Tinklaraštis

Vilniaus apygardos teismas: Darius Kuolys įstatymo nepažeidė

0 Tiesos.lt redakcija   2012 m. gruodžio 17 d. 19:58

Darius Kuolys

Dalyvaudamas žinomo lietuvių dailininko Gitenio Umbraso pilietinio meno akcijoje Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys įstatymo nepažeidė. Taip nusprendė Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs D. Kuolio apeliaciją, panaikinęs anksčiau teisėjos Aušros Valinskienės priimtą nutarimą ir bylą nutraukęs.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas spalio pradžioje buvo nutaręs, kad D. Kuolys, šių metų birželio 1-ąją minėdamas Tarptautinę vaikų gynimo dieną prie Valstybės saugumo departamento, pažeidė Susirinkimų įstatymą, ir buvo jį nubaudęs 500 litų bauda. Pateiktoje apeliacijoje D. Kuolys teigė, kad Vilniaus apylinkės teismo sprendimas – nepagrįstas ir neteisėtas, nes meninė pilietinės raiškos forma nėra įstatymu nei apibrėžta, nei draudžiama. Tarptautinę vaikų gynimo dieną minėję žmonės, pasak D. Kuolio, nesikėsinę nei į santvarką, nei į viešąją tvarką, nei į žmogaus teises ir laisves. Priešingai – dailininko G. Umbraso meno kūriniu piliečiai siekė kilniausių tikslų: priminti vaiko ir žmogaus teisių svarbą valstybėje, ginti Lietuvos Konstituciją ir konstitucinę šalies santvarką nuo vis labiau įsigalinčios grupuočių savivalės, ginti Lietuvos Respublikos, kaip laisvų piliečių politinės sąjungos, pamatines vertybes ir idealus – asmens laisvę, orumą, teisingumą, tiesą.

Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad „apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad D. Kuolys padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą“. Taip pat pripažinta, kad apylinkės teismas „peržengė ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas“.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo: „Vertinant D. Kuolio patį dalyvavimo faktą tokio pobūdžio akcijose, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. 1 d. nustatyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. [...] Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad meninė pilietinio pobūdžio akcija, kurios metu buvo piešiamas žodis „Tiesos“, pažeidė kitų asmenų teises ir laisves, viešąją rimtį ir tvarką ar sukėlė kokias nors kitas neigiamas pasekmes, todėl teigti, kad buvo būtinybė taikyti tam tikrus apribojimus taikiam žmonių susibūrimui, nėra jokio pagrindo“.

Pastebėtina, kad nepagrįstą sprendimą D. Kuolio byloje priėmusi teisėja A. Valinskienė neseniai posėdžiavo teisėjų kolegijoje, kuri po mirties išteisino pedofilija kaltintą pilietį Andrių Ūsą.

Komentuoti

Unisonas

0 Liudvikas Jakimavičius   2012 m. gruodžio 17 d. 19:55

Liudvikas Jakimavičius

Vienaip ar kitaip šiandieninis žmogus yra padarytas informacinio lauko įkaitu. Net jei vienišius, keistuolis nežiūri televizoriaus, neklauso radijo, neskaito laikraščių ir neneršia po internetinius portalus, jis vis viena viešumoje bendrauja su kitais, kurie yra veikiami to lauko. Mūsų amžiuje kažin ar įmanoma visiškai dingti, pasislėpti, izoliuotis nuo aplinkos ilgesniam laikui, užsidaryti celėje ar išeiti į dykumą, kad pasaulio šurmulys tavęs nepasiektų. Informacinis šurmulys ir triukšmas iškapstys tave iš slapčiausių slaptaviečių, užgrius, užslėgs po savo dangčiu įbaudžiavins ir prisisegs už trumpos grandinės, nes tu jam esi reikalingas kaip vartotojas, pajamų ir pelno šaltinis ir kaip informacinių technologijų eksperimentinis triušis.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Vilniaus apygardos teismas: Darius Kuolys įstatymo nepažeidė

