Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Aplinkos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo apmokestins savo miško nekertančius savininkus. Mokestis sudarytų 5 proc. potencialių pajamų, kurias galima būtų gauti iš medienos.

Visai neatsižvelgiama į tai, kad miško savininkas gali turėti ir kitokios naudos iš savo miško, o jį iškirtęs tą naudą praras. Aplinkos ministerijos valdininkai ginasi, kad jie tik įgyvendina Vyriausybės programą. Melas! Vyriausybės programoje nėra nė žodžio apie tai. Aš pats dalyvavau kuriant Vyriausybės programą.

Kviečiame savo parašu paremti šiuo metu Estijoje ir Lietuvoje vykstančią kampaniją prieš miškų ir želdinių kirtimus paukščių perėjimo laikotarpiu.
Peticiją

rasite ČIA.

5 pastabos savivaldybės atsakymams dėl Sapiegų parko.

alkas.lt

Gegužės 2 d., ketvirtadienį, 11 val. Seime įvyko Nepriklausomybės Akto signatario dr. Audriaus Rudžio spaudos konferencija „Pasiekta kritinė riba – neteisėti įstatymai galioja – miškai naikinami toliau“.

Prancūzai siekia įtvirtinti daugiau teisių #MotinaiŽemei #MedžiųTeisiųDeklaracija #GyvybėsĮstatymas

„Mūsų tikslas yra išleisti įstatymą, kuris įvestų medžio kaip jaučiančios būtybės sampratą“.

2019 m. balandžio 8 d. Prancūzijoje, Paryžiaus Nacionalinėje asamblėjoje, vyko konferencija, kurią organizavo Nacionalinės Asamblėjos narė, buvusi aplinkos ministrė, Prancūzijos aplinkosaugos partijos „Génération écologie“ prezidentė Delphine Batho bei aplinkosaugos asociacija A.R.B.R.E.S. Konferencijoje buvo priimta „Medžių teisių deklaracija“, kurios vienas iš postulatų yra šis:

„Medis yra gyvas organizmas, kurio vidutinė gyvenimo trukmė yra daug ilgesnė nei žmogaus. Jis turėtų būti gerbiamas per visą savo gyvavimo laikotarpį ir turėti teisę vystytis bei laisvai augti nuo gimimo iki natūralios mirties, nesvarbu, ar tai yra miesto medis, ar šalies medis. Medis turėtų būti laikomas teisės objektu, įskaitant atvejus, kai yra tai yra žmogaus nuosavybės klausimus liečiantys įstatymai“.

Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai: įstatymai ypatingos skubos tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais.

Vadinasi, ši miškų reforma yra neteisėta.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas ( Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas ir Įstatymas) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Algis Davenis | Veidaknygė

Šia teismo nutartimi yra taikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždrausta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, j. a. k. 188710061, šalinti Trakų Vokės dvaro sodybos parke (Žalioji a., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.) esančius želdinius.

Suinteresuota visuomenė yra sunerimusi vykdomais projektais, kurių metu yra šalinami sveiki brandūs medžiai. Taip pat reiškiamas nepasitenkinimas, kad nesilaikoma procedūrinių reikalavimų, kurių metu visuomenė supažindinama su projektais, o vėliau įvertinami gauti pasiūlymai. Advokatas Saulius Dambrauskas siūlo iš anksto aptarti derybų bei taikaus susitarimo galimybes, kadangi teisminis procesas gali užtęsti ne vien šio, bet ir kitų projektų įgyvendinimus bei sukurti bereikalingą socialinę įtampą.

Balandžio 2 dieną Seime įvyko Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ konferencija „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus?“.

Tik įsiklausykite…

Jūsų dėmesiui – aplinkosaugininko Liutauro Stoškaus mintys po Aplinkos ministerijos organizuotos konferencijos: