Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Tomas Viluckas, „Laikmetis.lt“ vyriausias redaktorius

Kauno arkivyskupas emeritas, kardinolas Sigitas Tamkevičius apie Sausio 13-osios iškilmingą minėjimą pasisakė nevienareikšmiškai, kad rengti protesto akcijas prieš valdžią per Laisvės gynėjų minėjimą yra neleistina. Kardinolo nuopelnai Lietuvos laisvės iškovojimams yra neginčytini. Todėl kreipėmės į kardinolą prašydami pakomentuoti aktualijas. Klausimus Jo Eminencijai pateikė Tomas Viluckas.

Vis nerimsta aistros dėl įvykių per Sausio 13-osios iškilmingą minėjimą. Sakėte, kad tokių jausmų, kuriuos išgyvenote Nepriklausomybės aikštėje, niekuomet anksčiau, net sovietmečiu, nebuvote išgyvenęs. Iš Jūsų viešų pasisakymų šia tema susidaro įspūdis, kad patiriate didelį dvasinį skausmą. Kodėl būtent šis įvykis taip sukrėtė Jus?

Dabartinėje Lietuvoje aš matau daug blogio: daug savanaudiškumo ir neatsakingo naudojimosi laisve. Mačiau ir matau valstybėje atsakingų žmonių dėmesio stoką patiems silpniausiems žmonėms. Tačiau tai, ką pamačiau sausio 13 – ąją Nepriklausomybės aikštėje, giliai sukrėtė. Tai buvo neeilinis, pakankamai gerai organizuotas neapykantos pliūpsnis pačią švenčiausią Lietuvai valandą, kai susirinkome pagerbti Sausio 13 – osios aukas.

Štai dalis klausimų dėl kurių bus balsuojama:

▪️Privalomas skiepijimas tam tikrų profesijų atstovams (medikams, soc. paslaugų darbuotojams ir kt.) Nors privalomas/priverstinis skiepijimas prieštarauja KT ir kt. teisės aktams, valdantieji nuaprendė jį vistiek kam nors prakišti (mokytojai šįkart tinkamai už save pakovojo ir nuo jų atstojo)

▪️Dėl lietuvių kalbos valstybinio statuso (leidimas įtraukti tris raides lotyniškais raštmenimis) (prieštarauja KT, Teisės departamento išvadai); Įdėsiu vėliau straipsnį kur papunkčiui išvardinta kodėl tai yra žalinga.

▪️Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, kurio projekte atsiradusi ideologinė genderistinė sąvoka „smurtas dėl lyties“ (esą kumštis kyla tik dėl to, kad kitoje pusėje – moteris. Bedarbystė, alkoholis ir nemokėjimas spręsti problemų kalbantis, leftistų nuomone yra mitas)

▪️Alkoholio pardavimo rinkos liberalizavimas (nepaisant įvairių sveikatos organizacijų prieštaravimo ir gerus rezultatus demonstruojančių statistinių duomenų). Panašu, kad tieisog nuspręsta panaikinti visus „Verygos“ apribojimus, nors tyrimai rodo tų apribojimų teigiamą poveikį visuomenei

▪️Leidimas sumažinti amžių, nuo kurio galima kandidatuoti į Seimą (nuo 25 iki 21m.) (kam tie baigti universitetai ir diplomai, kai gali vadovauti pačiai Teisingumo ministerijai ir be magistro laipsnio. O pretenduojantiems tik į valstybės valdymą, pakaks ir vidurinio išsilavinimo)

▪️Tiesioginių mero rinkimų klausimas (įdomu stebėti kaip valdančioji partija bandys priimti sau naudingesnį rinkimų modelį)

Tai tik dalis to, už ką bus balsuojama. Kaip ir minėjau, šiandien bus karšta!