0 Tiesos.lt redakcija   2012 m. gruodžio 17 d. 19:54

Darius Kuolys

Dalyvaudamas žinomo lietuvių dailininko Gitenio Umbraso pilietinio meno akcijoje Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys įstatymo nepažeidė. Taip nusprendė Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs D. Kuolio apeliaciją, panaikinęs anksčiau teisėjos Aušros Valinskienės priimtą nutarimą ir bylą nutraukęs. 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas spalio pradžioje buvo nutaręs, kad D. Kuolys, šių metų birželio 1-ąją minėdamas Tarptautinę vaikų gynimo dieną prie Valstybės saugumo departamento, pažeidė Susirinkimų įstatymą, ir buvo jį nubaudęs 500 litų bauda. Pateiktoje apeliacijoje D. Kuolys teigė, kad Vilniaus apylinkės teismo sprendimas – nepagrįstas ir neteisėtas, nes meninė pilietinės raiškos forma nėra įstatymu nei apibrėžta, nei draudžiama. Tarptautinę vaikų gynimo dieną minėję žmonės, pasak D. Kuolio, nesikėsinę nei į santvarką, nei į viešąją tvarką, nei į žmogaus teises ir laisves. Priešingai – dailininko G. Umbraso meno kūriniu piliečiai siekė kilniausių tikslų: priminti vaiko ir žmogaus teisių svarbą valstybėje, ginti Lietuvos Konstituciją ir konstitucinę šalies santvarką nuo vis labiau įsigalinčios grupuočių savivalės, ginti Lietuvos Respublikos, kaip laisvų piliečių politinės sąjungos, pamatines vertybes ir idealus – asmens laisvę, orumą, teisingumą, tiesą.

Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad „apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad D. Kuolys padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą“. Taip pat pripažinta, kad apylinkės teismas „peržengė ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas“.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo: „Vertinant D. Kuolio patį dalyvavimo faktą tokio pobūdžio akcijose, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. 1 d. nustatyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. [...] Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad meninė pilietinio pobūdžio akcija, kurios metu buvo piešiamas žodis „Tiesos“, pažeidė kitų asmenų teises ir laisves, viešąją rimtį ir tvarką ar sukėlė kokias nors kitas neigiamas pasekmes, todėl teigti, kad buvo būtinybė taikyti tam tikrus apribojimus taikiam žmonių susibūrimui, nėra jokio pagrindo“.

Pastebėtina, kad nepagrįstą sprendimą D. Kuolio byloje priėmusi teisėja A. Valinskienė neseniai posėdžiavo teisėjų kolegijoje, kuri po mirties išteisino pedofilija kaltintą pilietį Andrių Ūsą. 

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Ar gerbiamas žemės savininkas nepriklausomoje Lietuvoje?

0 Irena Vasinauskaitė   2012 m. gruodžio 17 d. 13:33

Irena Vasinauskaitė

Tokiu pavadinimu šį savaitgalį Šiauliuose vyko respublikinė žemės savininkų konferencija. Nuomonės pasiskirstė labai tradiciškai – renginyje kalbėję politikai ir valstybės tarnautojai teigė, kad žemės savininkai Lietuvoje mažne dievinami, o ūkininkai, miškų ir žemės savininkų interesus ginančių organizacijų atstovai savo kalbose neslėpė esą pastumdėlių vietoje.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Algis Mickūnas. Lemtinga kryžkelė (III)

0 Tiesos.lt siūlo   2012 m. gruodžio 14 d. 18:36

Prof. Algis Mickūnas

Žodis mylimiems tautiečiams

Pirmąją straipsnio dalį rasite ČIA.
Antrąją straipsnio dalį rasite ČIA.

