Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

1944 m. vasario 27 d. – 2020 m. sausio 12 d.

Eidamas 76-uosius metus mirė seras Rogeris Scrutonas – vienas žymiausių Didžiosios Britanijos filosofų ir publicistų, daugiau nei 50 knygų autorius (žymiausios jų – „The Meaning of Conservatism“ [1980; liet. Konservatizmo reikšmė], „Sexual Desire“ [1986; liet. Seksualinis potraukis], „The The Aesthetics of Music“ [1997; liet. Muzikos estetika], „Our Church“ [2012; liet. Mūsų bažnyčia; „How to Be a Conservative“ [2014; liet. Kaip būti konservatoriumi]), bičiulio Davido Matthews pamokytas muzikos komponavimo pradmenų sukūrė dvi operas – ir libretus, ir muziką.

Sausio 19 d., sekmadienį, 12 val. Telšių katedroje bus iškilmingai paminėtas 65 metų jubiliejus, kai Abezės lageryje kalėjęs vyskupas kankinys Pranciškus Ramanauskas slapta įšventino gretimame lageryje kalėjusį Alfonsą Svarinską į kunigus.

Tą pačią dieną bus prisiminti ir dar du jubiliejai: sausio 21 d. sukanka jau 95 m. nuo a.a. A. Svarinsko gimimo, o sausio 26 d. – 37 metai nuo jo trečiojo suėmimo.

Šv. Mišios bus aukojamos antrajame aukšte, prie šv. Antano altoriaus, kur ir bus pakabintas padėkos votas už Monsinjoro kunigystę.

Šiomis mišiomis bus ne tik dėkojama už A. Svarinsko pasiaukojamą tarnystę broliams, bet ir už jo paramą Eucharistijos bičiulių žygiams į Šiluvą, į Kryžių kalną, už Žemaičių Kalvarijos kalnų procesiją – šiai procesijai jis padovanojo pirmuosius ženklus.

Įvadinės pastabos. Šiuo tekstu niekaip nenoriu įžeisti ar pasmerkti žmonių, kurie segasi neužmirštuoles, nuoširdžiai ir be jokių šalutinių tikslų pagerbdami Sausio 13-osios nakties didvyrius.
Antra, nesutinku su tais, kurie mano, kad „neužmirštuolininkų“ ir „antineužmirštuolininkų“ kivirčas jau neva yra išsisėmęs, pavėlavęs ir beprasmis, tik be reikalo drumsčiantis šventą Sausio 13-osios aukų atminimą. Toliau bandysiu paaiškinti, kodėl.

Taigi. Sausio 13-oji yra ne šventė, o minėjimas, kaip ir nusako pats žodis, skirtas atminti svarbius praeities įvykius, neleisti jų pamiršti. Šalia Kovo 11-osios tai yra pamatinis naujausios Lietuvos valstybės istorijos įvykis. Nors minėjimų Lietuvos atminimo kultūroje ir atmintinų datų sąraše yra ne vienas, pradedant krikščioniškomis Kalėdomis (Išganytojo gimimo fakto atminimas) ar Velykomis (Jo kančios, mirties ir Prisikėlimo fakto atminimas), tačiau kažkodėl tik šiam minėjimui prireikė specialaus atminimo ženklo, kurių kiti istorinių įvykių minėjimai neturi. Taip gauname tam tikrą tautologiją, vedančią prie klausimo, kam ir kodėl atrodė būtina šį atminimo priminimo ženklą įterpti į jau susiformavusią Sausio 13-osios pagerbimo tradiciją, dargi padaryti jį centriniu? Ar jis tikrai buvo neišvengiamas, o jei taip, kokias funkcijas turėjo atlikti ir tebeatlieka?

Jūsų dėmesiui siūlome LRT.lt dokumentinę apybraižą (žr. ČIA) apie Sovietų Sąjungos genseko Michailo Gorbačiovo vizitą į Lietuvą ir Šiaulių Sąjūdžio organizuotas „sutiktuves“ Bridų kaime.

Minėdami 65-ąsias Alfonso Svarinsko kunigystės metines, Jūsų dėmesiui siūlome ištrauką iš Monsinjoro atsiminimų „Nepataisomasis“ pirmosios dalies (2014, 133–137).

Kunigystės šventimai

Iki Stalino mirties iš lagerio nieko neišleisdavo. Kai kaliniui baigdavosi bausmės laikas, jį nuvesdavo į vachtą, sargybos būstinę, ir perskaitydavo naują terminą. Mat „Osoboje soveščanije“ (Ypatingasis pasitarimas prie NKVD) buvo ne teisminis, o represinis organas. Stalinui mirus pamažu imta iš lagerio kalinius išleisti. Kadangi man buvo likę maždaug metai, vyliausi, kad ir mane išleis.

Sužinojome, kad visus siunčia į Altajų. Na, tai gal kiek geriau nei Šiaurė, bet irgi gana atšiaurus klimatas. Tada svarsčiau: jei nuvažiuosiu ten klieriku, niekuo žmonėms negalėsiu padėti. Tiesa, baltos duonos valgysiu, nes lageryje baigiau elektriko kursus, kažkiek dirbau elektriku – išmokau šį darbą.

Per lagerio „vidinį paštą“ laišku savo ateities reikalą aptariau su vyskupu Pranciškumi Ramanausku ir gavau atsakymą, kad turiu būti įšventintas kunigu.

Ir vėl sausio laužai. Labiausiai nemėgstu to, kas sakyta – šitiek metų jau, viskas prisiminta, parašyta, apmąstyta. Ginčytis dėl ženklų, nors beveik niekas nesupras? Užsidėti ant profilio nuotraukos proginį rėmelį, kad kiti pamatytų, koks geras, pastovėt prie kaitinančios skruostus liepsnos ar šoninėj navoj, kur smilkalai neateina?

Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nariai, Laisvės gynėjai, Lietuvos bažnyčios hierarchai ir taip pat visi, kurie atsilankė iš kitų šalių. I would like to say some words and thank you to those, who came to their embassies in Lithuania from different countries. Congratulations to you. Your contribution to Lithuania is very important, thank you.

Jūsų dėmesiui siūlome vaizdo įrašą iš sausio 11-ąją prie karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje vykusio mitingo „Už istorinę atmintį, didvyrių garbę, Trispalvę ir Valstybę“.

Vis dėlto šiuosyk pabuvau babce gintariniais dantim… Sausakimšoje madingoje kavinėje sostinės centre pagaliau pavyko įsitaisyti prie vieno iš šalia sugrūstų staliukų. Kaimynystėje sėdėjo du jaunuoliai, tad nenorom girdėjau jų pokalbį. Netrukau pastebėti, kad vienas pašnekovų po anglišką žodį įsigudrina įterpti net trumpuosiuose sakiniuose, o ilgesniuose jie eina pramaišiui su lietuviškais kone santykiu vienas prie vieno. Kito kalba buvo žymiai švaresnė. „Gal emigrantų vaikai?“ – šmėkštelėjo mintis. Bet ne, „pas mus, Vilniuje“, nugirdau. Besiruošdama išeiti išdrįsau pasakyti pastabą. Anglinėtojas staiga paraudo. „Taip kalbama mūsų chebroje“, – atšovė.

Jūsų dėmesiui siūlome vaizdo įrašą iš LRT.lt tiesiogiai transliuotų kandidatų į Vilniaus universiteto rektorius pirmųjų debatų.