Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Jūsų dėmesiui siūlome Vinco Kubiliaus parengtą meninės-pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ apžvalgą.

Kad nebūtų vietos nė menkiausiai dviprasmybei, tenka kalbėti be užuolankų: ši istorija verta dėmesio tik dėl politinės jos reikšmės. P. Gražulis nuoširdžiai pasistengė, kad prarastų daugybės žmonių pasitikėjimą ir pagarbą. Taip pat vargu ar kas nors labiau padėjo sukompromituoti pasipriešinimo iš tiesų neokomunistinės ir totalitarinės genderizmo ideologijos sklaidai ir stiprėjimui Lietuvoje nei primityvi ir teatrališka, primenanti pigų cirką šio veikėjo groteskiška „kova“ su šios ideologijos apraiškomis. Šio „kovotojo“ poelgiuose ne kartą buvo įžvelgiami net sąmoningo provokatoriaus veikimo stiliaus bruožai. Tai niekinga ir pasibjaurėtina. Vien šito pakaktų, kad norėtųsi tik tylėti.

Būtų labai juokinga, jei nebūtų graudu. Viešojoje erdvėje reiškiasi minios visų galų vadinamųjų ekspertų – viešųjų ryšių, komunikacijos, užsienio politikos, medicinos, žmogiškųjų santykių ir t.t. Nežinia iš kur išlindęs ir influenceriu apsiskelbęs veikėjas ar veikėja laikomi proto bokštais, neginčijamų tiesų skleidėjais. Visi turi „Google“, visi viską išmano ir svaičioja apie viską, o žiniasklaidoje – jokių redakcinių filtrų, nes ten dauguma – tokie patys. Atrodo, kad redaktoriaus pareigybė nebeegzistuoja. Štai ir paradoksas: šalyje sparčiai daugėjant visų galų ekspertų, jos politikos lygis ir visuomenės mentalitetas skutamuoju skridimu sminga į žemumas. Vadinasi, tie ekspertai niekam tikę?

Kai vos į trečią dešimtį įmynęs jaunuolis ar jaunuolė prisistato žurnalistu ar žurnaliste iš didiesiems mediaholdingams priklausančio portalo ir liepia įjungti kritinį protą ir nesiremti neaiškiomis teorijomis, o tikėti tuo, ką rašo jis ar ji, nes tai, ką rašo jis ar ji, yra paremta mokslu – aš ir tikiu. Jei ne, tai įtikiu. O kaip kitaip? Juk jei jis ar ji sako, kad rėmėsi mokslu, vadinasi, šventa. Kas gali būti pažangiau už tikėjimą tuo, ką žino mokslas?! Arba tuo, ką mes žinome apie jį?

Šveicarija surengs referendumą dėl „Covid-19 Lockdown“.
„Šis balsavimas išbandys vyriausybės teisines galias ir yra naujausias Šveicarijos tiesioginės demokratijos pavyzdys,“ – rašo „The Vall Street Journal“.

Šios dienos jie laukė, apie ją svajojo ilgus ketverius metus, per kuriuos nebuvo naujo karo. Pas mus, imperijos pakraščio provincijoje – visuotinė euforija. Prokuratorius, administratoriai su visomis savo moterimis, partneriais, gimine ir vaikaičiais, rūmų juokdariai ir progreso trubadūrai, vaikų atiminėtojai, šimtininkai, piktos, vyrų neapkenčiančios moteriškės, atšilimo ir varlyčių teisių šaukliai ir visos kitos pažangiosios lytys, lygios galimybės ir žolytės partijos štai šlovina naująjį viešpatį būgnais, šokinėjimu ir gerai skambančiais cimbolais!

Pasiilgsiu DonaldoTrampo nenuspėjamumo ir tiesmukumo – viso to, už ką jį ėdė vadinamieji „politikos profesionalai“ ir ideologizuotos žiniasklaidos monopolijos.

Šiandien, sausio 21-ąją, legendiniam laisvės kovotojui monsinjorui Alfonsui Svarinskui, iki paskutinio atodūsio 2014 m. liepos 17-ąją nesudėjusiam dvasinės kovos ginklų – maldos ir tiesos žodžio, būtų sukakę 96-eri.

Valstybės kova su virusu man asocijuojasi su terorizmo naikinimu.
Žinome, kad Bagdade slapstosi gudrus teroristas Ibn Bušmetas.
Sunku jį pričiupti ir pagauti, o ir labai brangiai kainuotų jo susekimo operacija.
Kas belieka atlikus ekonominę kaštų analizę?
Nieko kito – tik užmesti ant Bagdado vandelininę bombą.

Naujasis Amerikos prezidentas Joe Bidenas iš tikrųjų vertas didelio pasveikinimo. Jo pasiekimai rinkimuose yra neeiliniai.