Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Be žodžių.

Neseniai sulaukiau išskirtinio Panevėžio miesto politikų dėmesio. Iš pat pradžių maniau, kad tai vasaros kaitros padarinys. Tačiau labiau įsigilinęs suvokiau, kad tai nėra lokali vieno miesto problema. Tai – piktybinis visą Lietuvą apėmusios politinės ligos simptomas. Lai neužpyksta skaitytojas, jog trumpam atitrauksiu jo dėmesį aprašydamas šios ligos metastazes Panevėžyje.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės besibaigiančios epochos vienas svarbiausių („raktinių“) žodžių buvo „oligarchai“, tiksliau – „kova su oligarchais“. Retas neigtų, kad tai buvo tiksli valstybės didžiausios blogybės ir negalios diagnozė, kurią tik patvirtino teismą pasiekusi stambiausia atkurtos nepriklausomybės laikų politinės korupcijos byla.

Tačiau per patį kovos su oligarchais įkarštį liko neįvertintas vienas įdomus, stačiai simboliškas Kovo 11-osios Lietuvos raidos įvykis: laimingą klestinčių Seimo milijonierių šeimą papildė Gabrielius Landsbergis.

Mindaugas Peleckis | minfo.lt

Jūsų kalba Sąjūdžio 30-mečio minėjime Seime sukėlė nevienodas reakcijas. Vieni ja labai susižavėjo, kiti ėmė piktintis. Kaip vertinate tokią audringą reakciją? Ar prieš rašydamas kalbą tikėjotės, kad išgarsėsite kaip aštrus negerovių valstybėje kritikas? Juk nesate populistas?

Jūsų dėmesiui siūlome vieną iš klasikinio liberalizmo šaltinių –  1947 balandį, Tarptautinės liberalų konferencijos metu Oksforde, surašytą „Liberalų manifestą“, kad įsitikintume, jog ir šios ideologijos išpažinėjai kalbėjo, kad būtent „pagarba žmogaus asmeniui ir šeimai yra tikrasis, teisingasis visuomenės pagrindas“, kad ne tik kapitalas turi teisių, bet ir darbo jėga, kad „[t]arnavimas visuomenei būtina sąlyga laisvei“, kad „kiekviena laisvė siejama su atitinkama pareiga“ ir jei norima, kad „laisvi visuomeniniai institutai veiktų efektyviai, kiekvienas iš gyventojų privalo būti moraliai atsakingas prieš kitą ir aktyviai dalyvauti sprendžiant visuomenei svarbius klausimus“... 

Mes, devyniolikos valstybių liberalai, susirinkę Oksforde dviejų pasaulinių karų sukeltų neramumų, skurdo, bado ir baimės metu;

Įsitikinę, kad tokia pasaulio padėtis didele dalimi priklauso nuo liberalių principų atsisakymo;

Iškilmingai pareiškiame savo ištikimybę šiai deklaracijai:

Ketvirtadienio popietę iki išnaktų Vilniaus Reformatų skverelyje šurmuliavo vienos dienos Re:formatų festivalis – kūrybinis miestelėnų atsakas į sostinės valdžios bandymą pertvarkyti dar vieną viešąją erdvę be konsultacijų su visuomene – su tais, kam ši erdvė ir turėtų būti skirta, ir dar pagal tokius „grožio“ standartus, kurie Vilniui yra visiškai svetimi.

Vilniaus kaip G taško reklama pataikė į dešimtuką, – rašo Bernardinai. Žinoma, parafrazuoja Vokietijos televiziją „Stern“, bet pateikia kaip neutralų faktą.

Antraštės skelbia, kad reklama užkariavo pasaulį. Tiesa, antraštę sugalvojo reklamos autoriai, kurie savo puslapyje patys pristatė statistiką ir užsidėjo tokią antraštę, kurią katalikiškas (!) portalas tiražuoja. Nieko, puikybė dar niekam nepakenkė.

Šių metų balandžio mėnesį vienas norvegų vaikų psichiatras – jo pavardė dėl teisinių priežasčių nutylima – buvo nuteistas už tūkstančius vaikų pornografijos vaizdų, atsisiųstų iš atitinkamų svetainių.

Iki arešto psichiatras dažnai buvo kviečiamas „Barnevernet“, prieštaringai vertinamos Norvegijos vaiko gerovės tarnybos, pateikti savo, kaip eksperto, vertinimą, ar vaikai turėtų būti paimti iš tėvų.

Tekstas skelbtas Vido Rachlevičiaus asmeninėje Facebook paskyroje.

TV3 ir „Yandex taxi“...

Ne išorės žiniasklaida, o Lietuvos komercinės televizijos yra tikrasis ir didžiausias priešas, nes jos jau daug metų kryptingai ir nuosekliai formuoja auditorijos mentalitetą.

Ne kartą važiuodamas provincijos keliais pagalvoju: o koks to žmogelio iš suklypusios trobos su TV lauko antena stogo pasaulis ir kas jį formuoja? Juk jis neskaito laikraščių, neklauso radijo, neturi interneto. Įsivaizduokite, kad gerą dešimtmetį jus šeria tik TV3, LNK ir Lrytas TV pamazgomis… Tai yra kryptingas žmonių debilizavimas, o po to daug kas stebisi rinkimų rezultatais ir rinkėjų mentalitetu.

Atsikratykime sovietinio mąstymo, nebūkime kompleksuoti provincialai, nerausdami ir nesižvalgydami ištarkime: „Vilniaus savivaldybė – sostinės hemorojus“.