Naujienos, Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas, Krikščionių pilietinis veikimas

Vytautas Radžvilas. Monsinjoras A. Svarinskas ir nebaigta laisvės kova

7 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 21 d. 22:52

Didžiai prasminga, kad monsinjorui Alfonsui Svarinskui skirtas renginys vyksta mūsų didžiosios šventės – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – išvakarėse. Be abejo, jis šią dieną rytoj ten aukštybese švęs su mumis, bet vis dėlto švęs ir čia. Švęs kaip tikrasis lietuvių tautos dvasinis ir politinis vedlys bei lyderis.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas, Žiniasklaida

Algimantas Zolubas. Zombinimas ne tik svetur

9 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 21 d. 20:06

Vasario 2 d. per LRT televiziją buvo parodytas dokumentinis filmas „Zombiai. Kaip veikia melas“ – ar balta gali būti juoda? Manipuliacijos metodai ir tai atskleidžiantys būdai. Filme vaizdžiai parodyta kaip individą lengvai paveikia neteisinga, tačiau daugumos nuomonė (žr. ČIA). Toks reiškinys dar vadinamas minios sindromu.

Filme demonstruojami eksperimentai gali būti kaip papildomas patvirtinimas fenomeno, vadinamo „socialiniu įrodymu“. Knygos, skirtos tirti poveikį žmonėms, autorius Robertas Čaldini tokį reiškinį paaiškina taip: Gerokai didesnė tikimybė, kad žmonės atsakys į jūsų prašymą sutikimu, jei sugebėsite juos įtikinti, kad tokie patys žmonės, kaip jie patys, taip pat davė savo sutikimą tuo klausimu. Ir pats lengviausias būdas įtikinti žmogų pakeisti savo elgesį ar mąstymą – pasinaudoti šia jo silpnybe.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas, Krikščionių pilietinis veikimas

Vytautas Sinica. Įsipareigojimas Dievui ir Tėvynei mons. A.Svarinskui buvo du neatskiriami gyvenimo kelrodžiai

2 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 20 d. 9:50

Siūlome politologo Vytauto Sinicos kalbą, pasakytą vasario 15 d. renginyje „Dievui ir Tėvynei: mons. Alfonsas Svarinskas ir šiandienos Lietuva“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

Alvydas Jokubaitis. Ar demokratinei Lietuvai reikia religijos?

32 Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 18 d. 2:15

Bernardinai.lt

Kalba, pasakyta Ateitininkų Valstybės atkūrimo dienos labdaringame pokylyje

Dabartinė Lietuvos Respublika nuo 1918 metų vasario 16 dieną atsiradusios respublikos stipriai skiriasi savo požiūriu į religiją. Tarpukario Lietuvos valstybę sukūrė į Dievą tikintys ir kelią į bažnyčią nesunkiai randantys žmonės. Šį faktą mėgsta pabrėžti dabartiniai ateistai, tačiau neturime mokslinių įrodymų, todėl galimos vien tik filosofinės spekuliacijos. Šiandien nekalbama apie religijos reikšmę nepriklausomai Lietuvos valstybei. Tačiau 1918 metų nepriklausoma Lietuvos valstybė yra vienas iš katalikų vyskupo Motiejaus Valančiaus veiklos padarinių. Valančius nekalbėjo apie nepriklausomą Lietuvos valstybę, todėl negali būti vadinamas moderniosios lietuvių tautos tėvu. Tam trukdo jo religinis luomas. Dabartinei Lietuvos valstybei sunku savo kūrėju pripažinti katalikų vyskupą. Tai svarbi lietuvių kultūrinės savivokos permaina. Didysis kaimo žmonių sielų ganytojas negali būti pripažintas politiniu tautos kūrėju, nes buvo religinis autoritetas. 1883–1918 metais veikusios dvi lietuvių inteligentų kartos sukūrė savo naujus autoritetus. Dar naujesnius autoritetus sukūrė pokomunistinė Lietuva. Valančius kartais vadinamas didžiuoju, bet tautos tėvu pripažįstamas niekada panašaus prilyginimo nesulaukęs Jonas Basanavičius. Tai dabar sakoma ne norint sukritikuoti Basanavičių. Tuščia vaikytis mūsų šiandienos menkystų samprotavimų apie didžiuosius. Norisi tik pasakyti, kad pirmoji Lietuvos Respublika buvo katalikų, o plačiau – į Dievą tikinčių žmonių kūrinys. Katalikų Bažnyčios savivalda, struktūros bei ryšiai su plačiąja visuomene, ypač žemiausiais jos sluoksniais, tapo lietuviškosios demokratijos kūrimo pagrindu. Lietuvos Katalikų Bažnyčia buvo vienintelė organizacija, pajėgusi organizuotai kurti demokratijai reikalingą žmonių bendrumą. Šie samprotavimai gali sukelti ateistų ir agnostikų pasipiktinimą, tačiau istorijos nereikėtų perrašyti pagal dabarties įsitikinimus – tarpukario Lietuvos valstybės nesukūrė ateistai. Tai įrodyti daug lengviau, negu priešingą dalyką. Pokomunistinė Lietuva yra perėjimo nuo mokslinio komunizmo ir mokslinio ateizmo prie demokratijos kūrinys. Šiuo atveju ateistų ir agnostikų nuopelnai yra daug didesni.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

