Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

zaliojilietuva.lt

Opozicinės partijos inicijavo Nacionalinį susitarimą, kuriuo siekiama, kad Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) statyba nedelsiant būtų sustabdyta. „Dabartinė ir anksčiau dirbusios Lietuvos Vyriausybės iki šiol gan pasyviai reagavo į Baltarusijos AE elektrinės statybas vos 20 km nuo Lietuvos sienos. Matyt, iš principo vengiama neigiamai kalbėti apie atominę energetiką, kol iki galo nėra palaidotas Visagino atominės elektrinės projektas pačioje Lietuvoje. Visgi laikas tiksi ir Lietuva kartu su partneriais ES privalo imtis trijų esminių priemonių sustabdyti šį pavojingą Baltarusijos projektą, gręsiantį katastrofiškomis pasekmėmis ne tik Lietuvai, bet ir visai ES,“ – sakė LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis.

Vilniaus m. savivaldybėje patyliukais regztas planas iškirsti 3 ha Verkių regioninio parko miško trenkė tarsi žaibas iš giedro dangaus čaižiam benzopjūklų gausmui sukaukus Didžiojo Velykų ketvirtadienio rytą. Miškas kertamas turint tikslą nutiesti abejotino reikalingumo gatvę, jungiančią Molėtų plentą su Santariškių gatve. Nors tebevyksta žaliųjų pradėti teisminiai ginčai, kirtimų akibrokštas šovė likus porai dienų iki teismui paskelbiant verdiktą, prieš tai paskleidus gandus apie projekto atidėjimą ilgam laikui dėl lėšų trūkumo. Pasirodo, tai tebuvo sąmoninga tyla prieš audrą.

Kovo 19 d. nuo 20 val. 30 min. vietos laiku milijonai žmonių visame pasaulyje prisijungs prie pilietinės iniciatyvos „Žemės valanda“, kuri skirta atkreipti dėmesį į klimato kaitos keliamas grėsmes mūsų planetai. Prie šios akcijos, kurią šiemet Lietuvoje koordinuoja Susivienijimas Žali.LT, jungiasi ir skirtingi Lietuvos regionai. Įvairiose šalies vietose vyks „Žemės valandos“ minėjimo renginiai, taip pat valandai bus užgesintas įvairių gatvių, aikščių, pastatų apšvietimas. O renginius surengusieji patys, bei pasidalinę jų nuotraukomis su akcijos koordinatoriais, gali tikėtis laimėti prizus.

Tarptautinis valiutos fondas 5,3 trilijonais dolerių įvertino bendras visų pasaulio šalių subsidijas iškastinei energetikai 2015 metais. Tai 10 milijonų dolerių per minutę.

Monika Midverytė OFS | Bernardinai.lt

Praėjo jau daugiau nei du mėnesiai nuo gruodžio 12 dienos, kai Jungtinės Tautos Paryžiuje priėmė Klimato kaitos susitarimą, kuriuo įsipareigojo siekti, kad vidutinės pasaulinės temperatūros pakilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C ir stengtis, kad vidutinė temperatūra nekiltų daugiau nei 1,5°C nuo pramoninės revoliucijos pradžios lygio.

Vokietijos Aplinkos institutui ištyrus 14 vokiško alaus rūšių, visuose jų buvo aptikta glifosato. Apie tai praneša įtakingiausias Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Dar 2015 metais Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra pripažino, kad glifosatas yra „labiausiai tikėtina“ žmonių kancerogenas, kuris sukelia vėžį.

Konstitucinis Teismas (KT) šiandien priėmė nutarimą, kuriame teigiama, jog Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostato, kurios leidžia kasybos pramonės atliekas, susidariusias hidraulinio ardymo būdu atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant žemės gelmių išteklius, gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paliekamos dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, neprieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio 3 daliai ir 54 straipsnio 2 daliai, skelbiama KT išplatintame spaudos pranešime.

Monika Midverytė OFS | Bernardinai.lt

Paryžiuje įsibėgėjus Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijai (COP21), apie jos eigą kalbamės su „Darnaus vystymosi centro“ direktoriumi Liutauru Stoškumi.

Prabėgo jau keturios programos dienos. Ką galima pasakyti apie susitikimo pradžią?

Ketvirtadienį ryte buvo paviešintas JT Klimato konferencijos Paryžiuje juodraštinis susitarimo variantas. Iš jo dar sunku spręsti apie diskusijų raidą, nes ten sudėtos visos galimybės, pradedant bendrais dalykais ir baigiant labai konkrečiais įsipareigojimais.

15min.lt

Spalio 16 dieną sukanka 36 metai, kai Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė Pasaulinę maisto dieną. Tuokart pagrindinis tokios dienos motyvas buvo kova su badu. Tačiau badaujančių žmonių pasaulyje nenumaldomai daugėja (šiuo metu tokių apie milijardą), kaip daugėja ir pačių žmonių – iki 2050 metų Žemė turės išmaitinti 8 milijardus burnų.

Paradoksas tas, kad ne mažiau opia problema tampa ir maisto švaistymas. Yra apskaičiuota, kad industrinėse šalyse 40 proc. viso užauginamo maisto yra sunaikinama. Po dalį jo yra netenkama visoje maisto grandinėje – nuo ūkininkų, perdirbėjų, prekeivių iki mūsų pačių.

„Žalioji Lietuva“

VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ drauge su 10 kitų organizacijų kviečia Lietuvos gyventojus pasirašyti peticiją dėl Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties su JAV ir Kanada stabdymo. Aplinkosaugininkai tikina, kad naudą iš partnerystės ir prekybos tarp šalių turėtų gauti žmonės, o ne didžiosios korporacijos. Jie taip pat ragina Europos Komisiją atlikti šių tarpvalstybinių sutarčių poveikio vertinimą įvairiais aspektais – socialiniu, ekonominiu, aplinkosauginiu ir kt.