Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris, būdamas visai blaivus, lapkričio mėnesį baigia savo penkerių metų kadenciją ir uždėjo savo veiklos intencijos antspaudą pareikšdamas: „Šie populistai, nacionalistai, jie įsimylėję savo valstybes“. (daugiau žr. ČIA).

Jeigu kas nors pagal popieriukus, tai ir teisėta, nors žmonių teisingumo jausmo sirenos rėktų kaip Černobilyje. O jei viską pagal sąžinę, kaip geriau tau, kitiems ir valstybei, bet, va, popieriukuose to nebus – atvažiuos bemat vaikų ar suaugusiųjų gaudytojų prisigrūdusi mašinėlė su elektrošokais.

Dar kelios kultūros istoriko bei literatūrologo ir politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ pirmininko Dariaus Kuolio atrinktos citatos iš šiomis dienomis išleistos, Lietuvos prezidentės padėjėjos, „skiepų“ pagrindinės herojės Daivos Ulbinaitės parengtos prisiminimų knygos, mažų mažiausiai dviprasmišku pavadinimu: „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ (Vilnius: Tyto alba, 2019).

Daugiau citatų rasite ČIA. Ką ši knyga apie Dalią Grybauskaitę sako apie visą mūsų visuomenę, skaitykite DELFI.lt publikacijoje „Perskaitęs knygą apie Grybauskaitę rado keistų faktų: gal tai atvers mums akis“.

Pasibaigus rinkimų batalijų maratonams, partijų lyderiai ir jų aplinkos žmonės sutartinai ėmė kalbėti apie būtinumą persitvarkyti, atsižvelgiant į rinkimų rezultatus ir pasikeitusias politines nuotaikas. Tose kalbose bene labiausiai išplito visiems tarsi savaime aiški „tuščio lapo“ metafora. Valdantieji kviečia politinius partnerius stiprinti ir plėsti koaliciją, siūlydami pradėti nuo „tuščio lapo“. Partneriai, o ir kitos suinteresuotos politinės grupės rodo, kad tas „lapas“ priimtinas. Juolab kad ir išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai ši metafora labai tinka – ji kuo puikiausiai įsirašo į jo esminę prezidentinės kompanijos nuostatą sodinti politines jėgas prie derybų stalo ir skatinti jas susikalbėti. Tad vertėtų kiek pasiaiškinti, koks tas galimas „tuščio lapo“ politikos turinys, nes nei partijų lyderiai, nei įtakingos politikų grupuotės, nei pats išrinktasis prezidentas jokiu būdu nevaikšto su tuščiais sąmonės „lapais“ – visi galimų politinių derybų dalyviai turi savo politinius ir asmeninius tikslus bei lūkesčius, visi jie savaip įsivaizduoja Lietuvos artimiausią ateitį, visi jie nelabai suvokia, kaip keisis Europos Sąjungos raidos scenarijus išsirinkus naujus aukščiausius ES vadovus.

Prancūzijos senatas patvirtino Macrono vyriausybės planą Notre Dame katedros atstatymui.

Gitanas Nausėda antrajame rinkimų ture gavo dvigubai daugiau negu pirmajame, tuo tarpu pirmojo turo nugalėtoja Ingrida Šimonytė  antrajame ture surinko net 10 tūkst. mažiau.

Pagrindinė I. Šimonytės pralaimėjimo priežastis yra viena: antrajame ture, kaip paprastai, visi iškritę vienijasi prieš konservatorius. Taip buvo ir per paskutinius Seimo rinkimus, kai pirmojo turo nugalėtojus konservatorius antrajame ture į opoziciją tiesiog nusviedė  valstiečiai. Iš esmės ši tendencija nuolat kartojasi nuo pat 2000 metų.

Kokia šio reiškinio priežastis – tegul mąsto patys konservatoriai (galima tik jiems pasufleruoti, kad Rusija čia ne prie ko).

LIETUVA dar nėra visiškai beviltiška.

Gegužės 26-ąją, sekmadienį 21-oje Europos Sąjungos šalyje (ES) įvyko paskutinis rinkimų į Europos Parlamentą (EP) etapas. Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Airijos, Čekijos, Slovakijos, Latvijos ir Maltos piliečiai savo valią išreiškė gegužės 23–25 dienomis.

Pirmadienį paryčiais Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje paskelbti išankstiniai rinkimų rezultatai rodo, jog antrajame ture Gitanas Nausėda nugalėjo itin didele persvara.

Ingrida Šimonytė, užuot padidinusi savo rėmėjų skaičių, antrajame ture sulaukė kiek mažesnio jų palaikymo nei pirmajame – šį sekmadienį už ją balsavo 437 399 rinkėjai (32,86 proc. dalyvavusiųjų).

Gitanas Nausėda tampa prezidentu surinkdamas, palyginti su konkurente, kone dukart daugiau balsų – jį šiame poste nori matyti 876 749 rinkėjai, t.y. 65,86 proc. visų atėjusių į antrąjį turą valia jis tampa naujuoju Lietuvos Respublikos prezidentu.

Sveikiname!

Dalijamės Lietuvos advokatūros išplatinta informacija apie nekontroliuojamo sekimo mastus Lietuvoje ir jo keliamas grėsmes.