Sunkiausia našta žmogui

Dabar pereikime prie moralės ir sąžinės. Lietuvoje daug kalbama apie valdžios amoralumą, gėdos jausmo stoką, korupciją ir kitus „griekus“. Bet niekas iš tų kaltintojų nepasako, kokia moralė yra tikroji, nes tiek bendruomenės narių, tiek jų grupių požiūris į moralę smarkiai skiriasi. Britai laikosi utilitarizmo ir jų pareiga – dauginti malonumą. Amerikiečiai – pragmatizmo, esą, jei veikla duoda norimą rezultatą, tai yra gerai, kaip Rorty sakė: nereikia jokių diskusijų, reikia tik pasiraitoti rankoves ir daryti gera. Judaizmas skatina laikytis savo genties tėvo įstatymų. Krikščionys ir islamistai savo pareiga laiko žmonijos „gelbėjimą“ iš nuopuolių. Ir t. t. Taigi, kalbėdami apie moralumo stoką susiduriame su tuo, kad reikalaujama visiškai priešingų dalykų. Krikščionys norėtų įstatymais uždrausti homoseksualumą, utilitaristai norėtų jį įteisinti. Kapitalistai (su Ayn Rand priešakyje) teigia, esą mokesčiai yra amoralus dalykas, nes apiplėšiami darbštūs žmonės… Tad jei reikalautume, kad išrinktoji valdžia elgtųsi moraliai, tuojau gautume atsakymą, esą kiekvienas valstybės tarnautojas norės savo moralę prastumti kaip visuotinę. Todėl politinė bendruomenė nekalba apie moralumą, o tik apie pareigas ir atsakomybę prieš įstatymus ir piliečius. Kai tam nusižengiama, kad ir kokia tyra būtų nusižengėlio moralė, jis tampa kriminaliniu nusikaltėliu.

 

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Iš piliečio Dočio pasiūlymų naujajai Lietuvos Vyriausybei

0 Liudvikas Jakimavičius   2012 m. gruodžio 14 d. 18:32

Preambulė: klausimo pagrindimas

Lietuvoje atsiranda pavienių paranojikų, kurie viešumoje reiškia nepasitenkinimą, kad juos globoja VSD – tarnyba, sauganti valstybę ir jos piliečius. Tai tikrų tikriausias nesusipratimas. Žmogus moka mokesčius valstybės tarnybai, kad toji jį saugotų, o kai ši imasi jį saugoti, tasai piktinasi.

Kiekvienas žmogus nori būti išklausytas, kad jo sakomi žodžiai nenulėktų vėjais, o į jo mintis būtų įsiklausoma. Liūdna konstatuoti, kad susvetimėjusioje Lietuvoje nebėra kas žmogaus klauso. Todėl nusivylusiam piliečiui į pagalbą ir ateina VSD – vienintelė institucija, kuri stengiasi žmogų išklausyti, ką jis kalba telefonu, kaip guodžiasi elektroninio pašto laiškuose, įsigilinti į jo skundus ir vargus miestų aikštėse ir maitinimo įstaigose prie brangaus bokalo alaus. Tiesa, VSD nėra visagalis, nors ir kaip besistengtų, negali aprėpti visų Lietuvos piliečių, visų išklausyti ir žinią apie kiekvieno būklę perduoti valstybės Prezidentei, kad ji tais labiausiai dėmesio vertais pasirūpintų. Reikia pripažinti, kad įgyvendinti tuos kilnius tikslus sukliudė ir pasaulinė ekonominė krizė. Važinėdamas troleibusu išklausysi tik tuos, kurie važinėja troleibusu, o troleibusuose žmonės dažniausiai tyli.

Veiksmo planas

Realybė tiesiog akis bado, tad naujoji mūsų Vyriausybė turėtų imtis staigių ir neatidėliotinų veiksmų. Sekant aukštojo mokslo reforma būtina kuo greičiau įsteigti valstybės saugomųjų asmenų krepšelius. Tarkim VSD darbuotojas rūpinasi ir gilinasi į 20-ties subjektų reikalus. Jis turėtų gauti ir dvidešimt krepšelių. Saugumietis, kuris seka saugumietį, turintį 20 krepšelių, turėtų gauti dešimt jo krepšelių, o penkis perduoti jį sekančiam. Taip būtų sutvarkyti ekonominiai ir motyvacijos klausimai Valstybės saugumo departamente. Bet problema iš tikro nėra vien ekonominė.

Dažniausiai mūsų eilinis saugumietis yra pakišamas teikti pagalbą žmogui, kuris tos pagalbos kratosi ir slapukauja. Išklausyti tokį yra įmanoma, bet suprasti, apie ką jis kalba nėra labai paprasta, nes subjektas dažnai kalba labai tyliai Ezopo kalba neaiškiomis užuominomis. Tad vienas iš neatidėliotinų darbų, palengvinsiančių VSD tarnautojų darbą, būtų Ezopo kalbos prasmių ir reikšmių, sinonimų bei antonimų žodynėlio parengimas bei išleidimas iki artėjančios Vilniaus Knygų mugės.

