Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Vatikano radijas

Vatikane šeštadienį paskelbtas popiežiaus Pranciškaus laiškas-kvietimas jauniems ekonomistams ir verslininkams atvykti į tarptautinį suvažiavimą „Pranciškaus ekonomika“. Jis įvyks Asyžiuje 2020 metų kovo 26–28 dienomis. Suvažiavimo tikslas, rašo Pranciškus, susi`ątikti su visais, kurie jau dabar formuoja ar pradeda tirti ir įgyvendinti kitokią ekonomiką – tokią, kuri kurtų gyvybę, o ne žudytų, kviestų įtraukti kitus, o ne atmesti, sutaurintų, o ne nužmogintų, rūpintųsi kūrinija, o ne ją išnaudotų.

Jūsų dėmesiui siūlome prof. Rasos Čepaitienės paskaitą „Krikščionybės atsakas didžiosioms ideologijoms sovietmečiu ir šiandien“, perskaitytą balandžio 5 d. Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre (Marijos radijo laidos „Irkis į gilumą“ įrašas ČIA).

Kviečiame pasiklausyti (ČIA) Marijos radijo įrašo iš kunigui Alfonsui Lipniūnui (1905–1945) skirto atminimo vakaro, vykusio š. m. kovo 29 d. Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje.

teofilius.lt

Palaimintasis vyskupas ir kankinys Teofilius Matulionis rašė daug laiškų, nemažai jų išlikę iš Vladimiro kalėjimo ir Potmos invalidų namų. Rašė taip pat iš Birštono ir Šeduvos, rašė laiškus iki paskutinių gyvenimų dienų. Jo gražia rašysena parašyti laiškai aplankydavo šeimos narius, giminaičius, brolius vyskupus ir kunigus. Vyskupo laiškuose juntamas nepaprastas švelnumas, rūpestis kitu, atsidavimas Dievo valiai, meilė Bažnyčiai. Skaitant laiškus atrodo pats palaimintasis prabyla į kiekvieną skaitytoją. Pateikiame keletą Kalėdinių laiškų iš prelato Prano Gaidos knygos „Nemarus mirtingasis“. Malonaus skaitymo!

Šeštadienis, 2018 m. rugsėjo 22 d.

Valdžios ir visuomenės atstovams Simono Daukanto aikštėje:
„Kad ši šalis galėtų išpildyti savo pašaukimą – taptų bendrystės ir vilties tiltu“

Gerbiamoji Prezidente,
Vyriausybės ir diplomatinio korpuso nariai,
Pilietinės visuomenės atstovai,
Gerbiami valdžios atstovai,
Ponios ir ponai,

tai, kad šią piligrimystę po Baltijos šalis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip mėgdavo sakyti šventasis Jonas Paulius II, yra „tyli karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja“ (Kalba sutikimo ceremonijos metu, Vilnius 1993 m. rugsėjo 4 d.), mane be galo džiugina ir teikia vilties.

Pirmiausia, žinoma, tiltas. Iškart iškilo sąsajos tarp taip įvardintos Lietuvos ir paties popiežiaus misijos – būti tiltų statytoju (pontifex). Tiltas – tai ne pereinamasis kiemas ir ne kelias. Jis sujungia ir priartina. Mums tai ne tik istorija ir geopolitika.

Siūlome vieno didžiausių Baltarusijos opozicijos portalų Charter97 pokalbį su politologu Vytautu Sinica apie politinius popiežiaus Pranciškaus viešnagės Lietuvoje aspektus.

Vatikano radijas

Rugsėjo 7 dieną italų dienraščio „Il Sole 24 Ore“ portale paskelbtas naujas interviu su popiežiumi Pranciškumi. Šis dienraštis priklauso Italijos pramonės federacijai, vienijančiai beveik 150 tūkstančių gamybos ir paslaugų įmonių. Dienraštis specializuojasi skelbti ir viešinti psverslo pasaulio naujienose ir analizėse. Tad interviu, kuriame popiežių kalbino dienraščio direktorius Guido Gentili, taip pat nagrinėjamos panašios temos. Perteikiame tik kelias ilgo interviu metu išsakytas mintis.

Tyla tampa įprasta. Taip įprasta, kad net aukščiausia šalies valdžia tiesiog nutyli viešai keliamus nemalonius klausimus. Taip yra su Tautos forumo pabrėžtomis problemomis bei pasiūlymais stabdyti Armijos Krajovos garbinimą lenkiškais vadinamuosiuose rajonuose. Priminsim, kad Pareiškime neginčijami AK nuopelnai kovojant su hitlerininkais Lenkijoje, tačiau į jos kruvinus pėdsakus Lietuvoje, Vilnijoje, negali būti užsimerkiama, jie nutylimi, neigiami,  juo labiau švenčiami, visokeriopai palaikant Lenkijos valdžios bei visuomeninių organizacijų.

Pro Patria

Ekonomistė Aušra Maldeikienė paskelbė kandidatuosianti Prezidento rinkimuose. „Po tamsos ateina aušra“ skelbia jos ambicingas rinkiminis šūkis. Kandidatė paskelbė 95 programines tezes, kurios susilaukė plataus aptarimo. Tarp jų buvo ir, kaip įprasta autorei, akcentuojama katalikybė. Politikų gyrimasis esant katalikais (ko verti vien liberalas R. Šimašius ir socialdemokratas A. Butkevičius) yra plačiai paplitęs ir įprastas reiškinys, nors, drįsčiau ginčytis, A. Maldeikienė savo religiją pabrėžia itin dažnai. Ne mažiau dažnas reiškinys yra ir katalikybę deklaruojančių politikų mąstymas ir balsavimas prieš Katalikų Bažnyčios mokymą. Žinoma, jie visada randa tam paaiškinimą, tačiau koks jis bebūtų, prieštaravimas tarp deklaruojamos katalikybės ir jai priešingų balsavimų paaiškinamas daug paprasčiau – tiesiog protestantiškai selektyviu požiūriu „čia Bažnyčiai pritariu, o čia – ne“. A. Maldeikienės kandidatavimas į Prezidento postą kviečia pažvelgti į šį plačiai paplitusį reiškinį per jos, kaip politikės, pavyzdį.