Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

STI

Kalbos apie pasaulinę vyriausybę dažniausiai skamba kaip sąmokslo teorijos, bet netrūksta įtakingų žmonių, svajojančių apie globalią valdžią. Sukurta daugybė tarptautinių organizacijų su Jungtinėmis Tautomis priešakyje. Visgi nė viena iš jų niekada neperėmė galių iš valstybių. Savo tikslus jos įgyvendina tik žadėdamos šalims paramos programų lėšas. Vienintelė Europos Sąjunga sugebėjo pereiti prie valstybėms privalomų sprendimų.

Naudojantis pandemija, mėginama pakeisti šią situaciją. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), visada turėjusi teisę tik rekomenduoti, praėjusiais metais ėmėsi veiksmų, kad šalys jai atiduotų ir teisę įsakinėti. Tad nors pasaulinės Vyriausybės nenusimato, visu rimtumu svarstoma apie pasaulinę sveikatos apsaugos ministeriją.

laikmetis.lt

Žmogaus teisės yra uzurpuojamos, siekiant proveržio leftistų revoliucijoje. Taip apibendrinama Grégoro Puppincko kalba „transatlantiniame vertybių politinio tinklo“ (PNfV) Budapešte, Vengrijoje.

Radikalūs kairieji užvaldė žmogaus teisių sistemą. Jie naudoja ją įgyvendindami „revoliuciją“ šalyse, kurios atsisako jos laikytis, savo kalboje perspėjo Puppinckas. Jo teigimu, bandoma įgyvendinti savo ideologinę darbotvarkę prisidengiant žmogaus teisėmis. „Deja, ji (žmogaus teisių sistema, red.) tapo ideologinio dominavimo, o ne apsaugos įrankiu tokioms šalims kaip Vengrija ir Lenkija, taip pat daugeliui kitų šalių Europos pietuose.

Korupcija yra pagrindinė priežastis, kodėl radikalūs kairieji gali tai daryti, pažymi Puppinckas. Anot jo, privatūs fondai ir įmonės įsiskverbė į tarptautines institucijas. Vienas iš pavyzdžių, kurį jis mini, yra PSO, kuri iš privačių fondų gauna daugiau nei milijardą dolerių. Be to, Tarptautinis baudžiamasis teismas gauna finansavimą iš G. Sorošo Atviros visuomenės fondo. Tai yra privati ​​organizacija, kurios tikslas „kurti gyvybingą ir įtraukią demokratiją“.

Danutė Šepetytė | respublika.lt

Seimo priimtas Rinkimų kodeksas iš esmės beveik nieko nepakeitė. Sisteminės partijos kaip buvo taip ir lieka šeriamos valstybės, kaip buvo taip ir liks Lietuvos valdytojomis. Seimas kaip buvo taip ir lieka atstovaujantis partiniams interesams ir kruopelytei rinkėjų. Nė iš tolo neprisileista minties apie susikompromitavusių parlamentarų atšaukimo mechanizmą. Tad nenuostabu, kad jau šiandien, iki būsimų Seimo rinkimų likus dvejiems, o iki savivaldos - mažiau kaip vieniems metams, pasigirsta raginimų apskritai ignoruoti rinkimus. Teisininkas, Nacionalinio susivienijimo narys Ramūnas Aušrotas tai vadina nedovanotina klaida.

laikmetis.lt

2014 m. pristatydamas savo knygą „Čerčilio veiksnys. Kaip vienas žmogus lėmė istoriją“ Borisas Johnsonas teigė, kad būtent tokių politikų, kaip Vinstonas Čerčilis egzistavimas nulėmė, jog mes nebeturime tokių laikų, kuriuose reikėtų „naujų Čerčilių“.

Visgi, sveiko proto ribas pasiekusi ideologinė kova Vakaruose ir nuo Antro pasaulinio karo nematyta karinė agresija, kurią šiandien matome Ukrainoje, diktuoja, kad sunkūs laikai jau šalia vartų. Šis laikas sukūrė tokius politikus, kaip B. Johnsonas Britanijoje ar D. Trumpas kitapus Atlanto. Tai politiniai veikėjai, kurie jau pakeitė istorijos eigą, tik žvelgiant dabarties akimis mes dar negebame to įvertinti.

Abu politikai savo šalyse tapo labiausiai poliarizuojančiomis asmenybėmis. Po „Brexito“ referendumo už Britanijos pasitraukimą agitavęs Borisas Johnsonas, anot apklausų, tapo tuo pačiu metu mėgstamiausiu ir nekenčiamiausiu politiku šalyje. D. Trumpas 2016 m. rinkimuose sukėlė bent pusės JAV valstijų neapykantą, tačiau surinko daugiausiai respublikonų balsų per visą rinkimų istoriją.

