Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Pro Patria

Lietuvoje tikriausiai vis dar labai mažai žmonių žino tarptautinę organizaciją „Tradicija, šeima, nuosavybė“ (Tradition, Family, Property – TFP). Jai, pasak a.a. signataro Algirdo Patacko, Lietuva iki šiol nešioja nedovanotiną moralinę skolą. Už ką?

Katalikiškas judėjimas, įkurtas Plinio Correa de Oliveiros (1908–1995) 1960 metais Brazilijoje, Lietuvoje yra įleidęs labai silpnas šaknis ir tarsi neturėtų būti žinomas, jei ne viena neeilinė detalė. Lygiai prieš ketvirtį amžiaus, 1990 metais, TFP visame pasaulyje (penkiuose žemynuose) vos per keturis mėnesius surinko 5,2 milijono parašų už nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.

Protu sunkiai suvokiamas skaičius tapo Gineso pasaulio rekordu. Po Michailui Gorbačiovui adresuota peticija surinkta daugiau nei 6 milijonai parašų, tačiau „tik“ 5 212 580 buvo pripažinta galiojančiais. Niekada panašioje parašų rinkimo akcijoje nedalyvavusiam žmogui tai gali būti nieko nesakantis skaičius. Nors kartą tą dariusiam – kone begalybė.

Jei kas įsivaizduojat, kad nors vienas valdžios žmogus, atlikęs šeimyninę pareigą naktimis steibelijasi tamsoj į lubas ir galvoja Lietuvos laimę ar pensininkų makaronus, tai geriau žiūrėkit indų filmus. Politika buvo ir liks žiaurus žaidimas. Pasikeičia taisyklės. Tačiau jokio pasigailėjimo čia nėra.

Štai neša sunkų sunkų nešulį. Dauguma net sulinkę, o vienas raumeninguolis – tik pora pirštų pridėjęs. Bet jei pamatuotum – įdeda tiek pat jėgos į bendrą darbą, kaip mažiukai. Ar tai teisinga? Tikroji lygybė yra nelygybė, nes žmonės nelygūs. Stiprus turi daugiau laisvės, todėl ir labiau atsakingas.

Tą suprato net bolševikai, kuriems viešieji ryšiai pernelyg nerūpėjo – turėjo marias darbo su mauzeriais ir lageriuose. Tačiau Iljičių piešdavo vaikučiams nešantį talkoje sunkųjį rasto galą. Nes taip reikėjo, kad tuometiniai runkeliai pagalvotų.

Šiuolaikiniai iljičiai taip nesistengia. Jiems nebesvarbu, ką duobagyviai pagalvos. Prispaudė bendra bėda – per naktį nurėžė visiems ir rentas, ir algas, ir pensijas. Po lygiai. Prižadėjo atstatyti, kada pagerės. Pagerėjo – tai ir atstatė patys sau. Kitiems kada nors, kaip išeis, jei sulauks. Jei ne – ir ačiū Dievui. O dabar panėšėkit, mažiukai, sunkųjį rasto galą. Juk pripratę.

Pas mus viskas yra politika. Nėra tik politinių partijų ir politikų. Todėl jų taip ir nevadinkim. Nes niekam mes nerūpim. Tai – politinės grupuotės. Didelės grupės žmonių, besirūpinančių vieta sąrašuose, kuriuos sudaro mažos grupelės. Ir minia giminių, švogerių, artimųjų ir šiaip sirgalių tribūnoms užpildyti. Visa kita – žaidimo taisyklės, kurių viešai dera laikytis, o slapta pažeidinėti.

Esama trijų patriotizmo rūšių – tautos, doktrinos ir peizažo. Tautiniam patriotizmui rūpi tik žmonės, gyvenantys tam tikrame peizaže, o pats peizažas jam neįdomus. Doktrininiam patriotizmui nerūpi nei žmonės, nei peizažas, o tik doktrinos sklaida. Ir tik peizažo patriotizme telpa viskas, nes jam priklauso ir oras, ir miškai, ir pelkės, ir žmogus. Juozapas Mackevičius.

Prieš metus Seimas priėmė socialdemokratų inicijuotą tiesioginių merų rinkimų įstatymą. Tuo metu ilgametė socialdemokratų partijos atstovė Milda Petrauskienė tai pavadino dideliu žingsniu demokratijos link. Atrodė, pagaliau įvyko taip lauktas lūžis Lietuvos politikų partokratiniame mąstyme. Pagaliau leista žmonėms patiems išsirinkti nesąrašinį merą.

Deja, praėjus vos metams tos pačios partijos atstovai, tik išgirdę Konstitucinio Teismo sprendimą apie būtinybę suvienodinti rinkėjų skaičių vienmandatėse apygardose, nedvejodami pareiškė, kad Lietuvos demokratija gali sustiprinti ir išgelbėti tik sąrašiniai rinkimai, t.y. tik proporcinė rinkimų sistema.

Nemira Pumprickaitė | LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt

Seime kyla įvairiai vertinamų iniciatyvų – prie tokių priskirtinas Konstitucinio Teismo (KT) galių apribojimas, apie kurį prieš pat šios sesijos pradžią kalbėjo kai kurie parlamentarai. Kol kas tokia iniciatyva tėra kalbų lygio, tačiau ką gali žinoti, kokia mintis šaus išrinktiesiems prieš artėjančius rinkimus. Nes KT ir jo sprendimai kliūva ne vien mažai įtakingiems ir pasireklamuoti mėginantiems Seimo nariams, tradicinių partijų atskiri veikėjai taip pat neslepia savo nepasitenkinimo KT išaiškinimais.

Apie KT galias ir įtaką valstybėje sekmadienį, kai Lietuvoje minima Konstitucijos diena, – LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ pokalbis su KT pirmininku Dainiumi Žalimu.

Spalio 25-ąją šalyje minima Lietuvos Respublikos Konstitucijos diena.

1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją, nustačiusią šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.

alkas.lt

Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre.

Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai!

Dabar veikianti rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose nustatymo tvarka, įtvirtinta Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią „rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus“, prieštarauja Konstitucijai, antradienį priimtame nutarime pripažino Konstitucinis Teismas (KT), skelbia portalas lrkt.lt.

Politologas Andrius Švarplys savo veidaknygėje pasidalijo mintimis apie pilietinės savigarbos ir solidarumo stoką Lietuvos politiniame gyvenime.

Siūlome jo pastebėjimus.

Per įvykius Ukrainoje mes pagrįstai didžiavomės, kad išlaikėme savo vertybinį stuburą ir nedegradavome simpatizuodami Rusijai kaip kad Vengrijos premjeras ar Čekijos prezidentas. Taip, mūsų europinė tapatybė išlieka stipri.

O pilietinė savigarba?

Parlamentarai antradienį slaptu balsavimu nepritarė ir antrajai prezidentės pasiūlytai kandidatūrai į generalinius prokurorus: už Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės kandidatūrą balsavo 50 Seimo narių, prieš – 49, dar 19 susilaikė.

Birželio 16 d. panašiomis aplinkybėmis Seimas atmetė Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūrą į generalinius prokurorus: už šį kandidatą balsavo 46 Seimo nariai, 50 buvo prieš, 19 parlamentarų susilaikė.

Laikinai Generalinei prokuratūrai nuo birželio vidurio, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija, vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.