Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Tyler Durden | zerohedge.com

Jei kas nors vis dar nesupranta, kodėl ESG (Environmetal, Social and Governance – aplinkos, visuomenės ir valdymo), o ir visas „žaliasis“ judėjimas yra vienas milžiniškas, verdantis melo, veidmainystės ir sukčiavimo katilas, skaitykite toliau.

Praėjusią vasarą pranešėme, kad Europos Komisija pasiūlė privačius lėktuvus – vieną labiausiai aplinką teršiančių transporto rūšių – atleisti nuo planuojamo ES lėktuvų degalų mokesčio. Projekte buvo nurodyta, kad mokestis bus palaipsniui įvestas keleiviniams skrydžiams, įskaitant tuos, kurie veža krovinius. Privatiems lėktuvams bus taikoma išimtis, klasifikuojant juos kaip „verslo aviaciją“, nes orlaivių naudojimas, vykdomas įmonių keleiviams ar kroviniams vežti, bus laikomas „pagalba jų verslui vykdyti“, jei bendrai nelaikoma, kad jie skirti viešajai nuomai. Dar geriau: papildoma išimtis suteikiama „pramoginiams“ skrydžiams, kai orlaivis naudojamas „asmeniniams ar pramoginiams“ tikslams, nesusijusiems su verslo ar profesiniu naudojimu.

katalikutradicija.lt

Žalias naujas pasaulis ateina, aktyvistams bandant visuomenei primesti savo eko darbotvarkę. Dabartinė administracija [Jungtinėse Amerikos Valstijose – JAV] pristatė „infrastruktūros“ reformą, kuria siekiama milžinišku greičiu vystyti žaliosios energijos šaltinius. Daugiausia kalba eina apie vėjo jėgaines ir saulės elektrines.

Bet su pastangomis pastatyti žalią naują pasaulį ne viskas gerai. Švarios vėjo energijos lenktynės susiduria su priešpriešiniu vėju, keliančiu grėsmę jų ateičiai.

Atrodytų, šviesiai vėjo malūnų ateičiai jau visko pakanka. Technologijos dar niekada nebuvo taip išvystytos ir turbinos tampa vis efektyvesnės. Vėjo malūnai turi finansinį užnugarį. Žalioji energija yra madingiausias kiekvieno intvesticinio portfelio instrumentas. Vėjo energija populiari, 70% visuomenės pritaria jos vystymui.

Dovilas Petkus

„Žaliasis kursas“ – terminas, kurį dabar girdime nuolatos, tačiau mažai žinome, kas slypi už šios frazės. Apie tai, kad pasauliui būtini globalūs politiniai sprendimai klimato srityje girdime jau ne vieną dešimtmetį, pasiekta nemaža susitarimų, išaugo žaliųjų partijų įtaka formuojant vyriausybių kabinetus, įvairūs politikai, įskaitant Lietuvoje, teigia, kad „žaliasis kursas“ – tai neatšaukiamas politinis procesas. Ką reiškia tokie „neatšaukiami sprendimai“ ir stiprėjanti žalioji politika: tai yra nerimo dėl ekologinių problemų išraiška, o gal globalios politikos kūrimo įrankis?
Kodėl pasaulį krečia energetikos kainų krizė? Ar išties pasaulio galingiesiems taip rūpi mažinti taršą? Kokia yra alternatyvios energijos kūrimo kaina? Ir kodėl pramonę norima pažaboti išsivysčiusiose šalyse, tačiau tokie reikalavimai lieka neišgirsti Kinijoje arba Indijoje?
Apie visą tai kalbamės su buvusiu diplomatu ir politikos apžvalgininku Algiu Avižieniu.

Pokalbio temos:

Tikrai?!

Tai apsukome ratą ir vėl neriame į marksizmą – dar vieną jo versiją?!

O tai dar neišmokome pamokų apie tai kuo baigiasi marksizmo versijos?!

Vakarai jų neišmoko, nes neturėjo. Tačiau mes tai tikrai išmokome! – ir labai brangiai sumokėjome už tas pamokas!

Prtalo Messaggero paskelbta naujiena buvo perspausdinta visų kitų Italijos laikraščių kaip epochos įvykis. Numatytas didžiausias nekilnojamo turto išgrobstymas Italijoje nuo Romos įkūrimo; nė vienas barbaras, ankstesniais šimtmečiais įsiveržęs į mūsų šalį, niekada negalvojo panaikinti didelės nuosavybės dalies vertę paprastu rašiklio brūkštelėjimu o Europos Komisija gali tai padaryti. Pusė italų įprastinio nekilnojamo turto praktiškai paverčiama į nieką.

Nuo 2020 m. Seimo rinkimų su nerimu stebiu kaip agresyviai, pasinaudojant įgyta politine galia, dabartiniai valdantieji „daro“ politiką, ar tai siekdami propaguoti ir proteguoti tam tikrą invazinę ideologiją, ar patenkinti siaurus tam tikrų asmenų ar jų grupių finansinius interesus. Aš tai vadinu struktūriniu lobizmu, kai pasinaudojant politiniu atstovavimu Seime ar turima įtaka Vyriausybėje ir ministerijose, yra priimami sprendimai, kurie neatitinka bendrojo gėrio reiklavimų,  yra visuomenei ne tik kad nenaudingi, bet ir žalingi.

lrt.lt

Įstatymo projektas dėl automobilių kasmetinio taršos mokesčio Vyriausybei pritarus nukeliavo į Seimą. Tačiau naujojo mokesčio ryšys su tikslu, dėl kurio jis įvedamas, labai prieštaringas. Teršalai sukuriami, kai automobiliai degina degalus, o apmokestinamas ne jų naudojimas, bet turėjimas.

Dovilas Petkus

Visi mes labai mylime Lietuvos miškus ir gėrimės savo gamta, tačiau aplinkosaugos srityje mūsų šalis turi rimtų problemų. Verslas gamtą dažnai teršia ir lieka nenubaustas, politikai yra tam abejingi arba bando su verslu „susitarti“ bei nesipykti, o tuos, kurie aplinkosaugos problemas viešina, stengiasi nutildyti. Apie gamtosaugos problemas, kurių nutylėti negalima, ir valdančiųjų požiūrį į aplinkosaugininkų darbą kalbamės su buvusia Aplinkos apsaugos departamento vadove Olga Vėbriene.

Šveicarijos „Credit Suisse“ apskaičiavo, kaip europietis turėtų gyventi pagal „išplėtotą žaliąją dienotvarkę“, kad per metus vienam žmogui išmestų 2,9 tonos CO2 (Paryžiaus susitarime nustatyta norma):

Kol Lietuvoje suaugusių asmenų motinos surengė seriją perfomansų skirtų partnerystės įstatymo palaikymui, Lenkijoje vyko protesto akcija kuriai aktyvistai taip pat pasirinko emociškai paveikų motinos vaizdinį. Akcija vadinosi „Matki na granicę“ („Motinos į pasienį“), ja siekta atkreipti dėmesį į prie sienos atsidūrusių nelegalių migrantų problemą. Tuo tarpu jautrūs vokiečių aktyvistai siekia suorganizuoti koridorių, kuriuo galėtų autobusais išsigabenti nelegalus iš kaimyninės Lenkijos pasienio.