Abu lyderiai buvo pabrėžtinai antipolitkorektiški, kaltinami dėl savo pasisakymų apie LGBT asmenis, musulmonus ar kitas etnines mažumas, gėdinami dėl savo chaotiško asmeninio gyvenimo ir, be abejo, savo šukuosenų.

Tačiau asmeninio gyvenimo peripetijų, aštrių pokštų ar išvaizdos aptarinėjimo kakofonijoje nutylėti lieka fundamentalūs šių politikų pasiekimai, lemiantys, ir dar nulemsiantys, milijonų žmonių ateitį bei įspūdingos pergalės, suteikusios Vakarų demokratijai naują impulsą.

Esu perskaitęs K. Schwab/TEF (Davoso Forumo) Great Reset (GR) ir publikavau to veikalo apžvalgą.

Pagrindinis šios knygos bruožas, apart idėjų, kurios veda link šokiruojančių išvadų, yra didžiuliai pateikiamų teiginių prieštaravimai vienas kitam. Taip beveik visi teiginiai pakimba neargumentuotoje fantazijų erdvėje.

Nepaisant to, drįstu teigti, kad GR, dėl milžiniškos jo sudarytojų galios ir įtakos Pasaulyje yra programinis Pasaulio ateitį formuojantis dokumentas, kurį verta studijuoti ir nuolat pasitikrinti, kaip realybėje vyksta GR idėjų realizavimas.

Veidaknygė

Švietimo srityje sulaukėme precedento neturinčių rezultatų. Daugiau nei trečdalis abiturientų neišlaikė matematikos abitūros egzaminų. Švietimo ministrė delsė skelbti rezultatus. Bet nekantriausiems pateikiu tikėtinas būsimas oficialias priežastis: beveik metus trukęs karantinas ir nuotolinis mokymas, be to, visoje Europoje susilpnėję mokinių gebėjimai ir pasiekimai. Kartoju, kas nesuprato: kaltas Covid ir bendri Europos mokinių gebėjimai. Tikrai ne švietimo politikos vadovai, kurie giriasi patys neišlaikę brandos egzaminų.

Užsienio reikalai neatsilieka nuo švietimo. Gelbėdami Baltarusiją, ją atidavėme Rusijai. Lietuvos ilgą laiką puoselėta užsienio politika neleisti Rusijai užvaldyti Baltarusijos – palaidota. Lyg maža karo įtampų rytuose, atidarėme antrą frontą: metėmės prieš Kiniją. Pirmieji iš vakarų valstybių garsiai atidarėme Taivano atstovybę. Paspringome milžiniškais nuostoliais - Kinijos atsakomosiomis sankcijomis. Puolėme įtikinėti, kad tai ne „Taivano“, o „Taivaniečių“ atstovybė, lyg tai ką nors iš esmės keistų.

Baltarusijoje – Rusijos kariuomenė, o Lukašenka ėmė tiesiogiai grasinti Europai karu. Lyg to nebūtų maža, uždarėme didelės dalies prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą. Mušėmės į krūtinę, kad tai ne mes, o geležinkeliai. Tie patys, kurie Baltarusijos trąšas „savarankiškai“ vežė. Vėliau prisiekinėjome, kad tai ne mes ir net ne geležinkeliai, o Europa. Pasirodo, nei geležinkeliai, nei mes, nei Europa dorai nežino, kaip tą sankcijų reglamentą aiškinti.

Veidaknygė

Išskirtiniame interviu akademikas dr. Davidas Engelsas kalba apie dabartinę Europos politinę padėtį, pateikdamas savo mintis apie ilgalaikį Rusijos įsiveržimo į Ukrainą poveikį, politines to pasekmes, ką tai reiškia Europai, bei besitęsiantį krikščionybės vaidmenį visame pasaulyje ir Europos žemyne.

Kai kurie Europos konservatoriai ilgus metus puoselėjo santykius su Rusija, nebūtinai todėl, kad labai mėgo tą šalį, o todėl, kad matė ją kaip potencialią atsvarą liberaliam Briuseliui. Ar ši strategija buvo teisinga?

Akivaizdu, kad nei kairiosios vyriausybės, nei konservatyvios opozicijos nesugeba viso nevakarietiško pasaulio paversti kažkuo, puikiai atitinkančiu jų idealus – užduotis tiesiog pernelyg gigantiška. Taigi įžvalga, kad kartais reikia daryti kompromisus ir dirbti su žmonėmis tose valstybėse, kuriose nebūtinai norėtume gyventi, yra natūrali. Be to, galiu suprasti, kad kai kurie konservatorių pusės žmonės tikėjosi iš Rusijos gauti paramos, kokios niekada nesulauks iš savo šalių savo politiniams tikslams, ir taip bandė derėtis. Strateginiu, makiavelišku požiūriu, negaliu nepasakyti: o kodėl gi ne?