Laidoje Neredaguota su Edvinu Jusiu Vytautas Sinica aptarė pirmuosius Vyriausybės darbo metus ir tris, jo manymu, svarbiausias temas - pandemijos valdymą, vertybinę užsienio politiką ir įsitraukimą į kultūrinius karus. Jo vertinimu, visuose frontuose pasiektas vis didesnis visuomenės susipriešinimas, nors siektųjų (deklaruotų) rezultatų nematyti.

Pandeminiai skaičiai 2021 metais buvo labai dideli, nors visuomenės segregacija didžiulė. Vertybinė užsienio politika neišvertė Lukašenkos ir nesulaukė JAV ar ES pagalbos prieš Kiniją, tačiau, panašu, išvarys iš Lietuvos aukščiausios pridėtinės vertės inovacijomis grįstus verslus. Kultūriniuose karuose sukelti precedento neturintys mitingai, aiškiai žinomas visuomenės nepritarimas, bet dėl savųjų ideologinių užgaidų stumiamos gėjų partnerystės, lyties keitimai, multikultūralizmas piliečių pasuose ir daug kitų kvailysčių.

Gerai, kad bent tam kartui buvo sustota su naujais mokesčiais, gerai, kad nors ir labai pavėluotai, uždaryta Baltarusijos siena. Visumoje – labai blogai. Kviečiame klausyti, diskutuoti ir dalintis.

Autorius yra Nacionalinio susivienijimo atsakingasis sekretorius

Lietuva yra šaltojo pilietinio karo būklėje. Ši būklė iš šaltos fazės gali nejučia peraugti ir į smurtinę fazę, į fazę, kai joks dialogas tampa nebeįmanomas, o nesiekti priešo fizinio sunaikinimo reikštų žūti pačiam. Kad artėjame link tokios būklės, rodo visur žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose sklindančios tezės, jog kita pusė nėra žmonės, kad jie yra šiukšlės, atmatos, kurias reikia arba sunaikinti, arba išmesti iš šalies, arba mažų mažiausiai ignoruoti. Tokios kalbos, deja, sklinda iš abiejų pusių.

Kol kas ryškiausiai šis šaltojo karo vardo vertas susipriešinimas pasimatė per šių metų Sausio 13-osios minėjimą. Tiek pačioje aikštėje, tiek per visą Lietuvą nusiritusiuose vertinimuose skamba dažniausiai vieni kitiems adresuoti pasmerkimai. Jie neturi prasmės. Galima užsikasti diskusijoje „ar laiku ir ar vietoje buvo protestas“ ir taip užsikasus nebematyti esmės. O problemos esmė glūdi ne čia. Esmė yra bent jau pasistengti atsakyti į klausimus, kaip ir kodėl mes iki šito priėjome? Kas dėl šito kaltas? Ir svarbiausias – kaip iš šito išsikapstyti? Tik dėl jo apskritai svarbūs pirmieji du.

Kalbos įrašas

Stoviu čia — ir prieš akis iškyla ta pati aikštė. Būtent čia tą darganotą sausio vakarą siautė „Jedinstvos“ smogikų gaujos, kurios ketino pulti Lietuvos vyriausybės pastatą, kuris yra prieš mūsų akis. Tada jis buvo ten.

Šiandien žmonės dega laužus, dalijasi prisiminimais. Tai yra labai prasminga — ir vis dėlto būtų gerai, kad tomis valandėlėmis bent mintimis pamėgintume pakelti vidinį žvilgsnį į dangų ir pamatyti tuos, kurie galbūt iš ten žvelgia į mus.

Visus juos teko matyti gulinčius karstuose Sporto rūmuose; tai vaizdas, kuris niekada neišdils iš atminties. Ir vis dėlto jie nėra ir negyvena tik atmintyje. Mėginu įsivaizduoti pokalbį — ką jie mums pasakytų ir ko paklaustų.

