Pro Patria
Gyvename metu, kai vėl bandomas tautų ir valstybių atsparumas kylančioms naujoms, lig šiol nepažintoms grėsmėms. Ir tos grėsmės kyla galbūt net ne tiek iš išorės, kiek iš vidaus. Visuomenės, kuriose daug nuskriaustųjų, vilties stokojančiųjų yra palanki terpė rasinei ir socialinei neapykantai, ideologiniam ir pasaulėžiūriniam fanatizmui, organizuotam nusikalstamumui ir terorizmui. Tokiose visuomenėse vis mažiau vietos lieka kultūrai ir laisvei. Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas yra pastebėjęs, kad šios grėsmės turi du bendrus dalykus: jos nukreiptos prieš žmoniškumą; jose glūdi daug galingesnio sprogimo pavojus, t.y. pavojus didelio konflikto, kuris įtrauktų mus visus.
Iškalbinga statistika apie demografinę Lietuvos padėtį: santuokų sumažėjo nuo 36 tūkst. 1991 m. iki 15–17 tūkst. pastaraisiais. Kasmet išsiskiria apie 10 tūkstančių porų, vadinasi, per 60 % nuo susituokusiųjų skaičiaus. 1991 m. vienai gimdžiusiai moteriai vidutiniškai teko dar 2,5 vaiko, dabar jau tik 1,2. 80 proc. jaunų porų gyvenimą kartu pradeda ne santuokoje. Jų tėvų kartoje tokių buvo keliolika procentų, senelių – vos keli. Nepriklausomybės pradžioje nesantuokinių vaikų gimė 6 proc., pastaraisiais metais – 20–25 proc. Didėja skaičius motinų, nesulaukusių pilnametystės. Per ketvirtį amžiaus Lietuvos gyventojų sumažėjo milijonu. Daugiau kaip trečdalis dabartinių gyventojų yra pensininkai…