Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Tačiau rezoliucija neprivaloma, o ES valstybės narės, turinčios griežtus abortų įstatymus, greičiausiai jų nepakeis.

ES parlamentas priėmė rezoliuciją už kurią balsavo 324, 155 balsavo prieš, o 38 susilaikė. Ja visos šalys narės kviečiamos įtvirtinti teisę į „saugų ir legalų“ abortą Pagrindinių ES teisių chartijoje.

Rezoliucijos imtasi tiesiogiai atsakant į JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą pakeisti priešingu Dobbs‘o nutarimą Roe prieš Wade byloje.

„Jungtinės Valstijos aiškiai parodė, kodėl mes privalome naudoti visus instrumentus, kad išsaugotume teisę į abortą Europos Sąjungoje“, sakė Stéphan Séjourné, liberalios grupės Renew Europe (Atnaujink Europą) prezidentas ES Parlamente.

„Tai nebuvo daugumos Amerikos piliečių sprendimas, bet kelių politikų, daugiausia vyrų, sprendimas, kurie mano, kad gali spręsti dėl moterų kūnų. Tai turėtų būti įspėjamasis ženklas Europai“, - perspėjo Europos Parlamento narė nuo Socialdemokratų partijos iš Austrijos Evelyn Regner savo pareiškime.

Pandemijos laikotarpiu Lietuvoje suklestėjo kitaip manančių ir mąstančių “išstūmimo iš viešosios erdvės kultūra” (“Cancel culture”). Bandant ieškoti to priežasčių verta prisiminti 2020 metų vasarą Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) paskelbtą koronaviruso informacinės kampanijos konkursą, kurioje buvo kviečiami dalyvauti žiniasklaidos konsorciumai, su kuriais numatyta sudaryti finansavimo sutartis.

Apie šį konkursą paskelbė visos be išimties žiniasklaidos priemonės. Koronaviruso informacinės kampanijai buvo numatyta skirti 0,5 mln. eurų.

Pirkimo dokumentuose buvo numatyta, kad akcentas kampanijoje turi būti skirtas situacijai, kai koronaviruso problemas „bandoma neigti arba nesureikšminti“.

delfi.lt

Lietuva yra unikalus kraštas, nes vienu metu jame vyksta įvairūs tarpusavyje visiškai nesuderinami ir sveiku bei racionaliu protu nepaaiškinami dalykai. Būdamas visiškai nepriklausomas stebėtojas, sudėliosiu bent fragmentišką dėlionę ir parodysiu, kaip Lietuva atrodo iš šalies, kokie yra žmonių mąstymo bei elgsenos ypatumai.

Dauguma žmonių man labai primena prieškario ar karo metų emigracijos bangos Amerikos lietuvius. Kai buvau jaunas žurnalistas, 1986-ais ar 1987-ais metais vykau į Palangą kartu su pirmąja Amerikos lietuvių grupe, kuriai buvo leista išvažiuoti už Vilniaus ribų. Tai buvo romantiškuose jausmuose paskendę žmonės, kurie dėl objektyvių priežasčių mylėjo Lietuvą nuotoliniu būdu. Iki šiol primenu, kokį įspūdį jiems darė kiekvienas atsiveriantis peizažas, kai autobusas važiavo iš Vilniaus į Palangą, kai kažkas sušuko „Dubysa!” Vienų akyse pasirodė ašaros, kiti uždainavo.

Laisvės partijoje vis išlenda sovietinio mąstymo žiedeliai. Pavasarį DELFI rašiau apie tai, kad Šimašius ragina laikytis sovietinio (tiksliau lenininio) požiūrio į šeimą. Jis tikrai tą darė, nejuokaudamas, nors gal nesuprasdamas.

Dabar lyg tyčia lūžiniu karo Ukrainoje momentu Raskevičiui staiga vėl parūpo „denacifikuoti“ Lietuvą ir nuimti Noreikos atminimo lentą. Motyvuoja sovietinės istorijos klišėmis apie Noreikos neva dalyvavimą Holokauste. Toks entuziazmas kelia klausimų, kurie iki karo ir Putino paskelbtos Ukrainos „denacifikacijos“ daugeliui gal ir nekildavo. Gi dabar Birželio sukilimo ir jo vadovų šmeižto kampanija visiems, kas nenusuka akių, tampa tiesiog pažodiniu SSRS ir Rusijos propagandinių klišių apie Lietuvos laisvės kovas kartojimu.

Raskevičius ir visi kiti, skelbiantys, kad Noreika dalyvavo Holokauste, ir raginantys trinti jį iš viešosios atminties, atsiduria žavingoje juodžiausių vatnikų kompanijoje. Tik tokiame kontekste galima vertinti raginimus pašalinti J. Noreikos lentą.