Nauji metai prasidėjo Seimo balsavimais jautriausiais vertybiniais klausimais prieš daugumos gyventojų valią. Užsimota plačiai - asmenvardžiai pasuose, privalomas skiepijimas, smurtas dėl lyties ir daug kitų visuomenę kiršinančių idėjų. Laisvės gynėjų dienos minėjimas virto politinės kovos lauku - valdžios atstovai nušvilpti protestuotojų, visuomenė pasidalino smerkdama vienus ir kitus. Kieno visgi atsakomybė už šią situaciją? Kuo čia dėtas Landsbergis?  Ko tikėtis ateinančiais metais? Aiškinsimės papunkčiui su Vytautu Sinica.

laikmetis.lt

Šiemet pirmąkart per pastaruosius trisdešimt metų Sausio 13-osios minėjimas vyko ne tik pagerbiant žuvusias aukas, bet ir protestuojant prieš valdžią. Po mitingo viešojoje erdvėje pasipylė valdančiuosius palaikančių influencerių kaltinimai ir interpretacijos apie tai, kokia siaubinga minia buvo susirinkusi aplink Seimą ir kaip ji įžeidinėjo Sausio 13-osios aukų atminimą ar Laisvės premijos laureatus.

Nežinia, ar pasipiktinę tautos pasipiktinimu valdžia asmenys dalyvavo tam pačiam mitinge, tačiau skleidžiamoms paskaloms reiktų užkirsti kelią ir kalbėti be komjaunuoliško užsidegimo.

Šiuo metu, kai visuomenė taip susiskaldžiusi, vis dar yra protingų šviesių žmonių, kurie siūlo ne pasirinkti kažkurią pusę, o galvot kaip tas puses sutaikyti.

Dalinuosi profesorės A. Ramonaitės išmintingomis įžvalgomis apie demonizaciją, etikečių klijavimą, Lietuvos miestą ir kaimą, demokratiją ir tautos taiką (nuo 46:30 minutės).

Tikrai skirta visiems kas nori, kad Lietuva būtų vieninga. Tiek tiems, kuriems patiko švilpimas prie Seimo, tiek tiems, kurie tai smerkia.

Šiandien visi padarome pauzę. Sustojame ir susimąstome. Susimąstome apie aukos prasmę.

Prasminga mirtis padaro žmogų nemirtingu. Pakylėja virš žemiškos buities rūpesčių, likusius šioje pusėje ir įkvepia prasmingiems poelgiams, aukai, vardan bendrojo gėrio.

Todėl šiandien, kaip niekad mums iškyla Sausio 13-osios aukų įprasminimo iššūkis. Nes visi buvome tų dienų liudininkais ir galime kiekvienas sau atsakyti, koks buvo pagrindinis tų dienų šūkis. Tai NEPRIKLAUSOMA LIETUVA.

laikmetis.lt

Kunigas, disidentas, tiesioginis Sausio 13 – osios įvykių dalyvis Robertas Grigas skirtingai nei daugelis komentuojančių vakarykščius įvykius prie Seimo vertina teigiamai.

„Sausio 13-osios minėjimas, kaip visi matėme, įvyko pirmas toks per visus 30 metų. Ne vien tik su oficialiomis kalbomis ir renginiais, bet ir su gyvu gyvos tautos protestu. Prieš valdžioje esančiųjų vykdomą priespaudą ir žalingus sprendimus. Skirtingai negu teigia visi valdiški pasipiktinimai, aš manau, kad protestas parodė didelį mūsų visuomenės sąmoningumą ir brandą.

Nors LRT mėgino visaip „pritemdyti“ šį faktą, visi girdėjome – tiesioginės transliacijos privalumas! – kad dalyviai pagarbiai, tyloje išklausė Prezidento kalbą ir totaliai nušvilpė valdančiosios koalicijos atstovų, Seimo pirmininkės, premjerės pasisakymus. Taigi čia nebuvo bukas protestas „prieš valdžią“ apskritai, o artikuliuota didžiosios visuomenės dalies nepritarimo represiniams ir ideologiniams valdančiųjų sprendimams išraiška.