Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Ketvirtadienį buvo paskelbta, kad Lietuvoje inicijuojamas naujos krikščionių demokratų partijos steigimas. Apie tai ketvirtadienį pranešę jos iniciatoriai paragino krikščioniškas vertybes išpažįstančius Lietuvos piliečius vienytis ir prisiimti atsakomybę už tai, kad Lietuva būtų kuriama remiantis šiomis vertybėmis.

Žinia, kad buvusi švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė paskirta švietimo ir mokslo atašė prie EBPO (ČIA), ne vienam tapo… įkvėpimo šaltiniu.

Štai istorijos mokslų dr. Tomas Baranauskas apie naujausią koalicijos marčios karjeros posūkį prabilo eilėmis.

Cherchez la femme, t.y. „ieškokit moters“, sako prancūzai, kai pajunta, kad esama nusikaltimo ar skriaudos.

Justina Gafurova | respublika.lt

Šiandien, kai visa Lietuva mini Baltijos kelio 30-metį, sukanka 13 metų nuo tos dienos, kai 2006 m. Baltarusijoje žuvo Lietuvos saugumo pareigūnas Vytautas Pociūnas, iškritęs pro langą iš 9 viešbučio Breste aukšto. Ne tik jo artimieji, bet ir visa visuomenė iki šiol tikisi vieną dieną išgirsti tiesą apie tai, kas tą vakarą nutiko pareigūnui ir už ką. Valstybė ilgą laiką buvo linkusi manyti, jog tai - nelaimingas atsitikimas ir tik vėliau bylą perkvalifikavo į galimą nužudymą, tačiau taškai taip ir nebuvo sudėti. „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Laisvės premijos laureate, disidente, Lietuvos sąžine vadinama Nijole SADŪNAITE, apie tai, kokia Lietuvoje yra tiesos ir laisvės kaina.

Viktors Avotiņš | „Neatkarīgā“ | 2019 m. rugpjūčio 22 d.

Pakeliui į Estiją mūsų namuose su šeima lankėsi lietuvių filosofas, rašytojas ir publicistas, vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų ir lyderių Arvydas Juozaitis. Nuo 2009 iki 2012 m. Arvydas gyveno Rygoje, išmoko latvių kalbą, būdavo su rygiečiais per dainų šventes ir šiokiadieniais. Rygos patirtis įkvėpė jį knygai „Ryga – kita civilizacija“, už kurią autorius gavo Baltijos asamblėjos literatūros premiją. Arvydas buvo vienas iš kandidatų į Lietuvos prezidento postą. Man asmeniškai šis žmogus (įskaitant jo šeimą) yra labai simpatiškas. Šį kartą paprašiau jį apibūdinti tiek veiksnius, nulėmusius Lietuvos prezidento rinkimų rezultatą, tiek situaciją visoje Lietuvoje. Ir Baltijos kelią.

skrastas.lt

Šiau­lie­tis Al­gi­man­tas Sė­jū­nas, Ko­vo 11-osios ne­prik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ras, ima­si žy­gių su Vy­riau­sy­bės na­rių pa­gal­ba stab­dy­ti ma­si­nį me­džių kir­ti­mą Šiau­liuo­se. „Jei­gu rei­kės, nuei­sim ir iki Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, bet gal taip to­li ei­ti ne­rei­kės?“ – svars­to sig­na­ta­ras.

Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus mintys, kuriomis jis pasidalijo rugpjūčio 23 d., per Laikinojoje prezidentūroje vykusį Baltijos kelio ir Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimą:

Jūsų dėmesiui – naujoji trikalbės dainos „Atmostas Baltija, Bunda Jau Baltija, Ärgake Baltimaad“, kartais vadinamos Baltijos šalių himnu, versija.

Sakoma, į tą pačią upę dusyk neįbrisi. Atrodė, neįmanoma bus pakartoti Baltijos kelio stebuklo. Gal net grėsė visuotinis nusivylimas, šventybės supurvinimas… Neįmanoma, o visgi… Nuo pat ryto prasidėjęs draugų dalijimasis prisiminimais ne tik glostė širdį ir, ką čia slėpti, graudino, bet ir vėl tarsi užkūrė TĄ būseną, įkvėpė anų dienų dvasios. Todėl nebaisu ir išties jauku buvo ištiesti rankas visai nepažįstamiems. Buvo justi, kad kvėpuojama vienu ritmu.

„Švelni“ politinė pornografija, – taip išeivijos laikraštis „Draugas“ savo 1988 m. vasario 6 d. „kertinėje paraštėje“ įvertino neva „dokumentinį pasakojimą“, pavadintą „Akmuo užantyje: nepavykusi antitarybinė provokacija“.

Filmas sukurtas tarybų Lietuvos televizijos studijoje netrukus po mitingo, kurį Lietuvos Laisvės Lyga suorganizavo 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Čia susirinkę sovietinio pasipriešinimo dalyviai, kunigai, tremtiniai – „saujelė žmonių, pasišovusių atstovauti visą lietuvių tautą“ (kalba netaisyta – Tiesos.lt past.), kaip paniekinamai apie juos atsiliepia filmo autorius A.Baublys, – ne tik paminėjo žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą, bet ir pasmerkė slaptuosius protokolus, pasirašytus Molotovo ir Ribentropo.