Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Per Europą viena po kitos ritasi viena už kitą grėsmingesnės krizės. Kiekviena jų tikrino ir tikrina naujojo statinio gyvastingumą ir tvarumą, statinio, kuris statomas tarytum užrištomis akimis, neturit baigto ir visų patvirtinto antspaudu generalinio brėžinio.

lrytas.lt

Du pasauliai ne tik Lietuvoj. Visur modernybė niekina runkelius. Kuriuos pati sėja ir pjauna. Šaiposi, pataikauja ir baisiai bijo. Nes be jų negali egzistuoti.

Buvo kadaise ikidemokratinė, Apšvietimo Epocha. Lavinti žmones. Pažinimas ir informacija – priemonė. Tikslas – sukurti demokratiją. Teisingą daugumos atsakingų žmonių visuomenę. Pastatytą ant prigimtinės teisės ir visuomenės sutarties. Protas, prietarų atsisakymas ir dorovė kaip aukščiausia vertybė. Aš Privalau yra valdovas. Pareiga visuomenei aukščiau asmens intereso.

Dabar stojosi postdemokratinė, Užtemimo Epocha. Mulkinti žmones. Pažinimas niekam nebereikalingas. Informacija, įteigianti pasaulio modelius – priemonė. Tikslas – pasinaudoti demokratija. Sukurti mažumos manipuliuojamą visuomenę. Pastatytą ant laisvės imitacijų ir visuomenės supriešinimo. Pasąmonės gaivalai, prietarų siautėjimas ir dorovinio vertinimo atsisakymas – aukščiausia vertybė. Aš Noriu yra valdovas. Asmens teisė aukščiau visuomenės.

lrytas.lt

Mokykloje patikdavo skaityti apie mongolų-totorių antplūdį. Vis galvojau, kaip tie apskurę, ant mažų arkliukų, prasmirdę prakaitu laukiniai nukariavo tiek galingų, turtingų, kultūringų tautų. Dabar supratau. Todėl, kad jos pačios to norėjo.

Atsiprašau jautrių, dvasingų, kairuoliškai liberalių sielų. Čia apie raumeningų, gerai apsirengusių, vyriokų su naujausiais iPhone’ais ordas. Atžygiuojančias laukais ir bėgiais kohortas nelegalų. Pašalpų ir nemokamo amžinojo pragyvenimo reikalautojų. Paverčiančių kiaulidėmis Europos miestų erdves.

Po vasaros atostogų, t.y. kelių mėnesių pauzės veikloje, nes atostogos Tautos išrinktiesiems nepriklauso, Seimo nariai kibo į darbus ir pagaliau pradėjo ruoštis kitais metais vyksiantiems rinkimams. Masinių renginių metu vis dažniau juos galima pamatyti maloniai bendraujančius su „žmonėmis iš gatvės“ ar tiesiog spaudžiančius rinkėjams rankas. Mat kadencijai baigiantis privalu bent savo bičo įvaizdį atkurti.

Kuo daugiau skundikų visuomenėje, tuo mažiau nusikaltimų valstybėje. Ar šis teiginys yra teisingas?

Šią vasarą Vidaus reikalų ministerija patvirtino naują tvarką dėl atlyginimo asmenims už suteiktą vertingą informaciją. Asmuo, suteikęs vertingos informacijos policijai, FNTT ir VSAT apie sunkų nusikaltimą, gali tikėtis gauti iki 14 tūkst. eurų siekiančią vienkartinę piniginę išmoką. Už suteiktą vertingą informaciją apie apysunkį nusikaltimą rekomenduojama išmokėti 7 tūkst. eurų, apie nesunkų nusikaltimą – iki 2 tūkst. eurų, o už suteiktą vertingą informaciją apie baudžiamąjį nusižengimą – iki 500 eurų.

Šių metų pradžioje STT parengė ir priėmė savo tvarką dėl atlyginimo asmenims už suteiktą vertingą informaciją. Jei atskleistas sunkus nusikaltimas, už suteiktą STT vertingą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas asmeniui skiriama vienkartinė piniginė išmoka gali siekti net iki 28, 5 tūkst. eurų. Atskleidus apysunkį nusikaltimą – iki 14 630 eurų, nesunkų nusikaltimą – iki 2850 eurų.