Justinas Dementavičius: Ištariame „valstybė“. Daukanto politinės minties štrichai

2 Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 16 d. 1:44

„Naujasis Židinys – Aidai“ | 2013 (4)

Iš pradžių leisiu sau perfrazuoti nemenką Pierro Manent studijos Žmogaus miestas ištrauką. Tiesa, pagrindinis klausimas turėtų būti nukreiptas ne į šiuolaikinį žmogų, bet į politiką. Taigi ką iš tikrųjų mes norime šiandien pasakyti žodžiu politika? Apie ką kalbame, nusakydami politinius principus ar studijuodami politikos mokslus, kritikuodami jos prigimtį ir norėdami ją keisti? Mes ne tik neturime aiškaus atsakymo į šį klausimą, bet ir nežinome, kuria kryptimi ir kaip tai tirti. Žinoma, Politikos pilna kalba ir raštija; tiesą pasakius, lietuviai šiandien atrodo tik milžiniška burna, pompastiškai ir be paliovos kartojanti Politikos vardą. Bet ar įsijautusi skanduoti ar burnoti šį žodį ji pasidomi, ką šlovina ar smerkia? Anaiptol. Be abejo, vienas kitas nori tai išsiaiškinti, tačiau kaip? Žinoma, jie džiaugiasi, kad demokratinė santvarka suteikia piliečiui laisvę manyti apie politiką ką nori, bet jie tikrai nerauda, kad filosofija savo paveikiausiomis formomis iš esmės nusigręžė nuo šio klausimo. Taigi paklauskime iš naujo, kokia yra politikos reikšmė ir prasmė?

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas, Geopolitika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Ar valdysime Lietuvą patys?

8 Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 13 d. 23:27

respublika.lt

Siūloma keisti Europos Parlamento rinkimų sistemą. Einama link unitarinio darinio, kur visiškai nebūtų reikalingos nacionalinės valstybės. Jeigu įsigalėtų tokia rinkimų sistema, tai mes Lietuvoje rinktume ne 11 savo narių, o pagal kažkokį Europos žaliųjų partijos, socialdemokratų, krikdemų ir t.t. sąrašą. Kaip atsiranda tokie siūlymai?

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas

Algimantas Rusteika. Privalomasis valdžios draudimas

4 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 12 d. 16:37

Tamsiaisiais amžiais per kaimo šokius būdavo kietuoliai išeina laukan pasiaiškinti. Kol neaišku, kas teisesnis, kalta aplinka baugiai stebi. Bet vos kuris ima gauti į kaulus – iš tamsos kad atbildės minia drąsuolių! Suspardyti tą, kuris jau guli.

Šviesiausiais laikais taip būdavo ne tik per šokius. Tarsi kas aukštybėse burtų lazdele mostelėtų. Viens, du, ir pirmadienio rytą pusę devintos staiga turim naują kaliausę. Vienas malonumas spardyti, kada visi spardo. Per visus galus pašėlęs lojimas, ką beįsijungsi – išgirsi. Koks blogietis, kaip Lietuvai be jo būtų šviesiau.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas

Barbora Kirkilaitė Dočiui iš Alksnėnų: kas toliau? prasideda vyriausybės krizė ar tebesitęsia rinkėjų?

31 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 10 d. 22:26

Susigaudyti, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, nėra lengva. Ypač be žymiausio ir kompetentingiausio politologo Dočio iš Alksnynų. Tai nutariau viešai kreiptis ir į Dočį, ir į Tiesos.lt skaitytojus. Pasitarkime.

Prieš 25-erius metus daugiau kaip du milijonai lietuvių atėjo į rinkimines apylinkes ir balsavo už Nepriklausomą demokratinę Lietuvą. Vadinasi, tada Kovo 11-osios akto signatarai Tautos nebijojo ir referendumų nedraudė, o ši ėmė ir pasakė, ko nori. Ir valdžia pakluso. Ir ne tik vietinė: tokią vienybę pamatęs užsienis apsalo ir Nepriklausomybę atkūrusią valstybę pripažino.

Kur dingo mūsų susitelkimas šiandien?

Šis klausimas skiriamas ne tik Dočiui, bet ir visiems rinkėjams. Ir jis esminis, net jei visi supuls aiškinti, jog retorinis.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Diskusija, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas, Intelektualų vaidmuo

Laisvūnas Šopauskas. Kam įsipareigoja patriotas ir kam – liberalas?

108 Laisvūnas Šopauskas   2016 m. vasario 8 d. 9:19

1. Patriotizmo sąvoka ir patrioto įsipareigojimas

Patriotizmo sąvoka paprastai aiškinama pasakant, kad tai yra Tėvynės meilė. Toks aiškinimas nėra adekvatus ir tampa daugelio nesusipratimų ir manipuliacijų priežastimi. Kad mąstytume apie patriotizmą nuosekliai, reikia įsivesti tris perskyras:

- tėviškę skirti nuo Tėvynės;
- administracinį vienetą – nuo valstybės;
- etnosą skirti nuo politinės tautos, t.y. tautos, siekiančios turėti arba įsteigti nuosavą valstybę.

