Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

šiandienos Evangelijoje girdime žodžius: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!“ (Mt 25, 34). Ar pastebėjote, kad vos per tris dešimtmečius trys Lietuvos sūnūs buvo paskelbti palaimintaisiais? 1987-tais – palaimintasis Jurgis, 2017-tais palaimintasis Teofilius, o šiais metais – pagaliau ir Mykolas Giedraitis. Trys dešimtmečiai – trys palaimintieji. Tačiau paskelbimas palaimintaisiais reikalingas ne jiems, o mums – kad palaimintieji rodytų mums pavyzdį ir būtų mūsų užtarėjai. Tikiu, kad Apvaizda parenka tinkamiausią laiką. Tad galime klausti: kodėl dabar?

Artėja dar viena Kovo 11-oji – visų patriotiškų Lietuvos piliečių šventė. Tą dieną švęsime su pakilia iškilmių nuotaika ir džiaugsmo dvasia, kuri pripildys mūsų sielas ir širdis.

Tačiau atėjo laikas minėti šią dieną truputį kitaip, negu buvome įpratę tai daryti iki šiol. Neįmanoma nerūpestingai džiaugtis atkurtosios valstybės švente matant, kad toji valstybė yra griaunama ir nyksta visų mūsų akyse. Sąjūdinė Kovo 11-osios vizija ne tik liko neįgyvendinta. Antisąjūdinę kontrrevoliuciją įvykdžiusi ir greitai atkurtos Lietuvos valdžioje įsitvirtinusi senoji bei naujoji politinė ir partinė nomenklatūra ją atvirai išdavė ir paniekino, išsižadėdami sąjūdinės valstybės idealų. Lietuva yra ištautinama ir išvalstybinama taip sparčiai, kad netrukus gali būti ištrinta iš istorijos kaip savarankiška tauta ir išnykti iš pasaulio politinio žemėlapio kaip nepriklausoma valstybė.

Kauno forumas

Dar bus aprašyti šie Dalios Grybauskaitės penkmečiai. Palaipsniška valdžios koncentracija vienose rankose, lėtai perimant žiniasklaidos ir specialiųjų tarnybų, teisėsaugos kontrolę, vos ne kopijuojant V.Putino kelią į patvaldystę. Daugelis tą laikė būtinybe sutelkti jėgas griausmingai deklaruotai kovai su oligarchine-partokratine sistema. Vis laukė, kad va, tuoj prasidės tikrasis mūšis, net antrai kadencijai už tą gausiai balsuota.

Jūsų dėmesiuis siūlome Vido Rachlevičiaus pasvarstymus, paskelbtus kovo 4 dieną, „Europai skamba varpai, bet žmonės juos girdi skirtingai“.

Žmonių daug, stebėtojo nė vieno – matyt, nėra ko stebėt. Viskas gerai, tvarkingai lyja, tvarkingai parkuojasi, tvarkingai eina, ima, brauko, įmeta, tvarkinģai išeina.

Pažįstu žmogų, kuriam 43 metai ir kuris vasarą laikys ten kažinkokį egzaminą, kad taptų valstybės tarnautoju. Pernai neišlaikė. Pramiegojo egzamino pradžią.

„NEGALI BŪTI!“ –– jau pripratau prie tokios pašnekovų reakcijos, kuomet papasakoju vieną kitą vaizdelį iš vaiko teisių apsaugos sistemos „gyvenimo“.

Štai kad ir tokį.

Be komentarų.

Ramunė Sakalauskaitė | DELFI.lt

Stebint gausėjantį kandidatų į merus būrį ir prieš šimtmetį metų sostinėje gyvenusio prancūzų rašytojo Romaino Gary knygose aprašytus nevalytus Vilniaus šaligatvius, vis dažniau susimąstoma, kaip turėtų dirbti geras miesto meras. Gal ir ne jis atsakingas už kiekvieno sostinės kiemo švarą, tačiau kodėl iki šiol neturime kitose Europos demokratinėse šalyse sėkmingai dirbančių seniūnų ir seniūnaičių?

Jūsų dėmesiui siūlome „Aikštės TV“ repportažą iš Vilniaus knygų mugės, kurioje buvo pristatyta naujausia Vytauto Rubavičiaus monografija „Nacionalinis tapatumas, kultūrinė atmintis ir politika“, išleista Lietuvos kultūros tyrimų instituto. Pristatyme dalyvavo filosofai Alvydas Jokubaitis ir Naglis Kardelis.