Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Supažindiname su sprendimu, kurį daugiau nei prieš mėnesį „Rudaminos bendruomenės“ asociacijai ir Aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos atstovei ginče, įteikė Jungtinių Tautų Orhuso konvencijos priežiūros komitetas, 7 metus svarstęs bendruomenės skundą dėl Lietuvos valdžios ir energetikos verslo struktūrų veiksmų 2009–2015 metais. Savo skunde Rudaminos bendruomenė, prieš tai išnaudojusi visas viešojo intereso gynimo galimybes Lietuvoje, klausė, ar Lietuvos valdžios ir energetikos verslo struktūrų sprendimai dėl Lietuvos-Lenkijos elektros energijos perdavimo 400 kV oro linijos ir susijusios infrastruktūros planavimo bei statybos atitinka Orhuso konvenciją.

Jūsų dėmesiui siūlome susipažinti su viena naujausių „Iš savo varpinės“ laidų, kurioje laidos autoriu Vitalijus Balkus pristato „kone šokiruojančius mokslinių tyrimų rezultatus“. Jie rodo, jog jau artimiausiu metu, kad gautume reikiamą vitaminų bei mikroelementų kiekį, „mums teks arba valgyti keleriopai daugiau įprasto maisto, arba skubiai ieškoti kitų naudingų medžiagų šaltinių“. Blogoji naujiena yra ir tai, kad maisto kokybę prastina ne tik išorės sąlygos, bet ir verslo interesai.

Pilaitės gyventojai prašo pagalbos padedant išsiaiškinti, kodėl nuo 1996 m. bendrijos „Saleks“ pajėgomis įkurtas ir iki dabar puoselėjamas 3,77 ha Nadruvos parkas buvo grąžintas savininkams. Vilniaus miesto savivaldybė pritarė landšafto architektės 1996 m. parengtam parko projektui ir pradėjo parko įteisinimo procedūrą. Tačiau nespėjo. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) šią teritoriją priskyrė prie piliečiams atkuriamų teritorijų ir, parengus žemėtvarkos projektą, ją grąžino savininkams.

gismeteo.lt

Dabartinis, šeštasis masinis rūšių išnykimas – laukinės gamtos praradimų lygis, neregėtas nuo dinozaurų išnykimo, įgauna vis spartesnį tempą.

Naujas tyrimas rodo, kad globalūs sausumoje gyvenančių stuburinių gyvūnų praradimai auga spartesniu greičiu, kuomet šimtai rūšių šiuo metu yra atsidūrę ties išnykimo riba.

Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ mokslininkai iš Stanfordo universiteto atskleidė, kaip tūkstančiai rūšių visame pasaulyje susiduria su išnykimo grėsme dėl žmonių veiksmų.

Besiplečiant Vilniaus miesto Pilaitės rajonui suaugusieji ir vaikai džiaugiasi Gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo bendrijos „SALEKS“ įkurtu parku prie Bitėnų gatvės. Šio parko idėjai pritarė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau ar galėjo toks gundantis ir nemenkas sklypas ilgai tarnauti bendriems interesams? Atrodo, ne. Nacionalinės žemės tarnyba jį grąžino savininkams, šie pardavė ir taip atsirado veikėjai, kaip iš P. Cvirkos romano „Frank Kruk“, kurie imasi visų priemonių, kad parkas virstų statybomis.

y-news.lt

Pasaulyje, kuriame gyvename, taikos nesimato, o Kūrinija, kurioje gyvename, dėl žmogau veiklos vis labiau „kenčia ir dejuoja“. Tačiau ar padės pakeisti pasaulį plintanti Gretos Thunberg vaikų revoliucija, mažos mergaitės, kuri privertusi tėvus pakeisti gyvenimo būdą („aš priverčiau mamą keisti karjerą“), mano, kad jai pavyks tą patį padaryti su visu pasauliu? Ar padės „Greenpeace“ ekoaktyvizmas, kuris, siekdamas pasiekti rezultatą čia ir dabar,, neretai griebiasi partizaninės taktikos metodų? Juk, blaiviai pagalvojus, niekas, ar turtingas ar vargšas, nemėgsta būti žeminamas ar verčiamas ką nors daryti jėga. Pasaulinio ekonomikos forumo, kasmet vykstančio Davose įkūrėjas Klausas Schwabas mano, kad čia gali padėti tik dialogas, kalbėjimasis ir klausymasis. Bet prieš tai abi puses reikia susodinti prie stalo. Ar jam tai pavyksta, galite pamatyti Marcus Vetter dokumentinėje juostoje „Forumas“ („Das Forum“)

