Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Jei projektas, tai projektas – siūlau LRT ir LSA atlikti darbuotojų mainus vardan Lyčių lygybės!

Vakare prisėdęs prie internetų pamačiau smagią naujieną.

Nusižiūrėjusi nuo britų visuomeninio transliuotojo BBC pavyzdžio, Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujama valdiška televizija LRT šį mėnesį pradėjo įgyvendinti lyčių lygybės skatinimo projektą „50/50”.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamuose, Vilniaus universiteto archeologo Gintauto Vėliaus vykdomuose tyrimuose Vilniaus Našlaičių kapinėse aptikti 5 asmenų palaikai su šautiniais sužalojimais. Genetiniai tyrimai patvirtino vienų iš jų tapatybę – tai Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano, palaikai.

Dažnai Rusijos agresinės užmačios pristatomos kaip vienintelė ir išimtinai lemtingai veikianti Lietuvos valstybės griūtį. Tuo kartu pabrėžiama, kad mūsų politinis elitas veikia patikimai idealiai, tik agresyvi valstybė laisvai šienauja Lietuvos protus.

Pažinkime: 1949 m. birželio 14 d.  Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas parengė ir leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ (1949 Augsburge) paskelbė dokumentą – simbolinį Pasaulio Lietuvių Bendruomenės steigimo aktą, išreiškiantį lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus.

2019 metų birželio 17-ąją atėjome paskutinįjį kartą priminti postą paliekančiai prezidentei, kad neužmiršome valstybės veidą sutepusio veiksmo. Kad istorija, virtusi neužgyjančia piktžaizde, nepamiršta.

Provokuoju. Tačiau greitai atsakysiu. 1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota, o prieš 78-erius metus, 1941 m. birželio 14 d., per visą Lietuvą nuvilnijo žiaurių trėmimų karštinė – vyrai buvo atskiriami nuo žmonų ir vaikų, dažnas iš namų buvo išvejamas kaip stovi – pasitaikė net basų nėščiųjų, kurių likimas buvo aiškus… Tačiau tada nieks nežinojo, koks bus visų ištremtųjų likimas – iš Sibiro ilgai negrįžo nė vienas. Niekas nežinojo – gal juos Baltarusijoje sušaudė? Kaip kad išties nutiko Červenėje. Žmonių baimė buvo begalinė – dingo pažįstami, draugai, kaimynai. Daug kam tai buvo lūžio taškas. Būsimo partizanų vado, o tuomet eilinio kariuomenės kapitono Jono Žemaičio sesuo su mažais vaikais buvo ištremta. Partizanų ideologas Juozas Šibaila tuomet žvejojo – apdairiai nenakvojo namie. Jo jaunutė žmona buvo ištremta su trimis sūnumis – jie grįš 1956 m., tačiau Juozo kraują jau bus sugėrusi tėvynės žemė.

Automobilių mokestį turėtu mokėti visi: turintys brangius – daugiau, turintys pigius – mažiau. Prezidentas Nausėda dar nepradėjo dirbti, bet jau pademonstravo sveiką protą ir problemos esmės supratimą.

Pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Aš, Jūs, Garliavos mergaitės gynėjai, jos prigimtinė šeima, įvykių stebėtojai bei teroro prieš Kedžius ir Venskus liudininkai, kablelį, jei būtų jų sprendžiamoji galia, rašytų po „nuteisti negalima“, nes tiesiog nėra už ką. Šiaulių Apygardos teismo teisėjai, prokurorai, keli kaltinimo liudytojai, sisteminė žiniasklaida nusprendė priešingai.

Birželio 14-ąją minime pirmuosius masinius trėmimus, sukrėtusius Lietuvą 1941 m. birželio 14–18 dienomis. Tačiau Vidmanto Valiušaičio teigimu, trėmimąi vykę iki pat karo pradžios: 1941 m. birželio sukilėliai Naujojoje Vilnioje suspėjo atkabinti 40 vagonų birželio 23-ąją, deja, pirmųjų 8 ar 10 vagonų su Vilniaus LAF štabo nariais, sulaikyti nepavykę – Gorkyje jie buvo nuteisti pagal sovietų Rusijos įstatymus ir tų pačių metų gruodžio 17 d. sušaudyti.

Kviečiame į virtualią parodą po Lietuvos ypatingojo archyvo (Lithuanian Special Archives) albumą „Lietuvos laisvės lyga“ (ČIA), papildytą 119 naujomis nuotraukomis.