Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Bent jau taip tvirtina VRK darbuotojai – kas jau kas, bet jie tai tikrai turėtų žinoti.

Jei rinkimai įvyks, jie tvirtins, kad pasinaudojome savo konstitucine teise rinkti ir būti renkami ir laisvuose bei lygiuose rinkimuose išsirinkome savivaldybių merus ir tarybas.

Atsiras ir tokių, kurie juos vadins savivaldos rinkimais. Klausti, ką TAI, ką ir kaip išsirenkame Lietuvos Respublikoje, turi bendra su Vakarų Europos savivalda, neverta – prieš Seimo rinkimus nuolat kartojasi tas pats marionečių spektaklis: į Seimą besiveržiantys grūmoja – „grąžinkite mums savivaldą“, jame atsidūrę tik dūsauja – problemą matantys, bet kol neturintys daugumos, nieko pakeisti negalintys… Be to, virkauja, tokioms permainoms nesubrendę ir rinkėjai… Taigi, dar negreit sulauksime laikų, kad patys politikai save suvaržytų įsipareigojimu atstovauti konkretiems rinkėjams ir būti jiems atskaitingi.

Šiandien startavo internetinės televizijos „TV kitaip“ pirmoji laida – „Sąmokslo teorija“. Įžanginėje laidoje jos ilgametis kūrėjas Arnas Klevečka kartu su savo svečiais Valdu Vasiliausku ir Laimontu L. Diniu pirmiausia pasižvalgė po tas temas, kurios didžiojoje žiniasklaidoje arba apeinamos, arba nušviečiamos manipuliatyviai: nuo kone nutylimų, į interneto paraštes išstumtų savivaldos rinkimų iki skandalingiausio Lietuvos istorijoje ikiteisminio tyrimo dėl perkamo teisingumo. 

Jūsų dėmesiui – keletas vaizdo įrašų iš 2019 m. vasario 16 d. šviesų eitynių, kuriomis buvo paminėtos dvi nepriklausomą Lietuvos Respubliką įtvirtinusios Vasario 16-osios deklaracijos – 1918-ųjų ir 1949-ųjų.

Vasario 16 dieną 18 valandą prie Vilniaus Aušros vartų.

Gegužės 12 d. vyks privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo

Seimas pritarė siūlymui gegužės 12 d. surengti privalomąjį referendumą, kuriame būtų siūloma apsispręsti dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.

Šiandien Seime svarstomos Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos. Ar kas pasikeis? Ar Lietuvos žmonės bus išgirsti?

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas neužtikrina Lietuvos šeimų lūkesčių ir nepakeičia vaiko teisių apsaugos sistemos iš esmės. Įstatyme nenumatytas kertinis Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijų atskyrimas, t.y. šiuo metu tarnyba vykdo du vienas kitam prieštaraujančius veiksmus: atiminėja iš šeimų vaikus ir perduoda vaikus įvaikinimui Lietuvos bei užsienio šalių įvaikintojams. Nė vienoje ES šalyje nėra organizacijos, kuri vienu metu būtų įpareigota ir ginti šeimą, ir padėti įvaikintojams.

Vasario 2 d., šeštadienį, į Vilnių rinkosi visuomeninio sambūrio „Lietuva yra čia“ atstovai iš visos Lietuvos –Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale įvyko steigiamoji šio sambūrio sueiga.

Įvadinį pranešimą sueigos dalyviams perskaitė sambūrio „Lietuva yra čia“ steigimo iniciatorius, Sąjūdžio pradininkas, filosofas dr. Arvydas Juozaitis, trumpus pranešimus, pristatančius steigiamo judėjimo veiklos kryptis, perskait ir kiti bendražygiai, naujojo Sambūrio dalyviai.

Sausio 28 d. 9 val. Seimo spaudos konferencijų salėje vyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Irenos Andrukaitienės spaudos konferencija „Lietuvos nacionalinių premijų statuso klausimu“. Joje dalyvaus filosofas, Sąjūdžio kūrėjas, politikas, rašytojas, publicistas, visuomenininkas dr. Arvydas Juozaitis,  Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojas, Kultūros ir meno tarybos prie Kultūros ministerijos narys, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė,  Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė dr. doc. Dalia Urbanavičienė, EKGT narė, Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisijos pirmininkė, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja habil. dr. prof. Daiva Vyčinienė.

Kviečiame paminėti monsinjoro Alfonso Svarinsko – visą gyvenimą atidavusio kovai už Dievą ir Lietuvą, net 22 metus praleidusio lageriuose ir kalėjimuose – gimtadienį.

Gerai Alfonsą Svarinską pažinojęs Agirdas Patackas taip apibūdino monsinjorą: „Tai buvo žmogus, kurio svarbiausia savybė buvo drąsa ir nebijojimas išpažinti tikėjimo pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Jis buvo iš tų pokario kunigų, kurie įstojo į seminariją pokaryje, jie žinojo, kur eina: ėjo tiesiai į riziką ir žinojo, kad galbūt tai gyvybės klausimas“.

Trečiadienį BNS, remdamasis Vilniaus apygardos teismo atstove Lina Nemeikaite, pranešė: teismas sprendimą dėl kaunietės įvaikinimo šeimai iš Naujosios Zelandijos priėmė, bet jo neskelbs. Girdi, „taip nuspręsta siekiant užtikrinti nepilnametės teises, priimtas sprendimas paskelbtas uždarame teismo posėdyje, jo rezoliucinė dalis nebuvo skelbiama ir komentuojama viešai. Pasak teismo, įstatymų leidėjas nėra suteikęs teisės teismui atskleisti neviešus duomenis visuomenės susidomėjimo sulaukusiose bylose“.