Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

laikmetis.lt

Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija naująjį „žaliąjį susitarimą“ pavadino ekonomine savižudybe ir pareiškė nesutinkančios su Briuselio planais papildomai apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą ir automobilius, siekiant priversti europiečius pereiti vien prie atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimo.

Autorius yra fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, VU profesorius emeritas.

I dalis ČIA.

Lietuvos telekomunikacijų bendrovės pasirašė sutartį diegti 5G ryšių technologijas, statyti tūkstančius naujų mikrobanginę spinduliuotę skleidžiančių antenų. Jos spinduliuotę darbo ir gyvenamoje aplinkoje padidins tūkstančius kartų.

Priminsiu, kad buvę sveikatos apsaugos ministrai R. Šalaševičiūtė ir A. Veryga padidino leistiną spinduliuotės normą nuo 10 iki 1000 mikrovatų į kvadratinę centimetrą ir leido vaikus ir suaugusius 24 valandas per parą veikti tokia spinduliuote. Ji 50 000 kartų viršija mokslininkų rekomenduojamą saugią normą.

Savo Varpinė

Kol pandemija ir migrantai Lietuvoje pritraukia daugiausiai dėmesio galima imtis labai negražios veiklos. Na niekaip neduoda ramybės mūsų kai kuriems parlamentarams miškų plotai ir ypač vaizdingose vietose ir saugomose teritorijose.  Taigi turime eilinį įstatymo pakeitimo projektą po kurio sėkmingai pasirašė tokie skirtingi parlamentarai, kad tikrai nustebsite. O siekis paprastas – įteisinti miškų pavertimą kuo nors kitu. Apie tai kas bandoma prakišti kalbamės su aplinkosaugininku Andriumi Gaidamavičiumi.

Dalijamės tinklalaidės „Neredaguota“ pokalbiu su teisininku ir politikos stebėtoju Dominyku Vanhara apie politinius vasaros įvykius.

Kai kuriuos pasaulio regionus užgriuvo anomalaus karščio bangos, dalyje Europos – tropiniai karščiai, kitur – netikėtos liūtys ir nematyti potvyniai. Vokietijoje potvynių aukų skaičiuojama virš 160, o dingusių be žinios – daugiau kaip tūkstantis. Neįtikėtina – Vokietijoje, kur viskas taip stabilu, solidu ir gerai suręsta, potvyniai šluoja namus, kvartalus ir grasina persimesią į Austriją. Vokietijos, Prancūzijos ir kitų su įvairaus pobūdžio katastrofiniais reiškiniais bandančių susitvarkyti valstybių vadovai lankosi tose vietovėse, drąsina žmones, apgailestauja, tvirtina pagalbos „paketus“ ir neužmiršta, nelyg pasiteisinimą, nurodyti „kaltininką“ – „klimato kaitą“. Jau nebediskutuojama dėl klimato kaitos – ji tampa ne tik kaltininke, bet ir atpirkimo ožiu bei pasiteisinimu – ką mes galime padaryti, kokia čia mūsų atsakomybė, juk „klimato kaita“... Jei kriminalinį serialą žiūrinčio vaiko paklaustume, „kas nudūrė tą veikėją“, o jis atsakytų – „peilis“, tai imtume aiškinti, kad taip nedera mąstyti ir ne peilis čia kaltas, o peilį smeigęs žmogus. Tačiau aukščiausiame politiniame lygmenyje tokia paprasta logika jau nebeveikia – juk negali imti ir prisipažinti, kad dėl tų katastrofinių reiškinių kalta grobuoniška siaurakatiška, vien greito pelno siekiu grindžiama žmogaus veikla. O jei pradėtum, tektų svarstyti, kodėl, suvokdami tokios veiklos blogybes, mes niekaip nesistengiame jos keisti. Tačiau tokia tema laisvojoje demokratinėje visuomenėje nėra priimtina – tada nori nenori iškeli šiuolaikinio kapitalizmo – kolektyvinės žmonių veiklos „mašinos“ – keliamas grėsmes žmonijos išlikimui.

Jūsų dėmesiui siūlome naujausią „Neredaguota“ pokalbį su karo istoriku prof. dr.  Valdu Rakučiu.

Gintauto Kniukštos tinklalaidėje „Sengirė“ viešėjęs gamtosaugininkas, kraštovaizdžio specialistas Stanislovas Čepinskas įsitikinęs: Lietuvos nepriklausoma valstybė siaubia miškus labiau už visus okupantus.

Atskleidžiamos ir nusikalstamų sprendimų detalės: skaičiai, žemėlapiai, labiausiai „nusipelniusieji“.

Ar pavyks pakeisti Aplinkos ministerijos partnerių pokalbių prasmę?

Šiuo metu pasaulyje per mėnesį sunaudojama apie 130 milijardų medicininių kaukių. Arba – 3 milijonai per minutę. Tyrėjai sako, kad tai gresia nauja ekologine katastrofa. Kaukių gamybai naudojamas polipropilenas yra savaime nesuyranti medžiaga. Panaudotomis kaukėmis jau užversti vandenynai ir upės.