Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Gitanas Nausėda antrajame rinkimų ture gavo dvigubai daugiau negu pirmajame, tuo tarpu pirmojo turo nugalėtoja Ingrida Šimonytė  antrajame ture surinko net 10 tūkst. mažiau.

Pagrindinė I. Šimonytės pralaimėjimo priežastis yra viena: antrajame ture, kaip paprastai, visi iškritę vienijasi prieš konservatorius. Taip buvo ir per paskutinius Seimo rinkimus, kai pirmojo turo nugalėtojus konservatorius antrajame ture į opoziciją tiesiog nusviedė  valstiečiai. Iš esmės ši tendencija nuolat kartojasi nuo pat 2000 metų.

Kokia šio reiškinio priežastis – tegul mąsto patys konservatoriai (galima tik jiems pasufleruoti, kad Rusija čia ne prie ko).

LIETUVA dar nėra visiškai beviltiška.

Gegužės 26-ąją, sekmadienį 21-oje Europos Sąjungos šalyje (ES) įvyko paskutinis rinkimų į Europos Parlamentą (EP) etapas. Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Airijos, Čekijos, Slovakijos, Latvijos ir Maltos piliečiai savo valią išreiškė gegužės 23–25 dienomis.

Pirmadienį paryčiais Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje paskelbti išankstiniai rinkimų rezultatai rodo, jog antrajame ture Gitanas Nausėda nugalėjo itin didele persvara.

Ingrida Šimonytė, užuot padidinusi savo rėmėjų skaičių, antrajame ture sulaukė kiek mažesnio jų palaikymo nei pirmajame – šį sekmadienį už ją balsavo 437 399 rinkėjai (32,86 proc. dalyvavusiųjų).

Gitanas Nausėda tampa prezidentu surinkdamas, palyginti su konkurente, kone dukart daugiau balsų – jį šiame poste nori matyti 876 749 rinkėjai, t.y. 65,86 proc. visų atėjusių į antrąjį turą valia jis tampa naujuoju Lietuvos Respublikos prezidentu.

Sveikiname!

Dalijamės Lietuvos advokatūros išplatinta informacija apie nekontroliuojamo sekimo mastus Lietuvoje ir jo keliamas grėsmes.

Be komentarų.

„Argi valstybėje nėra svarbesnių reikalų nei vieno vaiko istorija?“ – kadaise, po 2012-ųjų gegužės 17-osios, klausė mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos Krikščionių demokratų-Tėvynės sąjungai, viešosios erdvės valdytojams ir formuotojams bei Vyskupų Konferencijai: „O jei pats šėtonas kandidatuotų į Lietuvos Prezidento postą, ar kunigams irgi būtų nurodyta užsičiaupti ir „nesikišti į politiką“?“

Kai praeityje kai kurie dvasininkai atvirai pasisakydavo už konservatorius, dvaras ( čia galiu pavartoti ir įmantresnį terminą – deep state) buvo ramus. Priekaištų, kad kunigai kišasi į politinius reikalus, nebuvo. Dabar, kai pora kunigų įspėjo, kad formaliai krikščioniškai krypčiai priklausanti politikė Ingrida Šimonytė iš tiesų pasisako prieš krikščionišką mokymą apie šeimą, dvaras užgriuvo ne tik tuos dvasininkus, bet ir visą Bažnyčią. Su baisia jėga. Pradėta įsakmiai aiškinti, ką gali ir ko negali daryti Bažnyčia.

Kadangi tebeverda aistros dėl kunigų (ne)dalyvavimo politikoje, drįstu darsyk paskelbti savo neseniai Šiauliuose skaitytą paskaitą apie krikščionybės santykį su didžiosiomis dabarties ideologijomis.