Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Neringa Venckienė išėjo į laisvę. 

Neringos Venckienės teismo laukimas ir prokurorų priesaikos, kad dabar tai jau jie atsakys į visus klausimus, užgožė labai netikėtą ir džiugią žinią: trisdešimtmetė posovietinės Lietuvos teisėtvarka aplenkė  beveik dešimt kartų ilgiau kurtą JAV teisinę sistemą, o mūsų teismai tapo teisingesni nei amerikiečių! 

Jūsų dėmesiui siūlome vyskupo Jono Kaunecko pamokslą, pasakytą lapkričio 12 dieną per Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidų šv. Mišias, aukotas už žiniasklaidą – kad ji brangintų savo įtaką visuomenei ir visada liudytų tiesą.

Lapkričio 11 dieną Kaune vykusio piketo „Mes už teisingumą“ dalyviai kreipėsi raštu į Kauno apygardos prokuratūrą ir Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą ragindami nuo kalbų apie tai, kaip svarbu atkurti visuomenės pasitikėjimą valstybės, tarp jų – ir teisėsaugos institucijomis, pereiti prie konkrečių veiksmų, kuriais būtų šalinami, visuomenininkų manymu, patys didžiausi teisėsaugos darbo trūkumai, pasimatę vykdant buvusios teisėjos bei Seimo narės Neringos Venckienės ekstradicijos procesą ir parenkant jai kardomąją priemonę.

– V. Uspaskichui kardomoji priemonė – 1,5 mln. Lt užstatas buvo skirtas dar 2008-ųjų balandį. Kad jį sumokėtų, europarlamentaras teigia paėmęs kreditą. „Darbiečių“ lyderis, 2006 metų rugpjūtį pripažinus jį įtariamuoju, daugiau nei metus nuo Lietuvos teisėsaugos slapstėsi Rusijoje, kur buvo pasiprašęs prieglobsčio. Vėliau teismas pabrėžė, kad V. Uspaskichui kaip maksimali bausmė gresia 200 MGL bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, todėl jam užstatą sumažino iki pusės milijono litų.

Nors prokurorai panaikino 35 iš 39 savo kaltinimų ir net skelbiasi baigę ikiteisminį tyrimą, lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismas paliko galioti savo pačių 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Neringai Venckienei paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – ir nustatė net dviejų mėnesių terminą.

Kaip rašoma teismai.lt paskelbtame pranešime spaudai, „[t]eismo nutartyje pažymima, kad iš nukentėjusiųjų parodymų, teismų sprendimų ir specialisto išvados nustatyta, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtarimai N. V. pareikšti pagrįstai. Byloje esančių duomenų visuma, kardomosios priemonės terminas nustatytas atsižvelgiant ne tik į byloje esančius duomenis, bet ir į suėmimo pagrindą – įtariamoji gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.“

Visą dešimtį metų Lietuva galavosi su kreivai riedančiais Garliavos reikalais. Žiniasklaida be atvangos mėgino indoktrinuoti visuomenę, kad ta „violetinė Garliavos nusikaltėlių gauja“ buvo pasikėsinusi į valstybės sąrangą ir kažkokiu neteisiniu būdu gviešėsi surengti vos ne valstybės perversmą. Kai ką tas žiniasklaidos slėgis, o ir pragmatiniai sumetimai veikė gana tiksliai, – matėme, kaip svarbiausi valstybės pareigūnai ir žiniasklaidos infliuenceriai šioje komplikuotoje istorijoje vienu lūžio momentu staiga ėmė keisti požiūrius, o vėliau bėgo kuo toliau nuo šios temos komentavimo. Nesuprasi, kodėl: ar gavo po dozę kažkokios slaptos informacijos, ar kaip nors kitaip „praregėjo“ ir Dalia Grybauskaitė, ir prof. Vytautas Landsbergis? Ir po lyderių pozicijos pasikeitimo per žiniasklaidą buvo pradėta skambinti varpais iš visų institucijų unisonu – visi violetiniai yra niekšai ir nusikaltėliai, o jiems iš Čikagos vadovauja „bėglė“ Neringa Venckienė.

Pirmas variantas: bus pasistengta patupdyti kuo ilgesniam laikui. Keršto motyvas yra didžiulis. Žala organizuotai, turtingųjų pedofilijai padaryta milžiniška. Už šį variantą bylotų interesas įtvirtinti Lietuvos istorijai, kad pedofilijos nebuvo ir negalėjo būti. Tam reikalingas tvarkingas teisinis procesas, kuris nepaliktų nė menkiausios abejonės ir pateiktų „istorinį teisingumą“. Šitas naratyvas jau seniai tvirtinamas, tačiau su N.Venckienės asmeniu yra likusi paskutinė galimybė įkalti vinį į karstą. Žiniasklaida mėgausis išnaudoti kiekvieną galimybę užsidirbti iš šitos monstriškos bylos.

Visi kalba apie sistemines reformas, tačiau reikalui esant jų tiesiog nebūtų kam vykdyti. O iš pačios sistemos vidaus kils beveik vien tik teisingi, populiarūs, bet dažniausiai mažai realūs norai žaibiškai pasididinti algas ir patvarkyti antraeilius aprūpinimo reikalus, resursus atimant iš kitų .

„Pasaulis yra giliausios dieviškosios esmės apraiška, viskas jame – pradedant kasdieniais reiškiniais, gyvų būtybių atsiradimu iš sėklos ir baigiant istorijos eiga – yra stebuklinga. Tik pripratimas užtemdė mumyse stebuklo jausmą.
Šv. Augustinas, IV–V a.

Vėlinės. Pats metas kalbėti apie svarbiausius dalykus, kuriems paprastai neturime laiko. Nors, kaip sako mano dukra Elena, mes ir negalime turėti laiko – tai jis turi mus.

Provokuoju internetu bičiulį, kuris netiki Dievu (tiksliau, kuris tiki, kad materija yra aukščiausia egzistencijos forma), klausdamas: „Kaip netikintys priima Vėlines? Kokia prasmė jiems lankyti kapus, jei viskas baigiasi kūniška mirtimi ir kūnas jau sudūlėjo? Juk tokiu atveju geresnis prisiminimas yra nuotraukų sklaidymas ...

Ir štai koks užverda pokalbis (B – bičiulis, A – aš).