Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Seimo laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas profesorius Arūnas Gumuliauskas teigia, kad Vilniaus mero ir jo frakcijos iniciatyvos prieš Lietuvos laisvės kovotojų atminimą yra žalingos Lietuvos nacionaliniam saugumui, o paties mero vienašališkais veiksmais turėtų susidomėti teisėsauga.

Tolesnės Šimašiaus provokacijos pasekmės: teisėtai ir nuoširdžiai besipiktinantys ir protestuojantys vilniečiai apskelbiami antisemitais, fašyyystais ir nacių gerbėjais.

Pasinaudojęs proga, kad dauguma vilniečių savaitgaliui išvyko į pajūrį, korumpuotų liberalų partijos liekana Šimašius šįryt patyliukais nuėmė atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Ko nesugebėjo padaryti vienas kremlinių parankinis, padarė kitas.

Neįtikėtina – caru pasijutęs Vilniaus meras atvirai tarnauja antilietuviškoms jėgoms ir jų paliepimu griauna paminklus Lietuvos didvyriams!

Pribloškianti naujiena šeštadienio rytui –vienasmeniu Vilniaus mero R.Šimašiaus paliepimu šįryt darbininkai nulupo nuo Vrublevskio bibliotekos sienos po prosovietinio vandalo S.Tomo išpuolio patriotų suklijuotą atminimo lentą galvą už Lietuvą padėjusiam Generolui Vėtrai.

Ir išbogino ją į atliekų sandėlį.

Šiąnakt LMA Vrublevskių biblioteka pergyveno dar vieną išpuolį prieš Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimą įamžinusią memorialinę lentą.

Kiek po keturių prie Bibliotekos privažiavo krovininis automobilis, iš jo išlipę keli vyrai greitosiomis nupjaustė lentą prie sienos tvirtinusius laikiklius, o pačią lentą gabalais sumetė į automobilį ir ketino ryto prieblandoje dingti.

Tokia antrašte savo pareiškimą 1941 m. liepos 8 d. paskelbė Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone – išreiškusi ne šiaip atsitiktinę nuomonę, bet pareiškusi bolševikinei okupacijai nepasidavusios, jos nepripažįstančios, besipriešinančios, nepriklausomos valstybės tęstinumą manifestuojančios Lietuvos poziciją.

Bet ta antraštė simboliškai atspindi ir šios savaitės reikšmingus įvykius. O tie įvykiai buvo du: trečiadienį R. Šimašiaus frakcijos balsais Vilniaus m. tarybos sprendimu panaikinta K. Škirpos gatvė ir šiandien nulupta nuo Vrublevskių bibliotekos sienos atminimo lenta J. Noreika-Generolui Vėtrai. Kiek teko patirti iš tarybos narių, be jokio pasitarimo su taryba ar jų informavimo. Tiesiog – biurokratiniu buldozeriu.

Ne vienam kyla klausimas, kur tas buldozeris sustos? Akivaizdu, kad jį vairuoja ne Lietuvos žmonių interesais besivadovaujantis mašinistas, nes traiško pačius mūsų laisvės kovų pamatus.

Prieš trečiadienio Vilniaus m. tarybos posėdį įkeliu dar vieną K. Škirpos pasisakymą – jau gyvenimo saulėlydyje, apžvelgiant veiklą, gyvenimo darbus, paliekamus raštus. Įdomiausia, kad jie Lietuvoje neišleisti (išskyrus vieną knygą), bet žmogus „teisiama autorius, po posėdžio Rašytojų sąjungoje, sau pasižymėjo: „Prislėgė ir J. Paleckio pasisakymas. [...] J. Paleckio kalba apie S. Gedos pasisakymą visuotiniame rašytojų susirinkime buvo panaši į tikrą donosą, apibendrinimą, galintį atnešti gan rimtų pasekmių Gedai. Girdi, S. Geda kalba ne vien savo vardu, už jo nugaros stovi „visa grupė“ priešiškai nusistačiusių žmonių! Ir tai ne pirmas kartas J. Paleckis šitaip. Apie A. Solženyciną yra pasakęs, kad tokių žmonių nereikėję išleisti iš kalėjimo. Baisu. Tiek baisu, kad vis bandau paaiškinti viską J. Paleckio… kvailumu, arba suvaikėjimu. Deja, nelabai man tas sekasi.“

Mūsų pilietinio portalo skaitytojai, manau, jau pastebėjo: publikacijų apie Šiaulių rajono savivaldybės Meškuičių gimnazijos profsąjungos kovas su administracija sumažėjo. Kai savo postus paliko dvi šios ugdymo įstaigos vadovės Jūratė Jankauskienė ir Sigita Užkuraitienė, situacija ir psichologinis mikroklimatas mokykloje – to ir buvo galima tikėtis – iš esmės pasikeitė.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje pritarta projektui dėl užsienio lietuvių galimybės turėti savo atskirą apygardą ir joje balsuoti būsimuosiuose LR Seimo rinkimuose.

Viskas yra kitaip, žodžiai ne pasako, o paslepia ir viskas, kas tikra, uždengta ir yra, kaip nėra. Vėl vasara, kurioj matome dūmų uždangas ir kaukes, pasipuošę kvepiam smilkalais, ir šioje Vienos baliaus menėje apsimetimo gyvaisiais spektaklis tęsiasi, ir tyliai plaikstosi vėliavos virš mūsų galvų.