Akivaizdu, kad aiškindamiesi patriotizmo sąvoką turime vartoti sąvokas Tėvynė, valstybė ir politinė tauta. Centrine iš šių trijų sąvokų laikytina politinės tautos sąvoka. Tai yra patriotizmo esmė. Patriotizmas turi aiškiai apibrėžtą atskaitos bendriją – politinę tautą, gebančią sukurti savo valstybę. Kitos dvi sąvokos – Tėvynė ir valstybėpatriotizmo sąvokos kontekste yra priklausomos nuo politinės tautos sampratos. Valstybę patriotas supranta (pavartosiu seną metaforą) kaip politinės tautos namus, o Tėvynę – kaip kraštą, kuris priklauso politinei tautai.

Apie patriotizmą tinkama kalbėti kaip apie projektą – politinės tautos ir jos namų steigimo ir tinkamo tvarkymosi tuose namuose projektą. Trumpai šį projektą galima būtų vadinti „politinės tautos projektu“.

Taigi dabar galima atsakyti į klausimą „kam įsipareigoja patriotas?“ – patriotas įsipareigoja politinės tautos projektui.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas

Vytautas Rubavičius. Ar pavyks socialdemokratams apsivalyti iki rinkimų?

16 Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 6 d. 23:08

DELFI.lt

Vijūnėlės dvaro statybų skandalas įgauna ir pagreitį, ir apimtį – įtraukiamas valdančiųjų socialdemokratų politinis elitas su premjeru Algirdu Butkevičium priešaky. Juolab, kad ir pagrindinis visų šių įvykių herojus Druskininkų meras Ričardas Malinauskas priklauso partijos viršūnėlei. Ankstesni su juo susiję skandalėliai partijos vadovų bei ideologų pernelyg nejaudino, tačiau dabar jau visiems aišku, kad partija ir premjeras tapo didžiojo dvarponio įkaitais.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 246 iš 251‹ Pirmas  < 244 245 246 247 248 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Dalius Stancikas. Kaip lietuviai suvokė getus

Neringa Venckienė kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį teismą prašydama išaiškinti ir peržiūrėti Ekstradicijos įstatymą

Leonas Merkevičius. Absurdas

Algimantas Rusteika. Šių laikų herojai

Vidmantas Valiušaitis. Dar vienas išpuolis prieš Lietuvos istorinės atminties ženklus – kas šįkart „įsiamžino“?

Ramūno Bogdano įžvalgos apie norvegų „Barnevernet“ ideologines prielaidas

Algis Avižienis ir Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“ –  apie 20 Putino valdymo metų

R. Šimašiaus veiksmai apskųsti Generaliniam prokurorui

Neringos Venckienės ekstradicija atidedama 30 dienų

Irena Vasinauskaitė. Signataras: „Valdžiai pasakiau – pritrūks geros valios stabdyti medžiapjūtę, važiuosim aiškintis pas ES pinigų dalintojus“

Vidmantas Valiušaitis. Prezidentiniam Kultūros forumui

Šiaulių medžių gynėjai siūlo premjerui bendradarbiauti stabdant nusikalstamą medžiapjūtę

Krescencijus Stoškus. Kontrkultūrinė kultūros politika!? arba Tragikomiška opera su priedainiu

Rasa Čepaitienė. Tai visai kita istorija

Jono Vaiškūno viešas kreipimasis į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyvius

Irena Vasinauskaitė. Kovo 11-osios Akto signataras kviečia vilniečius į piketą

Tarp tūkstančių šalies pirmakursių nėra nė vieno būsimo matematikos mokytojo!

Blogas Zeppelinus. Obuolys nuo obels netoli nurieda

Br. Lukas Skroblas OSB. Mergelės Marijos gimimas

Geroji Naujiena: „Dievas su mumis“

Vytautas Sinica. Akcija dėl Lietuvos didvyrių Kazio Škirpos ir Jono Noreikos atskleidė ypatingą, ilgai nepastebėtą reiškinį

Justas Mundeikis. Apie vaiko pinigus, politikų pažadus ir bunkančią visuomenę

Mitingo „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE“ rezoliucija

Vidmantas Valiušaitis. „Nagi, išgirskite, pagaliau, žmonių balsą, pone mere!..“

Sąjunga „Vardan šeimos“ kviečia į protesto akciją „STOP Barnevernet ideologijai, STOP Lietuvos VTAĮT savivalei“

Tomas Baranauskas pokštauja. Nekonfliktiška istorija

Vygandas Trainys. Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir jo atminimo lentos istorija trumpai

Mitingas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“ (vaizdo įrašas)

Rasa Čepaitienė. Naktinės istorijos politikos rezultatas: savivaldybė jokių pretenzijų reikšti negali

Algimantas Rusteika. Amžinai tyčiotis iš visų neįmanoma

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.