Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Turbūt ne vienam skaitytojui jau atsibodo beveik kasmet pasikartojančios diskusijos apie Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) Pirmininko teisinį konstitucinį statusą. Tačiau dažniausiai šiose diskusijose vyrauja ne argumentai, o emocijos, dėl to labai sunku susikalbėti. Tam tikruose visuomenės sluoksniuose vis iškyla iniciatyva Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko postą prilyginti Lietuvos valstybės vadovo statusui (su visomis iš to išplaukiančiomis privilegijomis), tuo tarpu iš kitos pusės atsiranda ir tokių asmenų, kurie tam prieštarauja. Reikia pripažinti, kad dėl šio klausimo visiškai atsiriboti nuo emocijų trukdo tai, jog jį sunku atsieti nuo mūsų požiūrio į sovietinę okupaciją ir po to sekusių Nepriklausomybės atkūrimo įvykių, kuriuos nuo pat 1990-ųjų lydėjo dalinis mūsų visuomenės susiskaldymas į vadinamuosius landsbergininkus ir brazauskininkus. Vis dėlto pamėginkime apie minėtą statusą pamąstyti kiek įmanoma racionaliau, atsiribojant nuo visų politinių preferencijų.

Dalijamės sociologo dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje paskelbta įžvalga apie Vakarų visuomenes iš vidaus ardančią ideologiją.

Jeigu reikia įrodinėti, kad savavališkas smurtas yra neteisėtas, vadinasi, jau yra pasiektas užzombintos sąmonės lygis.

Universiteto profesorius* paaiškins, kad modernios valstybės aksioma apie legalų prievartos monopolį nebegalioja. Kas tai yra, jei ne karas prieš teisinę valstybę?

Dėl profesoriaus Vytauto Radžvilo persekiojimo už politines pažiūras ir įsitikinimus Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kreipėsi į Vilniaus universiteto rektorių ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorių ragindama „VU TSPMI direktorių pripažinti padarytą klaidą ir skubiai atitaisyti neteisybę atmetant politizuotą studentų prašymą, o jei nesiryžtama apginti teisingumo – svarstyti galimybę atsistatydinti iš užimamų pareigų, iš kurių kyla ne kiekvieno asmeniui pakeliami reikalavimai“.

Dalijamės žurnalisto ir apžvalgininko Audriaus Bačiulio pastebėjimais iš veidaknygės.

Regis, Napoleonas sakė: „Jei matote, kad jūsų priešas daro klaidą, jokiais būdais jam netrukdykite!“

Kremliaus propaganda bus smarkiai persistengusi orgastiškos kvaišos balsu sekdama pasakas kvailiams, kaip rusų tankai per parą gali nuvažiuoti iki Varšuvos, o iki Helsinkio, Talino, Rygos ir Vilniaus rusų pėstininkai ir pėstute nueis – kaip 1944-siais.

Pro Patria

Skelbiame du 2016 ir 2017 metų prof. V. Radžvilo laiškus VU TSPMI studijų komitetui (kalba netaisyta). Juose apžvelgiama ir akademiniu bei nacionalinio saugumo požiūriu įvertinama institute vykdyta studijų programos pertvarka. Keičiant studijų programą buvo deklaruojamas tikslas atnaujinti jos turinį ir pagerinti kokybę.

Pro Patria

Skelbiame antrąjį, 2017 metų,  prof. V. Radžvilo laišką VU TSPMI studijų komitetui – pirmąją skaitykite ČIA (kalba netaisyta).

Laiškuose apžvelgiama ir akademiniu bei nacionalinio saugumo požiūriu įvertinama institute vykdyta studijų programos pertvarka. Keičiant studijų programą buvo deklaruojamas tikslas atnaujinti jos turinį ir pagerinti kokybę.