Kalbėdami apie konservatorių galimybes rinkimuose politologai dažnai kalba apie jų „stiklines lubas“, kurių niekaip jiems nepasiseka pramušti. Skaitant V. Laučiaus ar V. Rachlevičiaus tekstus nenorom kyla mintis apie dešiniojo pusrutulio lubas, kurios pasireiškia aršia ir gerokai neadekvačia reakcija į klimato kaitos problematiką. Tokie teiginiai kaip „milijardų švaistymas bandant pakeisti planetos klimatą“ (čia ir toliau kabutėse kur nurodyta – V. Laučiaus terminai) ir panašūs akivaizdžiai rodo, kad nesibodima net realybės neatitinkančių klišių. Tą drąsiai teigiu, nes valstybių subsidijos iškastiniam kurui kol kas yra gerokai didesnės nei atsinaujinančiai energetikai. Ir neteko girdėti, kad tie patys autoriai būtų kada kalbėję apie milijardų švaistymą teršiant aplinką ir naikinant ekosistemų stabilumą. „Nekirsk medžio, jį sodink“ ir „Nemesk šiukšlių į mišką“, – daugiau mažiau yra viskas, kuo apsiriboja jų supratimas apie aplinkosaugos reikalus. Jau net neakcentuojant to, kad ne klimatą bandoma keisti, o mažinti poveikį jam. Nes pasekmės bus nepalyginamai skaudesnės nei sukeltos Corona viruso. Bet net ir jo protrūkis greičiausiai nebūtų tokio masto, jei turėtume normalią žiemą, o ne pusę metų trunkantį rudenį.

Šiaulių mieste yra nevykdomas Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymas. Tą dar pernai buvo galima suprasti perskaičius laikinosios Vyriausybės atstovės Daivos Kerekeš atsakymą signatarui Algimantui Sėjūnui. Šių „atradimų“ nepaneigė ir savivaldybės administracijos vadovas Antanas Bartulis, paaiškinęs, kad turi labai daug darbų, vykdo ES finansuojamus projektus, todėl ir minėtą norminį aktą iš esmės jis imsis vykdyti vėliau…Gal kokiais 2021 metais ir prisiruoš.

Ką ši informacija gerbiamiesiems skaitytojams sufleruoja? Tarkime, man tapo aišku, kad visi centro medžiai nurėžti be jokių inventorizavimų, suskaičiavimų ir t.t, todėl dabar tik vienas Dievas galės nustatyti padarytą žalą gamtai bei žmogui.

Gal čia ne itin šventinis pranešimas, bet dalinuosi. Apie ką kalbėjau prieš 7 metus, pasitvirtina. Prisimenate, kaip Valentinas Mazuronis su konservatoriais ir liberalais spaudė visus pradėti skalūnų dujų ir naftos paieškas, kaip buvo tyčiojamasi ir niekinami tam priešinęsi žygaitiškiai, šilutiškiai ir kitų vakarų Lietuvos gyventojai. Net iki šiol vis kartkartėmis pasigirsta verkšlenimai dėl „išvyto Chevron“.

Neseniai naujienų tarnybos pranešė, kad didžiausias nedarbas Lietuvoje yra Rytų Lietuvoje, ypač Ignalinos ir Zarasų rajonuose. O juk tai patys miškingiausi rajonai su pačiomis vaizdingiausiomis vietomis! Ir kaip neprisiminsi Premjero ir Aplinkos ministrų kalbas, kad miškų kirtimas sukuria dešimtis tūkstančių darbo vietų... Kur tos darbo vietos Ignalinos, Zarasų, Švenčionių, Molėtų rajonuose, kurias sukuria tas beatodairiškas šių rajonų miškų eksploatavimas? Medienos fabrikų darbuotojai, miškovežių vairuotojai, miškų kirtimo rangovai, biokuro gamintojai – tai daugiausia kitų miestų gyventojai, dažnai net ne Lietuvos.