Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

laikmetis.lt

Aną lapkritį, mus vėl atskyrus nuo Eucharistijos, kaimo parapijos kunigo paklausiau: „Kai jau niekas nebeateina, gal Mišių nebeaukoji?“ Jis kiek patylėjo ir atsakė: „Ar aš nebe kunigas? Žinoma, kad aukoju, bet paprastai tik dviese su zakristijonu. Kartais ateina vienas kitas parapijietis – dažniau moteriškės – pasiprašo išpažinties, Komunijos ar pokalbio, ir susitarus, kad ateitų prieš Mišias, dažnai jose ir pasilieka. Tad aukojame trise.

Lietuvos valdantieji pabrėžė, jog švietimas bus šios kadencijos prioritetas. Vis dėlto tokius pažadus Lietuvos mokytojai girdi jau ne vienerius metus.

Apie mūsų švietimo modelių paieškas svečiose šalyse, švietimo problemas ir naujausius pokyčius šioje srityje kalbamės su Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininku, Užupio gimnazijos mokytoju Robertu Ramanausku.

„Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“ (LR Konstitucija, I skyrius, 3 straipsnis).

Lemiamas momentas šiuo atveju – „konstitucinę santvarką“. Ne, nepasakyta, kad į ją kėsintis galima tik iš išorės ar iš apačios.

Ko gero, neverta nė klausti, ar mums būtina žinoti, ką šių laikų nevzorovai pasakoja apie mūsų istoriją kaimyninės šalies gyventojams?

Jūsų dėmesiui siūlome neva dokumentinį filmą „Литовские лесные братья (1944–1956) противостояние с Советской армией и спецслужбами СССР“ („Lietuvos miško brolių (1944–1956) pasipriešinimas sovietų armijai ir SSRS specialiosioms tarnyboms“) – rodomos nuotraukos, laiškai, tarsi dokumentų faksimilės, tiesioginis prieš 80 metų įvykusio Birželio sukilimo liudytojas guviai duoda parodymus apie žudynes pirmosiomis karo dienomis parodymais, spec. fondo pirmininkė vardija skaičius, kiek buvo nužudyta, tiesa, pamiršta nurodyti laiką, atrodo, jog būtent tada…, ir pan. – filmas tiems, kurie dar moka rusiškai ir turi imunitetą sovietinei propagandai, netikėtai atgijusiai šių laikų Lietuvoje.

Dėkojame Linui Karpavičiui, pasidalijusiam šia nuoroda ir pasvarstymais, kodėl mums nevalia užsimiršti.

„Nėra tobulų vakcinų“, todėl jos neapsaugo nuo užsikrėtimo, viruso platinimo ir prievolės laikytis socialinės distancijos ir nešioti kaukes!

Kol liberalizmas kalbėjo apie laisvę, demokratiją, žmogaus teises, laisvą rinką, žodžio laisvę ir pan., ir darė tai Šaltojo karo metu Sovietų Sąjungos komunistinio teroro akivaizdoje, tol mes visi buvome liberalūs. Tuomet ir G.Soroso atvira visuomenė turejo didžiulę prasmę. Tačiau kai liberalizmas (tiksliau, liberalizmo vardu) pradėjo kėsintis į tas pačias laisves, kurias ką tik nesenai gynė, ir taip viliojo Rytų Europos tautas, tuomet iškilo abejonės, ar progresyvus pasaulis iš tiesų yra liberalus.

Jūsų dėmesiui siūlome „Nereadaguota“ pokalbį su politologu Vytautu Sinica apie Rusofilijos problema Lietuvos visuomenėje.

Koks retas praregėjimas, kad keturis mėnesius taikei netaiklias agresyvias priemones.

Konservatoriai pasinėrė į galios žaidimus su Prezidentu. Visa tai vyksta tuo metu, kai valstybė jau ketvirtą mėnesį dūsta uždaryta, o jie patys nesugeba apsispręsti dėl vakcinacijos strategijos ir planų, kartu palaidodami pasitikėjimą vakcinomis po nuolat besikeičiančia, jokios kritikos neatlaikančia komunikacija. Tačiau net ir tokiu metu konservatoriams yra svarbiau jie patys ir jų įsitvirtinimas valdžioje, bet kokiomis priemonėmis valantis kelią „savam“ kandidatui į Prezidento rinkimus 2024 m.

Aidanas Praleika | alfa.lt

Susipriešinusi visuomenė: kivirčijamės dėl vertybių, žmogaus teisių, skiepų… dėl visko. Tai socialinė liga ar sąmoningas veiksmas? Ar tikrai visa, kas nauja, yra savaime gėris, o kitoks požiūris – tamsuoliškumas. Filosofės Nidos Vasiliauskaitės nuomone, šiandieninis susipriešinimas mums yra primetamas, o tie, kurie garsiausiai šaukia apie laisvę, labiausiai siekia sumenkinti žmogaus teisę į apsisprendimą savo galva. Jei kivirčai prasidėjo ne savaime, savaime jie ir nesibaigs, kol kiekvienoje pusėje esantys žmonės patys jų nesustabdys.