeisti? Kad sistema nenugalima, turtinga, galinga ir baisi? Kad reikia kažkokių rinkimų, kažkokių mistinių gelbėtojų, milijardų ar visai tautai ant kelių suklaupus nueiti į Jeruzalę?

Pasaulyje, kuris yra tikras, praėjo dar metai. Čia galioja paprastumas, sveikas protas, svajonės ir neviltis. Žmonės juokiasi ir apkabina vaikus, sveikinasi, ilsisi, būna neteisūs ir lanko vieni kitus. Rytoj vėl į darbą.

O marionečių teatre, stebinčiame mus pro ekranus, smilkalų kvapas ir užkulisiuose bruzdesys. Scenoje dar grikši dirbtiniai sąnariai ir laidų pluoštais ateina komandos, sukiojasi stiklo akys, juda kramtymo, ryjimo ir kalbos padargai. Plastikinės lėlės kalba ir kalba.

Tik kas jų besiklauso? Praeis dar keletas kalėdų, ir niekas nebeatsimins tų merkelių ir grybauskaičių, makronų ir junkerių. Tai nueinantis, numirėlių pasaulis – jie dar atrodo kaip gyvi, labai panašūs į tikrus, žiūri ir vaikšto panašiai kaip žmonės, bet jau yra seniai numirę.