Pasibaigus rinkimų batalijų maratonams, partijų lyderiai ir jų aplinkos žmonės sutartinai ėmė kalbėti apie būtinumą persitvarkyti, atsižvelgiant į rinkimų rezultatus ir pasikeitusias politines nuotaikas. Tose kalbose bene labiausiai išplito visiems tarsi savaime aiški „tuščio lapo“ metafora. Valdantieji kviečia politinius partnerius stiprinti ir plėsti koaliciją, siūlydami pradėti nuo „tuščio lapo“. Partneriai, o ir kitos suinteresuotos politinės grupės rodo, kad tas „lapas“ priimtinas. Juolab kad ir išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai ši metafora labai tinka – ji kuo puikiausiai įsirašo į jo esminę prezidentinės kompanijos nuostatą sodinti politines jėgas prie derybų stalo ir skatinti jas susikalbėti. Tad vertėtų kiek pasiaiškinti, koks tas galimas „tuščio lapo“ politikos turinys, nes nei partijų lyderiai, nei įtakingos politikų grupuotės, nei pats išrinktasis prezidentas jokiu būdu nevaikšto su tuščiais sąmonės „lapais“ – visi galimų politinių derybų dalyviai turi savo politinius ir asmeninius tikslus bei lūkesčius, visi jie savaip įsivaizduoja Lietuvos artimiausią ateitį, visi jie nelabai suvokia, kaip keisis Europos Sąjungos raidos scenarijus išsirinkus naujus aukščiausius ES vadovus.