Pro Patria

Iki šiol puikiai prisimenu vieną pirmųjų prof. dr. Vytauto Radžvilo filosofijos paskaitų, kurioje jis studentams uždavė iš pažiūros labai elementarų klausimą: ar krokodilas mato danguje skrendantį lėktuvą? Atsakymas – ne, nemato, nes krokodilas paprasčiausiai nenutuokia apie tokio objekto kaip „lėktuvas“ egzistavimą.

Pro Patria

Gyvename metu, kai vėl bandomas tautų ir valstybių atsparumas kylančioms naujoms, lig šiol nepažintoms grėsmėms. Ir tos grėsmės kyla galbūt net ne tiek iš išorės, kiek iš vidaus. Visuomenės, kuriose daug nuskriaustųjų, vilties stokojančiųjų yra palanki terpė rasinei ir socialinei neapykantai, ideologiniam ir pasaulėžiūriniam fanatizmui, organizuotam nusikalstamumui ir terorizmui. Tokiose visuomenėse vis mažiau vietos lieka kultūrai ir laisvei. Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas yra pastebėjęs, kad šios grėsmės turi du bendrus dalykus: jos nukreiptos prieš žmoniškumą; jose glūdi daug galingesnio sprogimo pavojus, t.y. pavojus didelio konflikto, kuris įtrauktų mus visus.

Iškalbinga statistika apie demografinę Lietuvos padėtį: santuokų sumažėjo nuo 36 tūkst. 1991 m. iki 15–17 tūkst. pastaraisiais. Kasmet išsiskiria apie 10 tūkstančių porų, vadinasi, per 60 % nuo susituokusiųjų skaičiaus. 1991 m. vienai gimdžiusiai moteriai vidutiniškai teko dar 2,5 vaiko, dabar jau tik 1,2. 80 proc. jaunų porų gyvenimą kartu pradeda ne santuokoje. Jų tėvų kartoje tokių buvo keliolika procentų, senelių – vos keli. Nepriklausomybės pradžioje nesantuokinių vaikų gimė 6 proc., pastaraisiais metais – 20–25 proc. Didėja skaičius motinų, nesulaukusių pilnametystės. Per ketvirtį amžiaus Lietuvos gyventojų sumažėjo milijonu. Daugiau kaip trečdalis dabartinių gyventojų yra pensininkai…

Siūlome pasiklausyti Žinių radijo laidą „Aktualioji valanda“, kurioje yra pateikta ir Marijaus Gailiaus interviu (25:20) su Vokietijos nevyriausybines organizacijas jungiančio forumo direktoriumi Jurgenu Majeriu apie pagrindines grėsmes, kylančias iš kontroversiškai vertinamos Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutarties.

Laidos įrašo klausykite ČIA.

Daugelyje mūsų rengtų diskusijų, kaip ir įprasta nuolankiam lietuvio būdui, buvo guodžiamasi, kad valstybės padėtis beviltiška, keikiami korumpuoti pareigūnai, piktinamasi teisėsauga ir ta, kuri už teisėsaugą ir užsienio politiką bei padėtį valstybėje atsakinga. Konstatuota, kad su padoriais piliečiais nesiskaitoma, kad teisingumo neberasi nė su žiburiu, kad išromyta didžioji žiniasklaida tarnauja valdžiai, o ne visuomenei, kad vykdo valdžios užsakymus „pasitvarkant“ su kitamaniais, kad randasi cenzūra ir juodieji sąrašai, kad be rimto pagrindo pasiklausoma, kad prieš tave melagis kreivai liudija ir tikima juo, o ne tavim. Galų gale, kad sąžinė, dorovė ir sveikas protas tampa nebe šio pasaulio dimensija.

Seimo narys Kęstutis Masiulis, kurį parėmė per 40 Seimo narių, inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta, ar Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Ginčijamas įstatymas numato, kad atskirose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjų skaičius gali svyruoti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų skaičiaus. Toks reglamentavimas įtvirtintas 2002 m.