Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Pasakyti, kad gyvename kapitalizmo sąlygomis – tai nieko nepasakyti apie šių dienų ekonomiką, kurioje klasikiniai dėsniai jau seniai nebegalioja. Įvyko fundamentalių sąvokų transformacija, kuri verčia mūsų ekonominę sistemą apibrėžti kitaip. Tačiau aš  šiandien ne apie tai. Pateiksiu tik kelis pastebėjimus iš šių dienų aktualijų.

Supažindiname su Lietuvos tikinčiųjų iniciatyva – laišku Lietuvos Vyskupų Konferencijai.
Jame prašoma kuo greičiau grįžti prie šv. Komunijos dalijimo į burną.
Visus, pritariančius šiai iniciatyvai, laiško iniciatoriai kviečia pasirašyti ČIA.
Parašai renkami nuo gegužės 6 iki 18 dienos.

Kviečiame pasirašyti!

Trys veiksniai. ŠOKAS! Vargu ar galėtume surasti tinkamesnį žodį įvertinti tai situacijai, kuri šiandien yra susidariusi globaliame pasaulyje ir būseną, kurią patiria visa žmonija.  Jis sujungia tris tą situaciją  formuojančius veiksnius. Pirma, globalią fizinę galią (jėgą), pranokstančią dabartinį moderniosios civilizacijos pajėgumą jai pasipriešinti. Antra, tos galios susidūrimą su dabartiniu žmonių pasauliu. Ir, trečia, slegiančią būseną, kurią patiria šios jėgos užklupta žmonija. Visus šiuos tris veiksnius apima pagrindinės prancūziško žodžio shoc reikšmės: smūgis, susidūrimas ir sukrėtimas. Fiziologinę didelio ir staigaus sukrėtimo būseną yra aprašęs dar Hipokratas. O šoku 1737 m. ją yra įvardinęs prancūzų armijos chirurgas A.F. Ledranas (H. F. Le Dran). Medicinoje tuo vardu liko įtvirtinta patologinė reakcija, kuria organizmas atsiliepia į staigų organizmo perdirginimą ir yra lydima gyvybiškai svarbių funkcijų (kvėpavimo, kraujo apykaitos, nervų sistemos, medžiagų apykaitos ir pan.) sutrikimo. Vėliau šis terminas plito visur, kur tik reikėjo nusakyti ypatingai įtemptas, stresines, kritines žmonių gyvenimo situacijas. Bet visi tie šokai buvo daliniai, patiriami tik atskirose gyvenimo sferose. Šįsyk gamta trenkia itin negailestingą ir pasaulinį smūgį. Pirmą kartą žmonijos istorijoje visi esame realūs pasaulinės epidemijos liudininkai ir stebėtojai. Masinės komunikacijos priemonių talkinami regėjome ir girdėjome, kaip ji užsimezgė didžiausioje pasaulio šalyje.

Galvoje sukasi tokia prieštaringa mintis. Pandemija kažkuriam laikui pasitrauks, karantinas baigsis, prasidės kažkoks visai kitoks gyvenimas – tikrai kitoks, nei buvo iki karantino, nes mes visi per jį, pabuvę patys su savimi, stipriai pasikeitėm.

Gegužės 5 dienos Seimo posėdyje P. Urbšys kvietė Seimą atsigręžti į kultūros ir žiniasklaidos problemas.

Vakar turėjau įdomią patirtį, kuri sukėlė apmąstymų. Pacitavau Alberą Kamiu taip, kaip kadaise A.Šliogeris vienoje TV laidoje. „Man ji padarė didžiulį įspūdį, periodiškai atsimenu tą mintį“, – pasakau studentams.

Laisvos visuomenės institutas

Praėjus dviem mėnesiams po publikacijos, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pagaliau atsakė į Europos teisės ir teisingumo centro (angl. ECLJ) parengtą ataskaitą, atskleidusią didelio masto interesų konfliktus tarp 18 EŽTT teisėjų ir septynių NVO, finansuojamų Georgeso Soroso, tarp jų ir turtingos bei prieštaringai vertinamos „Open Society“.

Vilniaus gatvės ir aikštės per 2020-ųjų balandžio karantiną.

Jūsų dėmesiui siūlome naujausią „Iš savo varpinės“ laidą, kuriame laidos vedėjas Vitalijus Balkus nagrinėja laidos žiūrovo atsiųstą naujausią Vadovybės apsaugos departamento raštą „Dėl pavienių asmenų destruktyvaus elgesio rizikos koronaviruso krizės metu“.

Per VSD sekimo skandalą praslydo labai įdomi įvykių detalė, kuri gali reikšti labai daug. Tą pačią kovo 4 dieną, kai buvo paskelbta BNS informacija apie VSD vykdytą V.Ušacko aplinkos žmonių šnipinėjimą, Seime buvo pateiktas kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų projektas, kuriuo siekiama apriboti piliečių sekimą, išplėsti jų teises į asmens duomenų apsaugą. Projektą pateikė grupė deputatų, kur buvo ir liberalų, ir socdemų, ir valstiečių.