Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Sakykit, kuo skiriasi Seimo narys, kuris dalyvauja svarstant klausimą, o balsuojant ištraukia savo balsavimo kortelę, nuo Seimo nario, kuris ilsisi kur nors Balyje, nedalyvauja svarstyme, bet balsavimo kortelė sudalyvauja? Šiaip jau nesiskiria niekuo, tik kad pastarajam gresia apkalta ir Konstitucinio Teismo verdiktas, esą šis sulaužė priesaiką, ir lauk iš Seimo.

Kaip mėgdavo buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, trumpas expose apie gruodžio 12-ąją Britanijoje įvyksiančius visuotinius rinkimus. Beje, Č. Juršėnas šį anglišką žodį tardavo prancūziškai… Gal kad gražiau skamba?

pozicija.org

Tęsinys. Pirmoji dalis ČIA.

Be anksčiau minėtų Lietuvos Konstitucijos lingvistinių ir loginių spragų, reikėtų plačiau aptarti Konstitucijoje vartojamą teisėjo nepriklausomumo sąvoką.

Pastebėtina, kad Jungtinėse Tautose patvirtinti „Pagrindiniai teismų nepriklausomumo principai‘‘ (atnaujinti kaip ,,Bangaloro teisėjų elgesio principai“, Haga, 2002) teisėjo nepriklausomumo sąvoką vartoja konkrečiame kontekste greta sąvokos pareiga: „1.1. Teisėjas savo pareigas vykdo nepriklausomai…be jokios pašalinės įtakos, paskatų, spaudimo, tiesioginio ar netiesioginio įsikišimo ar grasinimo, kylančio iš bet kurios šalies ar dėl bet kokių priežasčių.‘‘

Panegirikų knygelė apie D.Grybauskaitę. Panegirikų filmukas apie D.Grybauskaitę. O šįvakar ilga LRT panegirikų laidelė apie D.Ulbinaitę – panegirikų knygelės apie D.Grybauskaitę autorę, kurią panegirikų adresatė, niekada nesikišanti į teismų darbą, išsuko nuo baudžiamosios atsakomybės.

pozicija.org

Perskaičius Aldonos Meilutytės knygą ,,Išsigimę teismai, sužlugdyta valstybė’’, kuri aprėpia atkurtos nepriklausomos Lietuvos teismų veiklos faktografiją iki 2019 metų pradžios, kilo mintis konceptualiai panagrinėti, ar šiandieninė Lietuva turi pagrindinius teisinės valstybės požymius. Jeigu neturi, ar turi tik jų pradmenis, tai kokios to priežastys?

Vykstant diskusijai dėl p. Neringai Venckienei metamų kaltinimų iškyla beapeliacinis klausimas „Ar pasitikite Lietuvos teismais?“.

Kodėl „beapeliacinis“? Kitoks atsakymas jau būtų nuodėmingas – antikonstitucinis. Tai duoda suprasti p. Šedbaras savo ugningoje kalboje kreipdamasis į pašnekovą:

„O jūs, kaip buvęs politikas, nepasitikite Lietuvos teismais?“

Kiekviena visuomenė ir valstybė, kiekvienas žmogus, siekiantis reformų ir permainų, turi apmąstyti ir suvokti nueitą istorinį kelią ir problemų priežastis.  Be to neįmanomas joks atsinaujinimas. Mėgstantiems teorinę politinę mintį apie šalies aktualijas siūlome tęstinį Vytauto Radžvilo įžvalgų ciklą. Tekstas publikuotas 2013 m. “Nepriklausomybės sąsiuviniuose“ Nr.2 (4).

Daiva Žeimytė-Bilienė | „DELFI dėmesio centre“ | 2019 m. lapkričio 19 d.

Daugybė neatsakytų klausimų jau dešimtmetį besitęsiančioje Garliavos istorijoje bei panašiose bylose ir teisėsaugos atstovų nenoras komentuoti visuomenei kylančių klausimų rodo mūsų šalies teisinės sistemos ydas, įsitikinęs profesorius Vytautas Landsbergis. Apie visuomenės pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema, Seimu ir Prezidento institucija – pokalbis su juo „DELFI Dėmesio centre“.

Gediminas Kajėnas | 8diena.lt

Albinas Kentra-Aušra (g. 1929) tikrąja to žodžio prasme – legendinė asmenybė. Prasidėjus Atgimimui jis buvo pirmosiose gretose – filmavimo kamera fiksavo svarbiausius tų dienų įvykius. Jo vaizdo archyve, kaupiamame nuo 1965-ųjų, kurį sudaro per 20 tūkst. valandų filmuotos medžiagos, įamžintas mūsų kelias į Dainuojančiąją revoliuciją ir tolesni įvykiai iki pat šių dienų. Tačiau tai – tik viena iš A. Kentros veiklos pusių, galima sakyti, viešoji. Būdamas vos 16-os Šilalės krašto miškuose jis davė partizano priesaiką ir liko jai ištikimas per visus kankinimus, lagerį, sovietmetį. Pokario pasipriešinimą ginklu iškeitęs į kitas formas, A. Kentra visą gyvenimą paskyrė kovai už laisvę – miško brolių ir sesių užduoties tęsiniui. Kaip pats teigia, „juk misija įgyvendinama ramiai, nesigiriant, nesitikint nuopelnų pripažinimo, tačiau kasdien nuosekliai dirbant ir vykdant tau skirtą užduotį.“

Kviečiame pasiklausyti ištraukos iš Brendano O’Neillo pokalbio su istoriku Davidu Starkey apie tai, kas iš tiesų įvyko Jungtinėje Karalystėje.