Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Gegužės 9 dieną įvyko du įvykiai. Dabartinės Lietuvos simboliai?

Tą dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Vokietijoje, Acheno mieste, gavusi tarptautinį Karolio Didžiojo apdovanojimą, prisiekinėjo ištikimybę „Europos projektui“.

Maždaug tuo pačiu metu Vilniuje, prie Seimo rūmų, žemaičiai ir juos palaikantys vilniečiai mitingavo pasisakydami prieš hidraulinio plėšymo technologijos įteisinimą ir skalūninių dujų gavybą. Žygaičių seniūnas Jonas Nairanauskas tądien susirinkusius supažindino su prieš keletą dienų iš Prezidentūros gautu atsakymu į 275 Žemaitijos bendruomenių ir organizacijų kreipimąsi.

Siūlome ir Tiesos.lt skaitytojų dėmesiui Respublikos prezidentės atsakymą žmonėms, atstovaujantiems iš esmės visai Žemaitijai, žmonėms, sunerimusiems dėl savęs ir vaikų, dėl gimtosios žemės ir Tėvynės likimo.

Pro Patria

Noė buvo žemdirbys. Jis ėmė dirbti žemę ir įsiveisė vynuogyną. Kartą, išgėręs vyno, jis apsigėrė ir gulėjo apsinuoginęs savo padangtėje. Khamas, Kanaano tėvas, pamatęs, kad tėvas yra apsinuoginęs, pranešė dviem savo broliam lauke. Bet Semas ir Japhetas užsidėjo sau ant pečių apdarą ir atbulai priėję apdengė savo tėvo nuogumą… (Per 8, 20–23).

Tai filmas apie dabartinę Lietuvą, pristatytas kaip šokiruojantis, politiškai nekorektiškas, sensacingas. Jis vis dar prisimenamas, nors nuo premjeros praėjo beveik mėnuo. Skaitėme:

Siūlome žurnalisto ir dokumentinių filmų kūrėjo Audriaus Lelkaičio filmo „Dingęs Europos Sąjungos politinis gyvūnas“ epizodą.

Balandžio 11 d. Kaune VšĮ Adolfo Klimo Laisvojo žodžio forumas organizavo diskusiją apie Lietuvos Respublikos konstitucinę sąrangą. Dalyvavo Nepriklausomybės akto signatarai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjai dr. Zita Šličytė ir Narcizas Rasimas. Diskusiją moderavo dr. Audronė Veilentienė ir doc. dr. Romualdas Povilaitis.

Siūlome pasižiūrėti gyvą ir turiningą diskusiją, kuri vyko išklausius Z. Šličytės ir N. Rasimo pranešimus.

Video reportažo autorė—Aušra Gabalytė.

Pirmąją straipsnio dalį rasite čia.
Antrąją straipsnio dalį rasite čia.

Balandžio 11 d. Kaune VšĮ Adolfo Klimo Laisvojo žodžio forumas organizavo diskusiją apie Lietuvos Respublikos konstitucinę sąrangą. Dalyvavo Nepriklausomybės akto signatarai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjai dr. Zita Šličytė ir Narcizas Rasimas. Diskusiją moderavo dr. Audronė Veilentienė ir doc. dr. Romualdas Povilaitis.

Tiesos.lt skaitytojų dėmesiui siūlome signataro Narcizo Rasimo pranešimą „Konstitucija, Konstitucinis Teismas ir Lietuvos Respublikos justicijos problemos“. Signataras teigia, jog Konstitucinis Teismas ėmė Konstituciją aiškinti, nors jam tokia teisė nėra suteikta. Dar daugiau – Konstitucinis Teismas paskelbė, jog jo išaiškinimai ir doktrinos tampa Konstitucijos dalimi. Tačiau tai prieštarauja Konstitucijai, kurioje yra apibrėžta Konstitucijos keitimo tvarka. Anot signataro, šiuo metu „kariauti“ su Konstituciniu Teismu yra gerokai per vėlu, yra reikalingi kiti žingsniai.

Video reportažo autorė – Aušra Gabalytė.

Pirmąją straipsnio dalį rasite čia.
Trečiąją straipsnio dalį rasite čia.

Balandžio 11 d. Kaune VšĮ Adolfo Klimo Laisvojo žodžio forumas organizavo diskusiją apie Lietuvos Respublikos konstitucinę sąrangą. Dalyvavo Nepriklausomybės akto signatarai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjai dr. Zita Šličytė ir Narcizas Rasimas. Diskusiją moderavo dr. Audronė Veilentienė ir doc. dr. Romualdas Povilaitis.

Žiūrovų dėmesiui siūlome signatarės Zitos Šličytės pranešimą „Konstitucinių vertybių suvokimo deformacijos“. Signatarė teigia, kad per 20 Konstitucijos galiojimo metų konstitucinių vertybių suvokimas buvo stipriai deformuotas, o deformuotą suvokimą įtvirtinant daug prisidėjo tie, kas turėjo išmanyti geriausiai – Konstitucinio Teismo teisėjai. Anot signatarės, Konstitucinis Teismas prisidėjo sumenkinant Konstitucijos normų visuotinį privalomumą ir imperatyvumą, įtvirtino Konstitucijos normų laisvo interpretavimo ir naujo turinio kūrimo praktiką.

Video reportažo autorė – Aušra Gabalytė.

Antrąją straipsnio dalį rasite čia.
Trečiąją straipsnio dalį rasite čia.

Taip ir neišsireikalavęs, kad generalinis prokuroras įvykdytų jo nutarimą ir pateiktų visą „Garliavos operacijos“ medžiagą, Seimas susitaikė su pažeminimu, atsisakė aiškintis tiesą ir panaikino parlamentarės Neringos Venckienės teisinį imunitetą. Už tokį sprendimą balsavo 80 Seimo narių, prieš balsavo 23 Seimo nariai, susilaikė – 15 (individualūs balsavimo rezultatai; balsavimo rezultatai pagal frakcijas). Iš viso balsavo 118 iš 141 Seimo narių.

Vakar Seime vyko labai įdomi spaudos konferencija – „Teisinis nihilizmas ir demokratijos saulėlydis Druskininkuose“. Joje pristatytas vietos valdžios projektas – kaip sunaikinti nepriklausomą spaudą.

Aikštės televizija toliau tiria, kokiomis aplinkybėmis Vilniaus universitete, ant Filosofijos fakulteto palangės, atsirado slapta sekimo kamera, kuria naudojantis praėjusiais metais nuo gegužės iki rugsėjo neteisėtai buvo sekami piliečiai. Aplinkybėms išsiaiškinti svarbūs yra Vilniaus universiteto ir kamerą įrengusio Kriminalinės policijos biuro dokumentai, tačiau abiejų įstaigų vadovai dokumentus, susijusius su slapta sekimo kamera, akylai saugo.

Akylai besaugodami šiuos dokumentus, Vilniaus universiteto ir Kriminalinės policijos vadovai apie jų būklę ir statusą formuluoja vis naujus aiškinimus ir interpretacijas.

Tiesos.lt portalas ir Aikštės televizija tęsia tyrimą, kurio tikslas nustatyti, kas, pažeisdamas įstatymus ir Vilniaus universiteto autonomiją, pastatė ant Filosofijos fakulteto palangės sekimo kamerą ir ją naudodamas keletą mėnesių sekė piliečius.

Aikštės televizijos paklaustas apie slaptą sekimo kamerą buvęs Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka apie šios istorijos aplinkybes aiškino painiai (žr. čia ir čia).