Šitas tekstas, žinoma, ne FB skaitiniai. Žymiai per ilgas. Bet juo dalinuosi, nes yra svarbus. O man – lengvai prieinamas, nes turiu savo kompiuteryje. Kadangi jis yra iš mano sudarytos ir redaguotos knygos „Gairė - pilnutinė demokratija. „Į Laisvę“ fondo dešimtmetis Lietuvoje“ (2000). Ten yra ir ne vienas mano paties tekstas, bet šitas – ne mano. Pačios knygos reguliarioje prekyboje irgi seniai nebėra, nebent pas „Juodas Šuo“, Tomą Lučiūną ar kituose naudotų knygų prekybos taškuose. Arba gal dar pas buvusį „Į Laisvę“ žurnalo redaktorių Vidmantą Vitkauską? Nežinau, bet tai detalė, šiuo atveju ir nelabai svarbi.
Kodėl svarbus tekstas? Keliais aspektais. Jis rimtai analizuoja problemą, prie kurios šiais – 1941 Birželio sukilimo 80-mečio metais – viešojoje erdvėje teks dar ne kartą grįžti.
Kitas aspektas – „istorikų profesionalų“ ir „istorikų mėgėjų“ ginčas, itin išryškėjęs pastaruoju metu, tačiau prasidėjęs jau seniai, galima sakyti, netrukus po nepriklausomybės atkūrimo.
Ir trečiasis aspektas – „istorijos politizavimas“, „kritinė istorija“, „istorijos tyrimo metodologija“ ir panašūs ginklai, kurie naudojami „profesionalų“ ir „mėgėjų“ kovoje. Šis tekstas padeda sudėlioti taškus ant „i“ ir aiškiau suprasti, kas gi dabar čia pas mus vyksta. Ypač išraiškingai iliustruoja jis dabartinę padėtį dėl to, kad tekstas parengtas ne dabar, o prieš daugiau nei 20 metų!