Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

„Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“ (LR Konstitucija, I skyrius, 3 straipsnis).

Lemiamas momentas šiuo atveju – „konstitucinę santvarką“. Ne, nepasakyta, kad į ją kėsintis galima tik iš išorės ar iš apačios.

Ko gero, neverta nė klausti, ar mums būtina žinoti, ką šių laikų nevzorovai pasakoja apie mūsų istoriją kaimyninės šalies gyventojams?

Jūsų dėmesiui siūlome neva dokumentinį filmą „Литовские лесные братья (1944–1956) противостояние с Советской армией и спецслужбами СССР“ („Lietuvos miško brolių (1944–1956) pasipriešinimas sovietų armijai ir SSRS specialiosioms tarnyboms“) – rodomos nuotraukos, laiškai, tarsi dokumentų faksimilės, tiesioginis prieš 80 metų įvykusio Birželio sukilimo liudytojas guviai duoda parodymus apie žudynes pirmosiomis karo dienomis parodymais, spec. fondo pirmininkė vardija skaičius, kiek buvo nužudyta, tiesa, pamiršta nurodyti laiką, atrodo, jog būtent tada…, ir pan. – filmas tiems, kurie dar moka rusiškai ir turi imunitetą sovietinei propagandai, netikėtai atgijusiai šių laikų Lietuvoje.

Dėkojame Linui Karpavičiui, pasidalijusiam šia nuoroda ir pasvarstymais, kodėl mums nevalia užsimiršti.

Kol liberalizmas kalbėjo apie laisvę, demokratiją, žmogaus teises, laisvą rinką, žodžio laisvę ir pan., ir darė tai Šaltojo karo metu Sovietų Sąjungos komunistinio teroro akivaizdoje, tol mes visi buvome liberalūs. Tuomet ir G.Soroso atvira visuomenė turejo didžiulę prasmę. Tačiau kai liberalizmas (tiksliau, liberalizmo vardu) pradėjo kėsintis į tas pačias laisves, kurias ką tik nesenai gynė, ir taip viliojo Rytų Europos tautas, tuomet iškilo abejonės, ar progresyvus pasaulis iš tiesų yra liberalus.

Jūsų dėmesiui siūlome „Nereadaguota“ pokalbį su politologu Vytautu Sinica apie Rusofilijos problema Lietuvos visuomenėje.

Koks retas praregėjimas, kad keturis mėnesius taikei netaiklias agresyvias priemones.

Konservatoriai pasinėrė į galios žaidimus su Prezidentu. Visa tai vyksta tuo metu, kai valstybė jau ketvirtą mėnesį dūsta uždaryta, o jie patys nesugeba apsispręsti dėl vakcinacijos strategijos ir planų, kartu palaidodami pasitikėjimą vakcinomis po nuolat besikeičiančia, jokios kritikos neatlaikančia komunikacija. Tačiau net ir tokiu metu konservatoriams yra svarbiau jie patys ir jų įsitvirtinimas valdžioje, bet kokiomis priemonėmis valantis kelią „savam“ kandidatui į Prezidento rinkimus 2024 m.

Lietuvių tradicionalistai visiškai be reikalo skiria nepakankamai dėmesio kontaktui su Lietuvoje gyvenančiomis mažumomis. Žydais, lenkais, LGBT. „Dialogas“ vyksta tyliai, numanomu būdu. Ir tai gali vesti tik į vieną rezultatą: susipriešinimą ir kovą. Panašiai kaip ilgai nesikalbančių sutuoktinių šeimoje situacija veda į slaptą, o vėliau ir į atvirą karą.

Jūsų dėmesiui siūlome tinklalaidės „Iš savo varpinės“ laidą apie įvykius Turkijoje.

Mūsų laivas, pavadinimu Lietuva, siūbuoja ant gana didokų bangų ir dreifuoja velniai žino kuria kryptimi. Kubilius sako, kad į Vakarus, bet mes dažnai tikėdavome savo politikais ir dažnai būdavome apgauti. Taigi tikėtis, kad plaukia į Vakarus yra sunku. Be to, o kas yra Vakarai? Politikai ir mes, visuomenė, suprantame juos skirtingai.

Jūsų dėmesiui siūlome tinklalaidės „NeRedaguota“ pokalbį su teisininku Dominyku Vanhara.