Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

firmusmedicus.lt

Prof. Jono Grigo išsami kalba, paaiškinanti jonizuojančios ir nejonizuojančios spinduliuotės skirtumus bei žalą

Seimo spaudos konferencijos „Elektromagnetinė spinduliuotė ir penktos kartos judrusis ryšys (5G): potencialios grėsmės“ metu profesorius Jonas Grigas pristatė pranešimą apie jonizuojančios ir nejonizuojančios spinduliuotės skirtumus bei galimą žalą. Prof. Grigo kalba sulaukė didelio dėmesio, kadangi radiofizikas paviešino dažnai nutylimus faktus apie nejonizuojančios spinduliuotės galimą ryšį su padidėjusia vėžio rizika ir kitomis ligomis.

Tuščias kapas

Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos.  Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo“. 
Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo.
Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą.
Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo.
Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių. (Jn 20, 1–9)

Vatikano radijas

Didžiojo šeštadienio vakarą popiežius Pranciškus šv. Petro bazilikoje vadovavo Velyknakčio budėjimui ir aukojo šventąsias Mišias. Kaip ir per kitas pamaldas šiomis dienomis, tikintieji jose galėjo dalyvauti tik nuotoliniu būdu.

Evangelija pasakoja (Mt 28, 1–10), jog po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, moterys ėjo aplankyti Jėzaus kapo. „Jo čia nebėra, Jis prisikėlė“, – tarė joms angelas.

Pasak Šventojo Tėvo, Didžiojo šeštadienio tylą dažnai nustelbia Didžiojo penktadienio kryžius ir sekmadienio „Aleliuja“. Tačiau šių metų Didysis šeštadienis yra kitoks – tai iš tiesų didelės tylos diena.

Šv. Velykų mišios:

Velykų išvakarėse siūlome skaitytojams partizano, Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko (1925–1950) dienoraščio ištraukas.

Galbūt būsiu nepopuliarus, bet manau, kad valstybė neturi drausti žmonėms švęsti Velykų su savo šeima.

Didžiojo penktadienio vakarą popiežius Pranciškus vadovavo Kryžiaus kelio pamaldoms, kurios dėl koronaviruso pandemijos pirmą kartą nuo 1964 metų vyko ne prie Koliziejaus, bet tuščioje Šv. Petro aikštėje, priešais Vatikano baziliką.
Meditacijas keturiolikai Kryžiaus kelio stočių šiemet parengė Paduvos kalėjimo parapijos nariai. Penki iš jų atvyko į Romą ir dalyvavo procesijoje šv. Petro aikštėje. Kiti penki procesijos dalyviai buvo Vatikano institucijų darbuotojai.

Be komentarų.

Pro Patria

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad Lenkija, Vengrija ir Čekijos Respublika pažeidė ES teisę atsisakydamos priimti migrantus pagal Europos Sąjungos 2015 m. perkėlimo sutartį. 2015 m. migrantų krizės metu ES lyderiai nusprendė iš stovyklų Italijoje ir Graikijoje, kur atvykdavo rekordinis skaičius migrantų ir pabėgėlių, išskirstyti 160 000 atvykėlių po Europos Sąjungą, kiekvienai šaliai priskiriant fiksuotą kvotą. Tačiau Čekijos Respublika sutiko priimti tik 12 iš 2000 jai priskirtų pabėgėlių, o Vengrija ir Lenkija nepriėmė nei vieno.

Nesvarbu, ar dėl „pagoniškos“ panikos, ar dėl kitų priežasčių, mūsų Lietuvos žmonės saviizoliuojasi tiesiog pavyzdingai. Nesu tikras, ar tai tikrai galima sieti su mūsų visuomenėje tradiciškai žemu pasitikėjimo (tiksliau, vadinamo, „apibendrinto pasitikėjimo“) lygiu. Jeigu taip, tai būtų įrodymas, kad kartais menkas pasitikėjimo lygis turi teigiamų pasekmių – bent kol valdžios pareigūnai lieka savo vietose ir atlieka savo pareigas.

Ką apskritai susiklosčiusi situacija pasako apie visuomenę? Ar galime sužinoti ką nors naujo?

Klausimą gal reikėtų patikslinti – ar klausiama apie mūsų šiuolaikinę Lietuvos visuomenę? Ar apie šiuolaikines Vakarų visuomenes? Ar apie visuomenes apskritai? Paskutiniu klausimu – gal nieko. Apie šiuolaikines Vakarų visuomenes sužinojome, kad jos yra trapios ir pažeidžiamos, o taip pat lengvai manipuliuojamos. Kad narystė NATO ir Europos Sąjungoje neapsaugo valstybių narių nuo visų įmanomų grėsmių. Kas dėl Lietuvos – tai jau atsakiau. Karantino metu žmogus į žmogų turi žiūrėti kaip į grėsmės šaltinį. Lietuviai taip vienas į kitą tradiciškai ir žiūri, todėl ir karantinas pas mus beveik pavyzdingas.