Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Bernardinai.lt

Terorizmui pralaimi ne tik Prancūzija ir Vokietija. Kovoje dėl valdžios ir žiniasklaidos dėmesio terorizmo grėsmei pralaimi ir kita problema, kuri iš dalies yra karų ir terorizmo sukėlėja. Bėda ta, kad toji pasaulinė problema neturi tam tikrų žiniasklaidai reikalingų savybių ir dėl to lieka nepatraukli.

Dar 2014 m. spalį Pentagonas paviešino ataskaitą, kurioje teigiama, kad klimato kaita didina karinių konfliktų riziką bei terorizmo proveržį. Pentagonas rašė: „Klimato kaitos padariniai gali sukelti nestabilumą kitose šalyse dėl sumažėjusių maisto ir gėlo vandens resursų, sugriautų infrastruktūrų, plintančių ligų. Dėl klimato kaitos daug žmonių turi palikti savo namus, o tai sukelia masinę migraciją, sutrikdo prekybinę veiklą, elektros energijos prieinamumą. Šie padariniai gali pakirsti ir taip silpnas kai kurių šalių vyriausybes bei sukelti didelių sunkumų dabar stabiliai dirbančioms vyriausybėms, kurios pradės varžytis tarpusavyje dėl ribotų išteklių. Šios valdymo spragos gali atverti kelią ekstremistinėms ideologijoms bei paskatinti terorizmą.“

Ši prieš pusantrų metų išviešinta prognozė pildosi žodis žodin. Ji jau yra tapusi skaudžia šiandiene pasaulio ir Europos realybe.

Birželio pabaigoje baigė galioti kontraversiškai vertinamo glifosato naudojimo terminas Europos Sąjungoje. Dėl to dar praėjusią savaitę Europos Komisija, nesulaukusi šalių narių pritarimo, pratęsė šios medžiagos naudojimo leidimą 12–18 mėnesių laikotarpiui, kol Europos cheminių medžiagų agentūra pateiks savo nuomonę dėl glifosato poveikio žmogaus sveikatai. Tuo tarpu Europos Parlamento Žaliųjų grupės inicijuotas tyrimas rodo, kad glifosato koncentracija europarlamentarų šlapime iki 26 kartų viršija geriamajame vandenyje leistiną normą.

Žurnalas „Miškai“

Parodoje „Baltijos miškai“ surengta diskusija „Papildomi 5 proc. privačių miškų savininkams: teisinga ar klaidinga“. Tai suteikė progą įvertinti jau antrus metus skaičiuojamo mokesčio pasekmes.

Žurnalas „Miškai“

Reikia nuoseklaus darbo, o ne akcijų bei atrakcijų, kurios taip patinka vartotojų visuomenei.

Įdomu, kas ir kodėl sugalvojo, kad lietuviai myli gamtą? Taip, yra daug mėgstančių tai pabrėžti, apsiklijuoti lipdukais „Myliu ir gerbiu Lietuvos gamtą“ arba išpažinti meilę gamtai, kai yra klausinėjami sociologų, kalbinami žurnalistų. Tačiau nereikia didelių pastangų norint įsitikinti, kaip lietuviška meilė gamtai atrodo iš tikrųjų.

Pono Andriukaičio pasisakymai jau ima kelti rimtą nerimą.

„Alfa“ savaitė“

Mokslininkai įspėja, kad, įvykus avarijai Astravo atominėje elektrinėje, kurią su Rusijos pagalba stato autoritarinis Baltarusijos režimas, Vilniui ir jo priemiesčiams iškiltų pati didžiausia grėsmė. Politikai rodo pirštais vieni į kitus dėl nestabdomų statybų, o ši grėsmė taip ir neiškelta į Europos Sąjungos politikos lygmenį.

Gegužės 4 d. savo ministrines programas neformalioje aplinkoje pristatė du šešėliniai Liberalų Sąjūdžio vyriausybės kabineto ministrai – aplinkos ir energetikos. Kadangi neturėjau galimybės tiesiogiai dalyvauti šiame renginyje, su didele doze susidomėjimo tą pačią naktį peržiūrėjau renginio įrašą.

Astrave statoma branduolinė elektrinė pavojų kelia dar net nepastatyta. Baltarusijos visuomeninės organizacijos ir net nacionalinė televizija paviešino kadrus, rodančius, kaip balandžio viduryje sugriuvo statomo branduolinio reaktoriaus valdymo patalpų perdangos. Anot liudytojų, skubėdami statybininkai nesilaikė technologinių gelžbetonio liejimo reikalavimų, dėl to neišlaikė konstrukcijos ir sugriuvo keliolikos kvadratinių metrų dydžio perdangos. Europos Parlamento nario Bronio Ropės teigimu, šis incidentas dar kartą parodo koks pavojingas ir neatsakingai statomas objektas kyla Europos Sąjungos pašonėje.

„Miškai“

Lietuvos televizijos žiūrovai beveik kasdieną mato Vijūnėlės dvaro vaizdą Druskininkuose. Šis reginys įsitvirtina visuomenės sąmonėje kaip pavyzdys, pagal kurį bus tvarkomos vandenų pakrantės Lietuvos kurortuose. Kurorto pastatai priartėja prie vandens, užtveria pakrantę, o krantai išgrindžiami akmenimis. Vyriausybės nutarimas panaikinti kurortų apsaugos zonas padės šiam pavyzdžiui visuotinai paplisti. Pasirodo, kaip skelbiama spaudoje, minėtas nutarimas buvo skirtas daugelio Lietuvos kurortų užstatytoms vietovėms. Kitu atveju kurortinėse zonose atsidūrę dalis Palangos ar Birštono statinių, gyvenamųjų namų būtų neteisėti, o tolesnės to pasekmės sukeltų daug rūpesčių pastatų savininkams.

Prieš porą dienų skelbėme susivienijimo Žali.LT pareiškimą dėl Vilniaus savivaldybės administracijos sprendimo Velykų išvakarėse iškirsti 3 ha Verkių regioninio parko miško keliui į Santariškes nutiesti taip ir nesulaukus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo byloje dėl detaliojo plano teisėtumo. Susidariusią situaciją Tiesos.lt portalo paprašytas pakomentavo aplinkosaugininkas ir Vilniaus miesto Tarybos narys Liutauras Stoškus.