Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Monika Midverytė OFS | Bernardinai.lt

Paryžiuje įsibėgėjus Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijai (COP21), apie jos eigą kalbamės su „Darnaus vystymosi centro“ direktoriumi Liutauru Stoškumi.

Prabėgo jau keturios programos dienos. Ką galima pasakyti apie susitikimo pradžią?

Ketvirtadienį ryte buvo paviešintas JT Klimato konferencijos Paryžiuje juodraštinis susitarimo variantas. Iš jo dar sunku spręsti apie diskusijų raidą, nes ten sudėtos visos galimybės, pradedant bendrais dalykais ir baigiant labai konkrečiais įsipareigojimais.

15min.lt

Spalio 16 dieną sukanka 36 metai, kai Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė Pasaulinę maisto dieną. Tuokart pagrindinis tokios dienos motyvas buvo kova su badu. Tačiau badaujančių žmonių pasaulyje nenumaldomai daugėja (šiuo metu tokių apie milijardą), kaip daugėja ir pačių žmonių – iki 2050 metų Žemė turės išmaitinti 8 milijardus burnų.

Paradoksas tas, kad ne mažiau opia problema tampa ir maisto švaistymas. Yra apskaičiuota, kad industrinėse šalyse 40 proc. viso užauginamo maisto yra sunaikinama. Po dalį jo yra netenkama visoje maisto grandinėje – nuo ūkininkų, perdirbėjų, prekeivių iki mūsų pačių.

„Žalioji Lietuva“

VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ drauge su 10 kitų organizacijų kviečia Lietuvos gyventojus pasirašyti peticiją dėl Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties su JAV ir Kanada stabdymo. Aplinkosaugininkai tikina, kad naudą iš partnerystės ir prekybos tarp šalių turėtų gauti žmonės, o ne didžiosios korporacijos. Jie taip pat ragina Europos Komisiją atlikti šių tarpvalstybinių sutarčių poveikio vertinimą įvairiais aspektais – socialiniu, ekonominiu, aplinkosauginiu ir kt.

Per vienuolika mėnesių savarankiškai organizuojama Europos piliečių iniciatyva prieš TTIP ir CETA sutartis jau surinko 2,8 mln. Europos piliečių parašų. Kaip jau skelbėme, prie iniciatyvos prisijungė žinomi žmonės, pavyzdžiui, populiarusis kulinaras Jamie Oliver, taip pat Greenpeace organizacija.

„Žalioji Lietuva“

Kodėl jie valgo patobulintą maistą, o mes – ne?

Nors Jungtinės Amerikos Valstijos yra strateginis Lietuvos partneris, Europą ir Ameriką skiria daugybė skirtumų. Pavyzdžiui, amerikiečiai nevengia genetiškai modifikuoto maisto, mėsą plauna chloru, galvijus šeria hormonais, naudoja Europoje uždraustus chemikalus ir pesticidus (net 82 pesticidai, draudžiami Europoje, amerikiečiams tinka) ir t.t.

Iš kur tiek skirtumų?

Bernardinai.lt

Neteko girdėti, kaip aukštieji Lietuvos politikai (ypač krikščionys demokratai), atkakliai stūmę skalūninių dujų (naftos) gavybą ir naujos atominės elektrinės statybą, sureagavo į popiežiaus Pranciškaus enciklikoje „Laudato si“ iškeltą esminį klausimą: „Kokį pasaulį norime perduoti ateisiantiems po mūsų, augantiems vaikams?“

„Koks mūsų gyvenimo tikslas? Dėl ko mes dirbame ir kovojame? Kodėl mes esame reikalingi šioje žemėje?“, – klausia mūsų visų popiežius Pranciškus, o mes (Lietuva) šiuos jo klausimus, deja, pasitinkame tyla. Panašu, kad ši tyla nereiškia entuziastingo pritarimo popiežiui.

Mes, lietuviai, nemylim Lietuvos. Mes mylim investicijas, pelną. Gal dar pramogas ir kiekvienas save. Bet tik ne Lietuvą.

Monika Midverytė OFS | Bernardinai.lt

Šiuo metu per pasaulį ritasi pilietinių iniciatyvų banga, raginanti investuotojus atsiimti savo kapitalą iš iškastinio kuro korporacijų. Mokslininkai teigia, kad norint išsaugoti planetą ir save pačius nuo ekologinės katastrofos, didžiąją dalį iškastinio kuro telkinių turime palikti po žeme. „Buvęs geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius mėgo sakyti, kad akmens amžius baigėsi ne dėl to, kad neliko akmenų. Ir jis visiškai teisus! Naftos amžius baigsis ne todėl, kad nafta baigsis, bet todėl, kad mums jau nebeapsimokės toliau eksploatuoti naftos išteklių, jų naudojimas kels per didelių nuostolių ir pavojų žmonijos ateičiai“, – teigia aplinkosaugos ekspertas, „Darnaus vystymosi centro“ direktorius Liutauras Stoškus.