Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

“Socialinė ekonominė krizė ir dėl jos išaugęs skurdas kyla iš neoliberalizmo įkvėptų strategijų, kurios laiko pelną ir rinkos dėsnius absoliučiais parametrais, esančiais aukščiau žmonių ir tautų orumo”.
Ir toliau:
“Vyraujančioje neoliberalioje kultūroje priešakines vietas užima išoriniai, tiesioginiai, matomi, greiti, paviršutiniški dalykai, o tikrovė užleidžia vietą regimybėms”. The Guardian, 2013 kovo 14d.

Yra tokia graži, pukuota, nusivylusiųjų baisingai mėgstama, gudručių sukurta stebuklinė pasaka. Juodai balta foto apie tai, kokie didvyriai ir nesuprasti genijai gyvena opozicijos stovykloje. Ir kokie niekšai, kvailiai – valdžioje.

Iš tikrųjų, vargu ar surasi sritį, kur būtų daugiau melo, veidmainystės ir elementaraus, primityvaus savanaudiškumo, negu opozicija. Šių rinkimų rezultatas – opozicijos išsigryninimas. Šitiek metų ten žmonių neviltimi maitinosi karjeristai, vidutinybės, dinozaurai, tautos vienytojai, politikos emeritai ir šiaip geranoriški dundukai.

Eglė Gatelytė | DELFI.lt

„Mano Europa sienų nestatys“, – tikino Švedijos premjeras, socialdemokratas Stefanas Löfvenas 2015 metų rudenį, į Europą plūstant šimtams tūkstančių Sirijos karo pabėgėlių bei geresnio gyvenimo ieškančių migrantų.

Anuomet šalis priėmė jų 163 000 (skaičiuojant vienam gyventojui – dvigubai daugiau nei Vokietija) ir didžiavosi tokia kilniaširdiška politika.

O štai šį rudenį, kai migrantų padegta supleškėjo Morijos stovykla Lesbo saloje, tas pats premjeras S. Löfvenas pažadėjo Graikijos salose susitelkusiems migrantams padėti finansiškai, tačiau atsisakė bent vieną jų priimti.

Netekome vyriausio laisvės kovų dalyvio, Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Audros būrio partizano, aktyvaus 1953 m. Vorkutos lagerio politinių kalinių sukilimo dalyvio, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus Jono Svilainio-Liūto (1920–2020).

Jei vardan būsimos Seimo daugumos Tėvynės sąjunga eis į koaliciją su Laisvės partija, Krikščionys demokratai (jei tokių iš tikro dar yra, o ne tik gražus pavadinimas) turėtų nutraukti koalicijos sutartį su Konservatoriais, nes krikščioniška ideologija su Laisvės partijos ideologija yra absoliučiai nesuderinamos.

Jūsų dėmesiui siūlome Ramūno Aušroto atrinktą ištrauką iš Tikėjimo mokymo kongregacijos Notos dėl katalikų veiklos ir elgesio politiniame gyvenime kai kurių klausimų. Nota skirta Katalikų Bažnyčios vyskupams ir ypač katalikų politikams bei visiems tikintiems pasauliečiams, pašauktiems dalyvauti demokratinių visuomenių viešajame ir politiniame gyvenime.

Atiduokite, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui

Fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip Jėzų sugauti kalboje.
Jie nusiuntė pas jį savo mokinių kartu su Erodo šalininkais paklausti:
„Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesiakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, neatsižvelgi į asmenis. Tad pasakyk, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?“
Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai? Parodykite man mokesčių pinigą!“
Jie padavė jam denarą.
Jis paklausė: „Kieno čia paveikslas ir įrašas?“
Jie atsakė: „Ciesoriaus“.
Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Mt 22, 15–21).

2020 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą rezultatai turi būti suvokiami daug svarbesnio balsavimo šviesoje.

Turiu omenyje 2014 m. vykusį vadinamąjį Žemės referendumą, kuris buvo ne rutininis kas ketverius metus vykstantis „piliečių laisvos valios išreiškimo“ vaidinimas, o įvykis, pasakęs apie Lietuvos visuomenę daugiau, negu visi kiti nuo 1989 m. vykę balsavimai kartu sudėjus.

Žemės referendumas parodė konformistų (t.y. prisitaikėlių) ir nonkonformistų (t.y. tų, kurie linkę priešintis) santykį Lietuvos visuomenėje. Jis parodė šios visuomenės antisisteminį potencialą.

Šitas potencialas yra apie 300 tūkstančių žmonių. Arba apie 1/10 populiacijos.

Pro Patria

Nacionalinis susivienijimas (NS) – vienintelė nuosekliai antisisteminė partija, dalyvavusi Seimo rinkimuose ir pasiūliusi šalies piliečiams Lietuvos ateities viziją ir tautos bei valstybės raidos kryptį, galėjusias tapti realia alternatyva „globalios Lietuvos“ vizijai ir lietuvių tautą bei valstybę pasmerkiančiai išnykti „pažangos“ strategijai. Tačiau ši alternatyva kol kas nebuvo paremta reikiamo skaičiaus piliečių ir nebus atstovaujama Seime. NS nepatekus į Seimą rinkimai virto dviejų oligarchinių-nomenklatūrinių klanų („dešiniųjų“ ir „kairiųjų“) kova dėl valdžios ir teisės dar ketverius metus alinti bei griauti Lietuvą ir skurdinti jos piliečius.

Pro Patria

Kaip ir buvo galima laukti, Seimo rinkimai sukėlė dar vieną apgailestavimo ir pasipiktinimo dėl antisisteminių partijų nesugebėjimo susivienyti bangą. Kartojama ta pati jau nuvalkiota mintis: sumaišties ir visų antisistemines partijas kamuojančių bėdų ir nesėkmių priežastis – nenorėjusių daryti kompromisų ir susitarti vertybiškai artimų ar net vienodų partijų lyderių ambicijos. Tokia nuomonė yra ne tik nepagrįsta – ji yra visiškai klaidinga. O kadangi dar yra labai populiari ir tvirtai įsišaknijusi – žalinga ir net pavojinga tautos ir valstybės ateičiai. Jeigu pagrindinė kliūtis susikalbėti būtų lyderių ambicijos, jau seniai būtų susivienyta. Žinoma, ambicijos politikoje vaidina tam tikrą vaidmenį. Bet derantis dėl svarbių dalykų jos visada būna šalutinis veiksnys. Patologinio ambicingumo atvejai – itin reti. Tikroji ir didžiausia kliūtis susitarti yra visai kita – tai principiniai nuomonių ir požiūrių skirtumai esminiais klausimais. Susivienyti sutrukdė ne ambicijos, bet neįveikiama praraja tarp tariamo ir tikro antisistemiškumo.