Tačiau jie buvo labai naivūs, vertindami Putino Rusiją kaip teigiamą pavyzdį, nes dažnai manė, kad tai yra tam tikras saugus prieglobstis europietiško stiliaus konservatizmui, nors ir buvo apakinti temų, kurias propaguoja žiniasklaida, pvz. kaip „Russia Today“. Palanki šeimai politika, vakarietiškas patriotizmas, krikščionybės propagavimas ir kt. Tuo pat metu manau, kad daugelį Vakarų konservatorių apakino ne tik klaidingas Rusijos tikrovės vertinimas, bet ir neapykanta leftizmui. Jie manė, kad tas, kuris kovoja su leftizmu, privalo būti kažkaip geresnis už patį leftizmą.

Su R. Karbauskiu teko kalbėtis tik kartą. Seniai, prieš kelerius metus. O ir pokalbis buvo tik toks, kad pavyko apsikeisti vos keliomis frazėmis. Žinios apie Naisių festivalį kuklokos ir paviršutiniškos. Tik žiniasklaidinės. Juo labiau neteko apsilankyti tame renginyje. Bet tai netrukdo vertinti to, kas padaryta šiais metais. Ko gero, šitoks festivalio žlugdymas kada nors bus laikomas pasiekto moralinio ir politinio dugno simboliu.

Panašu, kad organizavusieji festivalio žlugdymo akciją veikėjai nesupranta kai kurių paprastų, bet labai svarbių dalykų. Pirma, kad Lietuvoje dar netrūksta žmonių, kurie prisimena, jog okupacijos pabaigoje labiausiai slėgė ne pustuštės parduotuvių lentynos. Kur kas labiau gniuždanti ir kėlusi neapsakomą pasibjaurėjimą buvo visuotinio propagandinio melo, šmeižto ir moralinio bei psichologinio teroro atmosfera. Išsivadavus iš okupantų valdžios tikėtasi, kad tai baigsis visiems laikams.

Autorius yra advokatas, Kovo 11-osios akto signataras. Teksto pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Čia šioje vietoje ir prasideda problemos. Atstovai, jų organizacijos (partijos), nepagrįsto/neteisėto susireikšminimo pagrindu, imasi veiksmų, suvereną – Tautą pastumti į šalį, palikti jai tik rinkimų, balsavimo funkciją, nepaisyti atskaitomybės Tautai būtinumo.

III. Valstybės politikų demaršas ir jo rezultatai

Pirmapradė ir esminė valdžios pareiga yra tarnavimas žmonėms. Tai konstitucinis valdžios įstaigų veiklos principas (Konstitucijos 5 str. 3d.) . Konstitucija nustato valstybės sąrangą, žmogaus ir visuomenės santykių pagrindus, valstybinę valdžią vykdančių institucijų sudėtį, jų pagrindines funkcijas, teises ir pareigas. Tautos sukurtas valstybės suverenitetas ir priklauso Tautai (2 str.). Konstitucijoje uždrausta varžyti ar riboti Tautos suvereniteto galias. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas kėsinasi į 3-is pagrindinius dalykus : valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką (3 str.) Tauta savo aukščiausią suverenią galią turi teisę vykdyti tiesiogiai arba per išrinktus (demokratiškai) savo atstovus (4 str.)

Čia šioje vietoje ir prasideda problemos. Atstovai, jų organizacijos (partijos), nepagrįsto/neteisėto susireikšminimo pagrindu, imasi veiksmų, suvereną – Tautą pastumti į šalį, palikti jai tik rinkimų, balsavimo funkciją, nepaisyti atskaitomybės Tautai būtinumo.

Kadangi esu minimas, kaip priežastis, dėl kurios kai kurie atlikėjai atisako dalyvauti Naisių vasaros festivalyje, pasisakysiu ir aš.

Visų pirma, man labai gaila, kad kažkas pasinaudojo Lietuvos atlikėjais. Grupės nuostabios, mylimos visų žmonių, nepriklausomai nuo jų politinių ar kitokių pažiūrų.

Šios grupės niekada iki šios dienos nedalyvavo politikoje. Kaip ir Naisių festivalio turinys taip pat niekada neturėjo nieko bendra su politika, išskyrus tai, kad šiemet jis skiriamas Lietuvos ir Ukrainos bendrystei.

Tie, kurie atlikėjams darė spaudimą ir pasufleravo argumentą nedalyvauti renginyje dėl to, kad grupė Seimo narių kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl valstybės vadovo V. Landsbergio statuso suteikimo, nepaaiškino, tiksliau nutylėjo, kad tai naudinga visiems.

Konstitucinis teismas jau du kartus yra pasisakęs šiuo klausimu ir abu kartus išsakė neigiamą nuomonę. Norime, kad Konstitucinis Teismas tame klausime padėtų galutinį tašką ir tada nebeliks terpės įvairioms interpretacijoms.