Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

„Kas valandą, kas dieną
Apstulbina žinia,
Kad – kirvis į kamieną ,
O blogis – į mane.“
                      Justinas Marcinkevičius

Renginys Facebook: STOP kirtimams. Medžiai MŪSŲ rankose
Data: gegužės 18 diena, penktadienis
Gegužės 18 diena – tarptautinė žavėjimosi augalais diena
Vieta: Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Pakruojis, Šiauliai…

Gegužės 12 d., šešatdienį, Kauno menininkai medžių gynėjus kviečia į parodą-pokalbį „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“

Ši paroda ypatinga – ji kviečia kalbėtis: ir apie medžius, ir apie žmones. Deja, pokalbio kontekstas aštrus – pastaruoju metu Lietuvos miestuose MASIŠKAI NAIKINAMI BRANDŪS MEDŽIAI.

Be komentarų.

Man labai patinka betonas.

Nuo tada, kai žalioj vaikystėj tėvų sode išgirdau kaimyną sakant: „Užliesiu čia viską na***** betonu, užp**** su tais kurmiais kariaut ir žolę pjaut!“.

gyvasmiskas.lt

APLINKOS ministerijos atsakymai DĖL IKEA superkamų miškų ir neskaidrios darbinimo politikos

2018 04 06 Aplinkos ministerijos viceministro filologo Martyno NORBUTO atsakymai į užklausimus dėl buvusių GMU darbuotojų neskaidraus įdarbinimo ir maksimalaus miškų ploto apribojimo IKEA ir partneriams.

„Kas valandą, kas dieną
Apstulbina žinia,
Kad – kirvis į kamieną ,
O blogis – į mane.“
                                Justinas Marcinkevičius

Mieli šilutiškiai, p. Mere, gerbiami Šilutės rajono Tarybos nariai,

šis poeto lygiai prieš 50 metų savo gentainiams ištartas perspėjimas, deja, su kiekviena diena darosi vis aktualesnis. Artėjant 2020, Europos Sąjungos paramos pabaigos mūsų šaliai metams, įvairių lygių – didelių miestų ir mažų miestelių – valdžios, užuot europinius pinigus panaudoję infrastruktūros – mokyklų, kultūros ir sveikatingumo centrų, vaikų darželių, globos namų, ambulatorijų ir panašiai – atnaujinimui bei plėtojimui arba socialinių programų, mažinančių skurdą įgyvendinimui, didžiules lėšas „įsisavina“ masiškai naikindami želdinius ir tuo ženkliai blogindami žmonių gyvenimo sąlygas. Tarsi koks apsėdimas mūsų žalią tėviškę užplūdo pragariška medžių genocido „mada“, vietoj parkų, vejų, skverų įtupdanti į miestų ir miestelių centrus neproporcingas, nefukcionalias, saulės deginamas ir skersvėjų perpučiamas „raudonąsias aikštes“, tinkamas nebent desantininkų malūnsparniams leistis.

lzs.lt

Jau seniai tenka girdėti net pasaulyje garsių mokslininkų reiškiamų nuomonių, kad augalai turi savotišką nervų sistemą, jaučia ne tik šilumą, saulės šviesą, bet ir skausmą, reaguoja į žmonių elgesį su jais ir t.t. Jei taip, tai ir didžiausi, išlakiausi medžiai - ne išimtis…

skrastas.lt

Jau se­niai įsi­ti­ki­nau, kad nie­kas pa­sau­ly­je neišk­re­čia nie­ko bai­ses­nio, nei žmo­nės – vie­nas ki­tam, sa­vo ap­lin­kai, pa­sau­liui. Kai žmo­gus leng­vai, be ypa­tin­go rei­ka­lo ir per­ne­lyg ne­var­gin­da­mas sme­ge­nų už­si­mo­ja prieš ne­kal­tą me­dį, tai aki­mirks­niu ver­čia nu­si­vil­ti di­džią­ja šios tau­tos, o taip pat žmo­ni­jos da­li­mi. Tai reiš­kia, kad tie žmo­nės ga­li už­si­mo­ti prieš vai­ką, se­nu­ką, mo­te­rį, bi­čiu­lį, jei jis ne­ty­čia at­si­du­ria „vi­suo­ti­nio ka­ro“ aikš­te­lė­je, nes ne­pra­va­žiuos tan­kas. Be­to­nas skel­bia vi­suo­ti­nį ka­rą mies­tų ža­lu­mai. Ce­men­tas ne­ša pel­ną ir in­ves­ti­ci­jas. Spar­čiai „kast­ruo­ja­mos“, ste­ri­li­zuo­ja­mos ir „ob­liuo­ja­mos“ Šiau­lių cent­ro gat­vės. Nak­ties me­tu, kad ne­šauk­tų įtū­žę pi­lie­čiai, bar­ba­riš­kai ir be ato­dai­ros iš­gul­do­mi di­džiu­liai me­džiai. Vien min­tis apie šį veiks­mą pa­ra­ly­žiuo­ja vaiz­duo­tę.

„Lietuvos želdynų sunaikinimas yra įvykdomas visiems laikams, nes iš brangių europinių šiukšlių medžiai apskritai neišauga. Želdynų kapitalinis iškirtimas – šios šalies tapatumo ištrynimas, tai yra pradžia kitų naikinimų.“ 
Salomėja Jastrumskytė, hum. mokslų daktarė, dailininkė, mokslo darbuotoja

„Kiekvienas senas medis potencialiai užima didžiulių pinigų vietą.“
Saulius Dambrauskas, advokatas

gyvasmiskas.lt

Būtini poveikio tyrimai dėl sunkiasvorės skandinaviškos technikos

Kai keliems aukštiems miškų valdininkams ir miškų fakulteto profesoriams siūliau daryti poveikio tyrimus dėl sunkiasvorės skandinaviškos miško kirtimo technologijos taikomos Lietuvos miškuose, valdininkai teatsakė: dabar yra didesnių rūpesčių, profesoriai: „niekas nieko nebeužsako“, tai reiškia, nefinansuoja.