Vadinamosios Stambulo konvencijos dėl kovos su smurtu prieš moteris ratifikavimo procesas Slovakijoje sustabdytas teisingumo ministrei Luciai Žitňanskái pasiūlius klausimo svarstymą atidėti ir pratęsti didelio dėmesio sulaukusius viešus debatus – taip buvo nutarta rugpjūčio 16 dienos vyriausybės posėdyje.

Rugsėjo 12-ąją žurnalistas Edmundas Jakilaitis savo veidaknygėje pasidalijo žinia apie savo ir brolių šaulių dovaną Lietuvai – interneto duomenų bazę skambiu pavadinimu akylas.lt, įsteigtą budrių Lietuvos piliečių ir nuo šiol laukiančią dar budresnių piliečių – brolių ir seserų – pranešimų apie pastebėtus įtartinus Kito – piliečio ir/ar nepiliečio – veiksmus.

Lenkijoje į valdžią atėjusi Jaroslavo Kačinskio „Teisės ir teisingumo“ partija stengiasi įtvirtinti ne tik naują Lenkijos vaidmenį ES, prisišliejant prie dviejų didžiųjų valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos,—bet ir laiduoti savų nacionalinių interesų paisymą europinės politikos lygmenyje. Partija savo veiklą grindžia krikščioniškomis vertybėmis, atvirai pasisako už suverenių galių stiprinimą plėtojant ES integracijos projektą, ėmėsi glaudinti politinius ryšius su Vengrija, kurios lyderis jau senokai trikdo europinio politinio elito vizijas. Pastaruoju metu Lenkija ima kelti Vokietijos užmokesčio už jos 1939 metų agresijos padarinius klausimą. Pavyzdys užkrečiamas – pasigirdo ir Graikijos balsas. Tad pastebimai ėmė kaisti Lenkijos vadovų ir europinių aukščiausio rango pareigūnų santykiai. Naujoji valdžia pirmiausia ėmėsi peržiūrėti ankstesnės liberalkairuoliškos Donaldo Tusko politikos ir ją grindusios ideologijos palikimą, kuris kai kuriose srityse labai aiškiai kertasi su pamatinėmis krikščionybės vertybėmis. Jau krikščioniškų vertybių iškėlimas ir religijos kultūrinės bei politinės svarbos pripažinimas ES politiniam elitui yra nelyg raudona skraistė buliui. Tačiau dėl to atvirai reikšti nepasitenkinimą nėra kaip – atvirai rodyti savo kovingą ateistinį genderizmą būtų politiškai pražūtinga. Krikščionybė iš europinės kultūros trinama minkštuoju būdu: juridiniais būdais keičiamas pamatinių sąvokų – šeimos, lytiškumo, gyvybės ir kitų – turinys ir žmonės verčiami laikytis naujų teisinių „išaiškinimų“, kurie įdiegiami nacionalinėn jurisdikcijon įvairiais Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, direktyvomis bei tarptautinėmis konvencijomis. ES jau susiklostė tam tikras aukščiausio teisininkų sluoksnio sutarimas dėl būtinumo įtvirtinti naujesnius „pažangesnius“ tų sąvokų aiškinimus, keičiančius įvairiose religijose prigimtiniu laikomą požiūrį į žmogų, jo lytį, o sykiu – į visuomenės tvarką bei teisingumą.

Žmogus nustojo domėtis prasmės problema, – XX amžiaus pabaigoje kalbėjo semiotikas Algirdas Julius Greimas. Tiesiog netelpa galvoje, kokia netikėta įžvalga amžiuje, kuriame prasmės ir beprasmybės dilema buvo kertinė. Ar tai reiškia, kad jau ano amžiaus pabaigoje prasmės idėja buvo nustumta į paraštę kaip nebereikalinga, tuščia ir beprasmiška? Ką tada galėtume pasakyti apie šiandieną, ar prasmė palaidota amžiams, o gal kada aprėpiamoje ateityje bus ekshumuojama ir patalpinta kokiame nors muziejuje šalia vertingų archeologinių radinių, greta faraonų mumijų ir sarkofagų?