Dalykiškas ir tikslus Nacionalinio susivienijimo bendražygio Ramūno Aušroto interviu apie neseniai Seimo priimtą Rinkimų kodeksą. Tikrai verta atidžiai perskaityti. Tačiau gaila, kad paskelbtas su gerokai klaidinančia antrašte.

Priėmus šį Kodeksą buvo sutvirtinti ne tik „landsbergių viešpatystės bėgiai“, kaip norima įteigti skaitytojams šitokia antrašte. Šitaip kuriamas iškreiptas Lietuvos politinio ir partinio gyvenimo vaizdas. Jeigu jis toliau bus skleidžiamas ir palaikomas, šalies piliečiai bus klaidinami peršant iliuziją, kad Lietuvoje iš tiesų egzistuoja nors kiek rimtesnė alternatyva „landsberginiams“, kuri apibendrintai vadinama opozicija.

Pasidavus tokios antraštės įtaigai ne tik lengva pamiršti, kad minėtą Kodeksą entuziastingai parėmė visos Seime esančios „opozicinės“ partijos. Dar blogiau, kad ir toliau bus plačiai ir naiviai tikima, jog Lietuvoje apskritai egzistuoja tikra opozicija, o ne vien ja besivadinančios vienos partijos frakcijos.

Juk tris dešimtmečius Lietuvą valdžiusios besikeičiančios vyriausybės iš esmės vykdė tą pačią globalistinę neoliberalią politiką. Valdant „dešiniesiems“ ir „kairiesiems“ skyrėsi tik šios politikos detalės. O paskutinieji Seimo priimti įstatymai galutinai ištrynė ribą tarp pozicijos ir opozicijos, kuri vieningai balsavo už valdančiosios koalicijos pateiktus įstatymų projektus. Tai reiškia, kad Lietuvoje susiformavo ar veikiau galutinai išryškėjo politinės realijos, kurias iki šiol slėpė pozicijos ir opozicijos parodomųjų ginčų spektaklis. Dabar jis baigėsi. Tačiau šios naujos realijos turi būti aiškiai įsisąmonintos ir apmąstytos.

Tad skaitant šį interviu būtina atsižvelgti ir nuolatos turėti omenyje, kad buvo sustiprinti ne tik TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, bet ir LSDP, Darbo partijos, partijos „Vardan Lietuvos“, „Tvarkos ir teisingumo“ viešpatystės bėgiai. Permainų viltys įsižiebs tik tada, kai pakankamai daug piliečių perpras vykstančio žaidimo esmę ir atsisakys būti jo įkaitais.

Visą interviu naujojo rinkimų kodekso tema skaitykite ČIA.

Kaip atrodo, pasitraukusi nuo persekiojimų iš Rusijos grupės „Pussy Riot“ narė Maria Aliochina labai tiksliai ir drauge pavydėtinai lakoniškai nusako užstojusių pasaulyje klaikiųjų laikų esmę ir priežastinį pagrindą, pažymėdama, kad Putinas siekia prikelti Sovietų Sąjungos lavoną.

Be jokios abejonės, čia akcentas dedamas žodžiui „lavonas“, visiems suprantant, kad užduotis prikelti lavoną yra susijusi su nepalyginamai didesne rizika nei, tarkime, užmanymai prikelti ir pakelti į naują lygį žemės ūkį, tautos gerovę ar pačiam pasikelti į imperatoriškos valdžios viršūnes.

Užduotis prikelti lavoną gali prižadinti kažkieno nesveikas demoniškas svajones, todėl tikriausiai neatsitiktinai dabar jau kasdien susiduriame su prasimušusiais į tikrovę kruvinais kliedesiais, su kraupiomis, primenančiomis siurrealistinius sapnų košmarus, žudymų ir naikinimų inscenizacijomis, su pomirtinio gyvenimo, kitaip nepasakysi, vaizdiniais. Labiausiai sunku patikėti, kad tai prasidėjo ir tęsiasi tarp gyvųjų.

laikmetis.lt

Lenkija nori likti Europos Sąjungoje, o jos narystė bendrijoje buvo naudinga, tačiau būtina, kad Lenkijos vyriausybė gintų „pamatinę valstybės suvereniteto vertybę“ ir atsispirtų Briuselio „kairiajai ideologijai“, valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jarosławas Kaczyńskis sakė savaitgalį vykusiame mitinge Plocko mieste.

Pasinaudodamas šiuo renginiu, kaip galimybe pakomentuoti vykstantį ginčą dėl teisinės valstybės supratimo tarp Europos Komisijos ir Lenkijos vyriausybės, Kaczyńskis dalyviams papasakojo, ką mano apie gaires, kurias Komisija nustatė Lenkijai, siekiančiai gauti finansavimą iš ES fondų.

