Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Lenkų spauda praneša, kad Vokietijoje atlikta apklausa rodo, kad pasitikiėjimas katalikų bažnyčia Vokietijoje nukrito penkiais procentiniais punktais iki 14.

Penktadienį Prezidentūroje, Baltojoje salėje, po 9 metų pertraukos, buvo atgaivinta Maldos pusryčių tradicija. Kartu pasimelsti ir pasiklausyti tikėjimo liudijimų susirinko daugiau nei šimtas svečių iš visos Lietuvos ir užsienio: dvasininkų, politikų, visuomenininkų, žurnalistų, žmonių, kurių gyvenimuose dėl tikėjimo įvyko didelių pokyčių.

Sveikindamas svečius, Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad bendra malda šiandien yra itin svarbi ir kaip dvasinė praktika, ir kaip tautą vienijantis veiksnys: „Didmiesčių ir regionų gyventojai, emigravę ir likę Lietuvoje, tradicinių ir liberalių pažiūrų lietuviai šiandien neretai jaučiasi tarsi gyventų skirtinguose, nieko bendra neturinčiuose pasauliuose, atskirtuose nematomomis, bet tvirtomis sienomis. Politiniame gyvenime bendrus tikslus vis dažniau užgožia beprasmė konkurencija, pyktis ir nepagarba vienas kitam. Tampame pažeidžiami kaip tauta, kaip valstybė, kaip bendruomenė. Ir kaip individai“, – kalbėjo Respublikos prezidentas.

Džiaugsmas, apėmęs lietuvius dėl Kauno arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus SJ paskyrimo kardinolu, užgožė tą žinią, kurią neša naujų kardinolų paskyrimas. S. Tamkevičiaus, kaip ir dar dviejų vyskupų emeritų paskyrimas kardinolu, yra mandagumo gestas: dėl savo amžiaus jie negalės dalyvauti naujojo popiežiaus rinkimuose. Visai kas kita yra su ta dešimtimi kardinolų, kurie popiežių rinkti galės. Mūsų (katalikiška) spauda apie jų paskyrimą plačiau nerašo. Aptakia ir politiškai korektiška kalba, kaip dera Vatikano oficiozui, juos pristatė Vatikano radijo lietuviškoji sekcija, pristatymo gale, tarsi paraštėje, įvardijusi, kad „tarp trylikos būsimų kardinolų yra ir dviem Europos vyskupijoms vadovaujantys ganytojai: Bolonijos arkivyskupas Matteo Zuppi, dialogiškas ir labai atidus egzistenciniuose paribiuose atsidūrusiems žmonėms ganytojas, nuo seno susijęs su Romos Šv. Egidijaus bendruomene, ir Liuksemburgo arkivyskupas Jean-Claude Höllerich, Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos pirmininkas, pasisakantis prieš nacionalizmą ir populizmą, už tolerantišką ir laisvą tautų Europą.

y-news.lt

Chimera kai kuriuose senovės graikų mituose vaizduojama kaip pabaisa su liūto galva, ožkos kūnu ir drakono uodega. Mitai mitais, bet tiesa ta, kad šiandien pasaulyje vykdomi vis intensyvesni moksliniai tyrimai, susiję su hibridinių, arba chimerinių, embrionų išvedimu.

vaticannews.va

Penktadienį Italijos dienraštis „La Stampa“ paskelbė interviu su popiežiumi Pranciškumi. Dienraščio korespondentą ir blogo „Vatican insider“ koordinatorių Domenico Agasso popiežius priėmė Vatikano Šv. Mortos namuose antradienį, rugpjūčio 6-ąją.

Brangūs broliai ir seserys tremtiniai. Brangūs tremtinių vaikai ir vaikaičiai! Šiandien susirinkome į tremtinių šventę: pabūti drauge, atgaivinti atmintį ir padėkoti Dievui, kad jis lydėjo tais ilgais ir sunkiais kryžiaus keliais nesvetingame Sibire.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, savo Veidaknygės paskyroje pasidalijęs TS-LKD partijos vadovybės nemalonėn patekusio Seimo nario R. Dagio žinute, padrąsino jį žodžiais „Sveikinu už krikščionišką principingumą“.

Tikėjimo mokslo kongregacija, išklausiusi Popiežiškosios pasauliečių tarybos nuomonę, nusprendė paskelbti šią Notą dėl katalikų veiklos ir elgesio politiniame gyvenime kai kurių klausimų. Nota skirta Katalikų Bažnyčios vyskupams ir ypač katalikų politikams bei visiems tikintiems pasauliečiams, pašauktiems dalyvauti demokratinių visuomenių viešajame ir politiniame gyvenime.

Vytautas Sinica | Pro Patria

Praėjusią savaitę žiniasklaidoje triukšmingai aptartas kelių kunigų viešas komentavimas apie tai, kaip katalikams derėtų rinktis Prezidento rinkimuose. Vienas tokių kunigų – antisovietinis rezistentas, Katalikų kronikos leidėjas Robertas Grigas. Kauno arkivyskupijoje su juo kalbamės apie krikščionių laikyseną rinkimų akivaizdoje, santykius su politika apskritai, tradicinių partijų krizę ir paties R. Grigo politinį įsitraukimą.

Buvau nutaręs prieš rinkimus daugiau neparašyti nė žodžio, bet išklausęs vieną radijo laidą, negaliu nepasidalinti keliomis mintimis.

Lietuvos vyskupai savo priešrinkiminiame laiške visai neseniai rašė: „Prieš atiduodant savo balsą už kurį nors kandidatą vertėtų atkreipti dėmesį, ar jis gerbia žmogaus kilnumą, sąžinės ir religijos laisvę, brangina gyvybę nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties, ar jam rūpi šeima, ar kandidatas pasisako už laisvą tėvų pasirinkimą auklėti vaikus pagal savo moralinius ir religinius įsitikinimus“.