Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Prezidento vietoje rimtai susimąstyčiau, ką atleisti iš darbo, ar ministrą, suvalgiusį kotletą ne už savo pinigus, ar tokius patarėjus, kurie Prezidentui mėto po kojomis slidžius kotletus. Jei būtų mano valia, kitą rytą tokie patarėjai gautų atleidimo lapelius. Jie diskredituoja ne tik Prezidento instituciją, bet ir valstybę.

Ir sunku suprasti, ar per daug įsijautė gavę valdžią, ar dėl paprastos priežasties, kad yra politiniai analfabetai, renkantys informaciją iš Delfio, kuri ir yra jų žinių ir pasaulėžiūros pamatas.

Vis dar atsiranda keistų žmonių, kurie atlėkę piktai, negatyviai reikalauja „pozityvo“. Nors jei paklaustum, kas tas „pozityvas“, nelabai sugebėtų rišliai pasakyti. Tik pakalbėk apie žmonių bėdas ir skaudulius, kad išsiaiškintum, kad suprastum, kad būtų geriau – tai jau ir „negatyvus“.

Šiandien VDU vyko konferencija apie gerovės valstybę, kurią atidarė ir skaitė pranešimą ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Valstybėje šeimininkauja galingieji. Jokio kontrakto, jokios derybos tarp turčių ir vargšų nevyksta, nes silpnesnioji pusė yra pastumta į šalį. Ekonominė, mokestinė, socialinė sistema su ilgamete politinių partijų „pagalba“ įtvirtino atskirtį, stabdo valstybės vystymąsi, mažina socialinį teisingumą, politinį pasitikėjimą. Ekonomika auga, atskirtis didėja. Atėjo metas padaryti tam galą.“

Abejonių nelieka – Prezidentas mato aiškiai ir konkrečiai.

DELFI.lt

Nuo pat Nepriklausomybės pradžios stabili, įvairiais balsais įvairiomis progomis (ir be jų) nenuilstamai kartojama tema yra „gilios senos demokratijos“ šalių pavyzdys.

Jūsų dėmesiui siūlome vaizdo įrašą iš LRT.lt tiesiogiai transliuotų kandidatų į Vilniaus universiteto rektorius pirmųjų debatų.

Aiškėja, jog galimai daug metų dangstomas Klaipėdos mero V. Grubliausko ir konservatorių dosnus rėmėjas tyliai leido nuodus į unikalaus, UNESCO saugomo gamtos stebuklo krantus skalaujančias marias. Dešimt metų klaipėdiečiai atkakliai mynė savivaldybės slenksčius, prašydami suvaldyti nepakeliamą smarvę gyvenamuosiuose rajonuose. Tūkstančiai jų žygiavo protestuodami prieš uostamiesčio valdžios abejingumą ir dirbo detektyvais ieškodami, kas nuodija jų gyvenimus ir gamtą. O tuo tarpu Klaipėdos liberalas meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi „Grigeo“ teikta parama muzikos renginiams, kuriuos organizuodavo jo žmona, o džiazo muzikantas V. Grubliauskas rengdavo solo pasirodymus žiūrovams.

Pro Patria

„Sveiki sugrįžę į SSRS laikus!“  – šis Algimanto Rusteikos aiškiausiai įgarsintas motyvas skamba visuose pagrindinės šios dienos naujienos komentaruose. Ši naujiena neabejotinai po dvylikos mėnesių bus vertinama kaip vienas svarbiausių Lietuvos politinių įvykių šiais metais, nors greičiausiai ne tik šių. Norint pavergti žmones ir ištisas tautas, pirmiausia būtina priversti juos matyti pasaulį jau ne savo, bet svetimųjų akimis.

Valdininkija, dar svirduliuojanti ir nespėjusi išsipagirioti po naujako, sausio 1 d. suguža prie išgelbėto nuo gelbėtojų Gedimino kalno pagerbti Trispalvės, kurią iškėlė rizikuodami gyvybe kariai savanoriai, vadovaujami K.Škirpos. Ponija gyvybe nerizikuoja ir jiems leidimų nereikia.

Vasario 18 d. Kaziui Škirpai sukaks 125 metai. Dalijamės Vidmanto Valiušaičio kvietimu Vilniaus knygų mugėje vasario pabaigoje pasidomėti ir pirmąsyk Lietuvoje išleidžiama Kazio Škirpos gerai dokumentuota atsminimų knyga „Sukilimas“.
Ta pačia proga norime plačiau paskleisti ir K. Škirpos intervius Kanados lietuvių savaitraščiui „Tėviškės žiburiai“, paskelbtą 1965 m. balandžio 29 d. „Laikraščiui pasiteiravus apie galimą politinę kaitą Europoje, Škirpos įžvalga, ketvirčiui amžiaus dar likus iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, buvo tiksli: keičiamasis veiksnys gali būti suvienyta Vokietija…“, – savo veidaknygės paskyroje rašo V. Valiušaitis.

Kaip ir kada subtiliai, viešai pasityčioti iš valstybės prezidento, kad didžioji dauguma žmonių pamatytų, visi bent kiek mąstantys suprastų, bet negalėtum prikibti?

Geriausia proga – valstybės vadovo naujametinis sveikinimas. Visose šalyse toje kelių minučių transliacijoje kiekvienas žodis apgalvojamas, kiekviena smulkmena turi reikšmę: iškilmingai grojamas valstybės himnas, rodoma vėliava, visiems brangios vietos ir simboliai.