„Nuolat girdžiu visus šiuos pareiškimus, kad kažkas yra nepatenkintas“, – sakė Kaczyńskis, turėdamas omenyje atskirų Komisijos narių komentarus, kad Lenkija nesilaiko savo gairių – jo atsakymas buvo, kad nueita per toli. „Gana“, – pasakė Kaczyńskis. „Parodėme geranoriškumą. Sutarčių požiūriu mes neprivalome klausytis ES dėl to, kaip organizuojame savo teismų sistemą. Viskas“, – sakė jis miniai.

Visi sociologai vadinamąjį „teisingumą“ laiko vienu iš pagrindinių Rusijos visuomenės poreikių. Juo naudojasi ir opozicijos politikai. Tačiau kas yra „teisingumas“?

Ekonomistas Viačeslavas Široninas savo knygoje „Kognityvinė aplinka ir institucinė plėtra“ pateikia šios sąvokos apibrėžimą.

„Teisingumas“. Už kruopščią tarnybą atlyginama, o atlyginimas turėtų būti proporcingas visuomenėje visuotinai pripažįstamai asmens svarbai. Jei užimate tam tikras pareigas ir dirbate taip, kaip iš jūsų tikimasi, galite gauti atitinkamas formalias ar neformalias teises ir privilegijas, kurias visuomenė laiko teisingomis. Todėl tokioje visuomenėje negali būti turtingų ir vargšų „šiuolaikine“ šių sąvokų prasme, nes jei aukštą statusą turintis asmuo gyvena pagal šį statusą, jis nelaikomas turtingu, o laikomas normaliu.

Justina Gsfurova | respublika.lt

Disidentė, vienuolė, Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė dar yra vadinama Lietuvos sąžine. Nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” dauginimą ir platinimą, ji iškentė KGB tardymus, kankinimus, tremtį ir niekuomet nenustojo kovoti už tiesą bei Dievo žodį. N.Sadūnaitė, pati išleidusi knygą apie KGB metodus ir kovą už tikinčiųjų pamintas teises Lietuvoje, matydama, kas šiandien vyksta nepriklausomoje mūsų šalyje, baisisi, kad KGB metodai atgyja.

Sesuo Nijolė Sadūnaitė sako, kad tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje, rodo, kad grįžtame ne į pačius geriausius laikus. Stasio žumbio nuotr.
Disidentė, vienuolė, Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė dar yra vadinama Lietuvos sąžine. Nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” dauginimą ir platinimą, ji iškentė KGB tardymus, kankinimus, tremtį ir niekuomet nenustojo kovoti už tiesą bei Dievo žodį. N.Sadūnaitė, pati išleidusi knygą apie KGB metodus ir kovą už tikinčiųjų pamintas teises Lietuvoje, matydama, kas šiandien vyksta nepriklausomoje mūsų šalyje, baisisi, kad KGB metodai atgyja.

Kaip skelbiama kronikai skirtoje interneto svetainėje, 1972 metų kovo 19 dieną pogrindyje pradėtas leisti leidinys šiais metais mini 50 metų jubiliejų. Sulaukusi plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika” griovė sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą ir tapo neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi, reikšmingai prisidėjusia prie Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika” drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusius kolaboruoti, kvietė ištvermei Bažnyčios vadovybę. Šimtai kronikos bendradarbių bei platintojų patyrė KGB persekiojimus, represijas, šantažą. Nepaisant griežtos cenzūros, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika” buvo reguliariai leidžiama ir platinama net 17 metų iki pat Nepriklausomybės atgavimo.

Karolina Mikaliūnė | laikmetis.lt

Amerikietei skrydžio palydovei, atleistai iš darbo po profsąjungos kritikos dėl abortų rėmimo, teismas priteisė sumokėti 5,1 mln. dolerių kompensaciją. Moters profsąjungai mokamas nario mokestis buvo naudojamas abortus palaikančioms reikmėms. Amerikietė laimėjo 5,1 mln. dolerių federalinį ieškinį ir prieš buvusį savo darbdavį, ir prieš profsąjungą.

Ketvirtadienį JAV Nacionalinis teisės į darbą teisinės gynybos fondas (National Right to Work Legal Defense Foundation) savo pareiškime paskelbė, kad už gyvybę pasisakanti krikščionė Charlene Carter (Šarlen Karter), atleista iš „Southwest Airlines“ skrydžių palydovės pareigų, laimėjo bylą dėl religinės diskriminacijos, iškeltą oro linijų bendrovei ir Amerikos transporto darbuotojų sąjungai.

Teismas pripažino, kad abi organizacijos prisidėjo prie neteisėto atleidimo iš darbo. Amerikietės teisinės gynybos fondas, save apibūdinantis kaip ne pelno siekiančią labdaros organizaciją, suteikė C. Carter nemokamą teisinį atstovavimą.