Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

F. Kukliansky (Lietuva) ir A. Baker (JAV), „Geros valios fondo“ pirmininkai, nepateikę visiškai jokių įrodymų, netiesiogiai apkaltino legendinį partizanų vadą Juozą Lukšą-Daumantą dalyvavus Holokauste (skaityti ČIA – Tiesos.lt past.).

Mes, grupė Vilniaus žydų bendruomenės narių, manome, kad toks neatsakingas elgesys nepriimtinas, skaldantis mūsų valstybės pilietinę visuomenę. Beje, šis politinis pareiškimas neatitinka Fondo tikslų ir uždavinių, apibrėžtų jo steigimo dokumentuose.

Mieloji lietuviška politologija sako: „Lenkija rinkosi tarp Europos, atvirumo ir uždarumo, nacionalizmo“.

Kova dėl Lenkijos Respublikos prezidento posto baigėsi.

Žodžiais? Darbais?

Jūsų dėmesiui siūlome Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos tekstą, kuriuose jis atskleidžia, koks motyvas tapo svarbiausias apsisprendžiant pasirašyti vadinamąjį Lukiškių aikštės su Vyčiu įstatymą.

Nors komentarų apie city bičo Šimašiaus pliažą Lukiškių aikštėje ar Seimo apsisprendimą reprezentacinėje valstybės aikštėje įteisinti Vyčio simbolį šiomis dienomis ir netrūko, vis dėlto negaliu likti nuošaly, kai puolamas niekuo dėtas žmogus.

Laisvos visuomenės institutas

Vilniaus merui Lukiškių aikštėje įrengus pliažą ne vienas komentatorius įžvelgė cinišką Laisvės partijos viešųjų ryšių kampaniją artėjant Seimo rinkimams. Juk politikams yra svarbu, kad apie juos kalbėtų. O kalbų, įvairiais lygiais aptarinėjančių Vilniaus mero projektą, juo besipiktinančių ar žadančių jį ginti, tikrai netrūksta. Nors, atrodo, Vilniaus mero nelabai jaudina, kad jo projektas sukėlė pasipiktinimą bei dar vieną visuomenės susipriešinimą. R. Šimašius kritikams atšovė, kad Lukiškių aikštėje įrengtas pliažas yra ne šiaip rekreacinis projektas. Tai yra laisvės realizavimas. Suprask, už tokią „laisvę“ kovojo ir tie, kurie buvo kankinami ir žudomi toje pačioje Lukiškių aikštėje ar jos prieigose.

– Reikia vėliavą iškelt. Bo dar ims kas iš kaimynų paskųs, ir nubauduos. Nors koks kieno reikalas, noriu, keliu, noriu, nekeliu, – girdžiu šiandien burbant.

Išties, meilė valstybei ne prievarta turėtų būti išgaunama. Ir ne dirbtinai, nenuoširdžiai demonstruojama. Neveltui apie pusę rinkėjų neina balsuot – jiems ta valstybė dzin, pyksta ant jos, niekina, arba taip tiesiog protestuoja. Kaip ir kojom. Paskui, jau iš užsienių, internetuose, širsta ir niekina „tą jūsų Lietuvą“ ir „tuos lietuvius“, nesuprasdami, kad taip ne tik prakeikia patys save ir savo vaikus, bet ir įsilieja į jų gimtinę išmoningai menkinančių ir šmeižiančių priešiškų jėgų chorą, tapdami jų naudingais idiotais.

Provokacija mus privertė susimąstyti, ar esam smėlio dėžė ar Valstybė?

Artėja Valstybės diena. Valstybės pardavinėtojų ir lėšų įsisavintojų gretose sumišimas ir baimė – juk žmonės, giedodami Himną, gali netyčia atsibusti.
Bet nėra sunkumų, kurių jie nenugalėtų – sprendimas rastas!
Gerai įsiklausykit ir klausydami permanykit: