Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Seimo narė Morgana Danielė savo socialinio tinklo paskyroje ragina paauglius maištauti pasiskiepijant be tėvų žinios ir sutikimo. Parlamentarės požiūriu, nuo šešiolikos metų galima savarankiškai naudotis sveikatos priežiūra, vadinasi – ir skiepytis.

Kodėl ši žinutė yra socialiai neatsakinga ir teisiškai ydinga? Sisteminė teisės aktų analizė nepatvirtina, kad nepilnametis nuo 16 metų gali duoti sutikimą imunoprofilaktikai.

„Vakcinų klinikiniams bandymams trūksta skaidrumo“, „ne mažesnį nerimą kelia ir vyriausybių pastangos slėpti esmines sudarytų sutarčių dėl vakcinų tiekimo sąlygas“, – tokias išvadas dar šių metų kovo 25 dieną savo pranešime žiniasklaidai paskelbė Transparency International organizacija, kartu su Toronto universitetu (Kanada) atlikusi išsamią 12 pagrindinių vakcinų (tarp jų – ir Pfizer/BioNTech, Moderna bei AstraZeneka) klinikinių bandymų duomenų ir beveik 200 vakcinų tiekimo sutarčių, pasirašytų iki 2021 m. kovo mėn. su įvairiomis vyriausybėmis, studiją.

Kai parašau, kad Vyriausybės priimti sprendimai susiję pandemijos valdymu dažnai yra neracionalūs, neveiksmingi, neproporcingai ribojantis žmogaus teises ir laisves dažnai susilaukiu klausimų: o ką siūlai kitaip daryti? „O kaip tu, Vygantai, tvarkytumeisi su šia pandemija, jei būtum valdančiojoje daugumoje?“ Žinoma, klausimas yra teorinis ir turėtų būti adresuojamas ekspertams, tačiau niekas netrukdo pabandyti į jį atsakyti. Tad priimu šį iššūkį. Įspėjimas – postas netrumpas.

Įsiskaitykite į pačią mintį: valstybės sveikatos ministras reglamentuoja ėjimo į tualetą tvarką. Ministras leidžia arba draudžia eiti į tualetą.

Pastaruoju metu jau galutinai apsispręsta nukelti Vilniuje, Pamėnkalnio aikštėje, stūksantį paminklą rašytojui Petrui Cvirkai. Aršūs dviejų stovyklų „už“ ir „prieš“ ginčai vyko jau senokai, vis iš naujo įsiliepsnodami, kai valdžia prabildavo apie realius ketinimus. Nesu didelis to paminklo gerbėjas, tačiau suvokiu tam tikrą jo reikšmę – liudija okupacinio meno pobūdį, taip pat ir labai aukštą urbanistinę architektūrinę nuovoką bei išmanumą, kuris keliomis galvomis lenkia dabartinių miestų aikščių tvarkytojų mokyklines „fantazijas“. Tas paminklas daugeliui „bado“ akis ne tik dėl rašytojo istorijos – džiaugėsi sovietine okupacija ir savo kūryba jai padėjo, – jis didžiausias mieste stovintis paminklas šių laikų istoriniam veikėjui. Didžiausias ir įspūdingiausias. Gal šitai labiausiai ir verčia jį išgabenti. Anais laikais dalis moderniųjų meno ir kultūros žmonių vyko naujo gyvenimo „Saulės“ parvežti Maskvon – juk Sovietų Rusija buvo spėjusi pagarsėti kaip pasaulio istorijos kelrodis. Dabar tokių vežėjų taip pat netrūksta, juos masina ir gausybė įvairiausių „projektų“, tik jie jau vyksta į kitas sostines ir jaučiasi tokie pat „modernūs“, „šiuolaikiški“ kaip ir anieji. Buvo greitai nukeltos Žaliojo tilto skulptūros: miestas neteko didelio vizualinio sovietinio pasakojimo klodo, kuris buvo pavyzdinė buvusio okupacinio režimo regimoji ideologinė apraiška. Suprantama, ją jau reikėjo mokytis skaityti ir suvokti. Tačiau pasakojimas apie okupacinį metą tose skulptūrose buvo labai aiškiai įrašytas. Palyginkime su dabar vis naujais buvusių stovylų vietose sumontuojamomis, akivaizdžiai miesto vaizdą žalojančiomis projektinėmis „išmonėmis“. Nei meninės urbanistinės fantazijos, nei vizualinės įsimenančios raiškos.

Jūsų dėmesiui siūlome naujausią žurnalisto Valdo Vasiiausko vedamą „Teisingumo registro“ laidą, kurioje garsi advokatė, VU Teisės fakulteto profesorė Liudvika Meškauskaitė ir Lietuvos Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas svarsto, ar galimybių pasas Lietuvos nepavers žmonių kraštu be galimybių.

Jau kitą pirmadienį Lietuva atsibus su galimybių pasu. Ne vienas rugsėjo 13-osios laukia neramiai, nelyg Sausio 13-osios, nes ji palies kiekvieną šeimą. Galimybių pasas gali apriboti žmogaus ne tik pramogas,laisvalaikį, keliones, bet ir teisę į darbą, studijas, sveikatos apsaugą, kitas konstitucines teises.

Jūsų dėmesiui siūlome Nidos Vasiliauskaitės kalbą rugsėjo 10 dienos mitinge Katedros aikštėje.

Dalijamės rugsėjo 10 dienos mitingo Katedros aikštėje vaizdo įrašu.

Į tokį siūlymą būtų galima pažiūrėti su pašaipėle. Beveik kiekvienas didesnis renginys himnu prasideda ir himnu baigiasi. Jo tekstas reikalauja nepamiršti, atminti moralės kodeksą ir priesaiką (pastabos kiekvieno posmo pabaigoje).

Nuo COVID-19 krizės pradžios vis labiau auga socialinis susiskaldymas – vienas nuo kito tolsta ne tik draugai ir kaimynai, bet ir valstybė nuo savo piliečių. Skirtingų pusių suartėjimui būtina vieša diskusija, kurioje būtų pagarbiai keičiamasi skirtingais požiūriais. Šie požiūriai turi būti grindžiami objektyviais ir skaidriais mokslo duomenimis bei galiojančiomis teisės normomis. Tik tokio dialogo pagrindu politikos formuotojai gali priimti sprendimus, galinčius mažinti atskirtį.

2021 m. rugsėjo 9–10 d. Sveikatos teisės institutas rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“, kurios tikslas – pateikti konstruktyvius siūlymus dėl kovos su COVID-19 priemonių, kurios ne skaldytų, bet telktų visuomenę.