Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Šis video pasakojimas apie tai, kodėl Lietuvoje kilo krizė ir kiek ji mums visiems kainavo. Jis įrašytas prieš vizitą į Stokholmą. Gegužės 2 d. ten įvykę trys svarbūs ir dalykiški susitikimai (su Švedijos Finansų inspekcijos, Švedijos parlamento Finansų komiteto ir Švedijos centrinio banko vadovais) patvirtino, kad Lietuvos krizės tyrimas – ne tik būtinas, bet ir juda teisinga kryptimi.

Dalijamės Vytautos Sinicos replika perskaičius LRT.lt publikaciją „Generolo Vėtros anūkei prireikė dešimtmečio prabilti apie senelį: jis jautė neapykantą žydams“.

Dalijamės tuo, kas buvo pasakyta prieš 6 metus apie penkių profesorių, habilituotų daktarų, akademikų – literatūrologės Viktorijos Daujotytės, teisininko Valentino Mikelėno, filosofo Arvydo Šliogerio, ekonomisto Aleksandro Vasiliausko ir archeologo Vlado Žulkaus – knygą „Nerimas“. Ar kas pasikeitė?

Ketvirtadienio vakarą, prieš prasidedant ketvirtajai LRT ir Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) rengiamai debatų laidai, Vilniuje, LRT kiemelyje (S. Konarskio g. 49) prie Sausio 13-osios memorialo, kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus Arvydo Juozaičio vadovaujamas judėjimas „Lietuva yra čia“ surengė piketą „Laisvi debatai“ ir pristatė savo nuostatas dėl ekonominės politikos.

Jungtinėse Amerikos Valtijose gyvenanti Silvia Foti, Jono Noreikos-Generolo Vėtros vaikaitė, prisistato Lietuvoje ir užsienyje su peticija „Jonas Noreika – ne didvyris“. Ji teigia, kad Lietuvos valdžia „slepia tiesą“, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC),  neigdamas jo kaltę, „išsisukinėja, dergia tautą ir žeidžia senelio aukų atminimą“. Ji kviečia „pašalinti visus jos senelio apdovanojimus“ ir „tokiu būdu pagerbti jo (?!) aukas“, ragina „pasirašyti peticiją vardan Jono Noreikos aukų“.

Gegužės 2 d. kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus Arvydas Juozaitis paskelbė, kad prieš kiekvienus LRT debatus televizijoje jo vadovaujamas judėjimas „Lietuva yra čia“ ketina ta pačia tema rengti akcijas „Už laisvuosius debatus“ LRT kiemelyje. Tokios akcijos numatomos šiandien, gegužės 2 dieną, 19.30 val. bei gegužės 8 ir 10 dienomis.

Prieš savaitę, balandžio 25 d., A. Juozaitis išsiuntė visuomeniniam transliuotojui (LRT generalinei direktorei) reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri buvo išplatinta balandžio 23 d. Lietuvos radijo I-osios programos laidoje „Ryto garsai“.

Kodėl į Stasio Jakeliūno vadovaujamos Seimo komisijos norą išsiaiškinti krizės priežastis ir tuometės Lietuvos banko (LB) vadovybės priimtų sprendimų pagrįstumą, dabartinės LB vadovybės reakcija buvo tokia audringa, kad jau prieš savaitę atrodė, jog nueita per toli, kad būtų galima apsimesti, jog nieko neįvyko. Sprendžiant iš to, kaip LB telkia jėgas, panašu, kad artimiausiu metu mūsų laukia dar ne vienas „finansinės archeologijos“ tyrimas.“

Dalijamės Stasio Jakeliūno replikomis apie pastarosios savaitės atradimus, tiesa, čia jo aptarti ne visi LB „pasikapstymai“.

Precedento neturintis Stasio Jakeliūno vadovaujamos parlamentinio tyrimo komisijos ryžtas išsiaiškinti krizės priežastis ir Lietuvos banko sprendimų pagrįstumą ne juokais suerzino ir šio banko valdybos pirmininko pavaduotoją Raimundą Kuodį.

Savo veidaknygės paskyroje prabilęs kaip pilietis ir visuomenininkas, jis pasisakė ne mažiau sodriai nei ypatingu stiliumi pagarsėjęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvoje, kai kalbama apie politikus, ypač aukštuosius, beveik neįmanoma išeiti už myliu/nemyliu rėmų. O juk kai kurie jų veiksmai, juolab ištisa valdymo epocha, prašyte prašosi politinės antropologijos įrankių ir įžvalgų ar bent jau solidesnės, emocijas už durų paliekančios ekspertinės ar visuomeninės diskusijos. Kad ir reakcijos į paskutinėmis Prezidentės antrosios ir paskutinės kadencijos dienomis pasipylusius ir jos valdymo dešimtmetį aptariančius darbus. Turiu omenyje LMT dosniai atriektą finansavimą jos užsienio politikos analizei, pagarsėjusį pseudodokumentinį filmą ar tuoj pasirodysiančius artimos patarėjos D. Ulbinaitės atsiminimus itin charakteringu pavadinimu „Nustokim krūpčioti“ (psichoanalitikas čia išties turėtų ką pasakyti…). Ką ten aptariančius, tiesiog ulvančius-ulbančius liaupsėmis ir pagyromis. Galbūt tai dar ne pabaiga ir veikiai išgirsime apie dar kitokias vizualines ar literatūrines formas įgaunančias Prezidentės į(si)amžinimo pastangas, pavyzdžiui, operą, o gal JE portretą, išaustą auksarankių 10 ant 15 metrų kilime, arba, mažų mažiausia, jos vardu pavadintą mokyklą ar tiltą...?

Dr. Rūta Žiliukaitė iš judėjimo #Paskutinisprioritetas sako, kad Lietuvis politikai yra sukūrę tokią mokslo ir studijų finansavimo tvarką, kuri verčia mokslininkus gausybę darbų atlikti visiškai nemokamai.