Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

LRT.lt

Keliose praėjusiose užsienio spaudos apžvalgose pateikėme komentarus, kritikuojančius Donaldo Trumpo paskelbtą Amerikos atsitraukimą nuo Paryžiaus klimato sutarties. Tačiau yra žmonių, kurie mano, jog šiuo atveju Amerikos prezidentas pasielgė teisingai.

Vienas tokių yra Amerikos libertarų sukurto Katono instituto mokslininkas Patrickas J. Michaelsas. Pasak jo, išstojimas iš šios sutarties – tai žingsnis gera kryptimi, nes „Paryžiaus klimato sutartis būtent klimato atžvilgiu yra nereikšminga“.

Ketvirtadienį, kai visų dėmesys buvo nukrypęs į Seimą, kur vyko šurmulingas Alkoholio kontrolės įstatymo svarstymas, BNS išplatino žinią, jog prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir pati išvykusi į 27 NATO valstybių viršūnių susitikimą Belgijoje, pateikė Seimui ratifikuoti Europos Sąjungos (ES) ir Kanados išsamųjį ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS, angl. CETA), geriau žinomą CETA pavadinimu.

Žurnalas „Miškai“

Aplinkos ministerijos siūloma urėdijų pertvarka, it senas vežimas per purvyną, ritasi braškėdama ir vis dar tebetaškydama purvus. Neseniai jo drėbtelėta ant miškų ūkio specialistų, už analizės atlikimą pasiūlius…100 eurų. Ką apie reformą ir reformatorius mano šios srities žmonės? „Miškai“ kalbina Raseinių miškų urėdą, Lietuvos urėdų tarybos pirmininką Antaną Kilčauską ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto direktorių  Marių  Aleinikovą.

Dalijamės aplinkosaugininko ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario replika iš veidaknygės, kaip skaityti Kazio Starkevičiaus – ketvirtą kartą Seimo nariu išrinkto TS-LKD frakcijos nario, Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, 2008–2012 metais ėjusio žemės ūkio ministro – pasigraudenimus dėl Dirvožemio įstatyme surašytų nuostatų.

Na, tikrai nemaniau, kad dar teks grįžti prie kadaise didžiausia vadintos nepriklausomybės laikų aferos – „LEO.lt“. Spėju, jog pamiršote jos oficialią kainą – 680 milijonų litų. Tiek vyriausybė žiaurios krizės metu sumokėjo mūsų geradariams verslininkams, kad šie neskųstų Lietuvos tarptautiniam arbitražui. Vis dėlto pats LEO mums visiems kainavo daug brangiau – visomis prasmėmis.

Nuostabiame gamtos kampelyje Raseinių rajone, Girkalnio seniūnijoje, Pakalniškių kaime, milijonieriaus Jono Jagmino atžala Darius Jagminas ketina statyti paukštyną, kuriame per metus užaugins pusantro milijono broilerių. Tačiau sukilusi miestelio bendruomenė priešinasi artimai tokio objekto kaimynystei. Kas nugalės: milijonierių užgaidos ar vietos gyventojų noras gyventi sveikoje aplinkoje?

Žurnalas „Miškai“

Lietuvos miškų ūkio pertvarka – viena aktualiausių ir populiariausių šių dienų temų viešojoje erdvėje. Kodėl taip išsiskyrė pertvarką rengiančios Aplinkos ministerijos ir profesionalių miškininkų pozicijos? Kokiai pertvarkai pritaria miškininkai ir kodėl juos sunerimti verčia siūlomas modelis, pagal kurį būtų panaikintos urėdijos ir visus valstybinius miškus valdytų viena įsteigta įmonė? Žurnalas „Miškai“ šia ir kitomis aktualiomis temomis kalbina Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdą Gintarą Nemunį.

Naujoji valdžia rengia valstybinę miškų ūkio sektoriaus pertvarką, kurios apčiuopiamiausias rezultas – bus panaikintos šiuo metu egzistuojančios 42 urėdijos, o Lietuvos miškus valdys viena įmonė su 25 padaliniais. Tokią reformą kritikuojančių nuomone, reforma naudinga stambiajai medžio apdirbimo pramonei – jei tokia reforma bus įgyvendinta, prasidės nežabotas miškų kirtimas, koks jau dabar vyksta Latvijoje. Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas tokius kaltinimus atmeta – jo teigimu, reforma pasitarnaus gamtos apsaugai.

miskininkas.eu

Dabartinis Pasaulio gamtos fondo Latvijos skyriaus valdybos pirmininkas, miškininkas, inžinierius Ugis Rotbergs buvo labai aktyvus Latvijos miškų reformos šalininkas ir iniaciatorius. Šiandien jis to nė už ką nedarytų. Buvęs Latvijos Respublikos Parlamento narys pataria lietuviams neskubėti, pasimokyti iš kaimynų klaidų, nes atgal kelio nebebus.

Jūsų dėmesiui siūlome Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos nario Liutauro Stoškaus kalbą, kurią jis pasakė šių metų balandžio 5 dieną Taryboje atsiliepdamas į Želdynų komisijos pirmininkės Janinos Gadliauskienės raginimą išsaugoti užsimotas iškirsti sveikas Lukiškių aikštės liepas ir gindamas visuomenės teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl jai svarbių erdvių planavimo ir išsaugojimo.

Sakiau, kad noriu kalbėti apie Lukiškių aikštę, bet iš tikrųjų tai bus pokalbis apie mus ir mus supančią aplinką. Ne vien gamtinę. Žmones taip pat. Lukiškių aikštė tėra tik ryškus pavyzdys to, kiek mums yra svarbūs simboliai, kiek mums yra svarbi visuomenės nuomonė. Galų gale – kiek mums yra svarbi miesto gamta.