Aišku, reformuojant VSD, neturėtų būti apeiti ir subordinacijos klausimai. Vienas iš tokių: „Ar turi teisę VSD durininkas su rūbininku sekti VSD direktorių, jei VSD direktoriaus pavaduotojas to paprašo?“ Iki šv. Kalėdų Lietuvos Seimas tokius klausimus turėtų apsvarstyti skubos tvarka. Jei užtektų politinės valios, tikrai sutvirtintų savo reitingus.

Jūsų Dočys

Komentuoti

Algis Mickūnas. Lemtinga kryžkelė (II)

0 Tiesos.lt siūlo   2012 m. gruodžio 12 d. 17:53

Prof. Algis Mickūnas

Žodis mylimiems tautiečiams

Pirmąją straipsnio dalį rasite ČIA.
Trečiąją straipsnio dalį rasite ČIA.

Autonomiška laisvė

Bet ką reiškia kalbėti apie laisvę ir lygybę? Jeigu žmonės nėra laisvi ir lygūs iš prigimties, vadinasi, nėra specifinės žmogaus esmės, kuri galėtų būti lygybės ir laisvės šaltinis ir pateisinimas. Lygybė išplaukia iš specifinės sąvokos autonomiška laisvė. Autonomiška laisvė yra analogiška formaliai galvosenai. Formalios struktūros nėra susijusios su jokiomis priežastimis, ar jos būtų medžiaginės, ar psichologinės, bet išplaukia iš laisvai postuluojamų principų. Jei principai, taisyklės nėra išvedamos iš priežasčių, tada kiekvienas žmogus, kaip besąlygiškas taisyklių šaltinis, yra lygus kitiems. Kitaip tariant, nesant esminių prielaidų, kurios sudarytų ontologinius pagrindus žmogaus sprendimui apie save ir kitus, visi sprendimai turi būti grindžiami individų autonomiškai nustatytomis taisyklėmis. Tokie autonomiški individai yra lygūs. Kiekvienas yra lygiateisis taisyklių kūrėjas. Norint turėti bendras taisykles, jas reikia sukurti ir aptarti viešoje politinėje erdvėje. Kiekvienas asmuo, norintis išlaikyti savo autonomiją ir lygybę, turi siūlyti bendras taisykles. Demokratinė bendruomenė vadovaujasi principu, kad vienintelis taisyklių šaltinis yra viešai aptarti ir priimti įstatymai.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

🎬Vytautas Rubavičius: „Ar Lietuvos politinė sistema jau tapo egzistencine grėsme?“

0 Tiesos.lt redakcija   2012 m. gruodžio 11 d. 20:38

Siūlome paklausyti kultūrologo Vytauto Rubavičiaus pranešimo „Lietuvos politinė sistema kaip egzistencinės grėsmės veiksnys“, skaityto gruodžio 6 dieną Vilniaus universitete.

Lauksime Jūsų atsiliepimų, kokių vertybių pagrindu galėtų vienytis įvairių politinių pažiūrų Tautos ir Valstybės ateičiai neabejingi Lietuvos piliečiai.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Skaitytojos laiškas redakcijai: Keletas pasiūlymų diskusijai, kaip įveikti politinę krizę

0 Tiesos.lt redakcija   2012 m. gruodžio 11 d. 8:47

Gali būti įvairių variantų, bet šįkart siūlyčiau padiskutuoti du.

Būtų galima iškart pasirinkti tiesioginę demokratiją ir tai, beje, nereikštų, kad būtų panaikinta atstovaujamoji demokratija. Valstybės gyvenimą, jos raidą turi lemti pati tauta, jos sprendimai bei pasirinkimai, o ne jos atstovai. Žinoma, valstybinio lygio atstovaujamoji demokratija yra reikalinga, pavyzdžiui, įstatymams rengti, tačiau greta būtinai turi būti sudarytos sąlygos ir aktyvioms piliečių įstatymų iniciatyvoms. O savivaldos lygiu sprendimas turėti ar ne atstovus, priklausytų nuo pačių savivaldos gyventojų sąmoningumo ir noro. Pati savivalda gali tvarkytis ir be deputatų – savivaldos gyventojai rinktų administracijos vadovus, policijos vadovus ir pan., juos patys ir kontroliuotų. Patys gyventojai elektroniniu būdu balsuotų tokiais pat klausimais, kaip kad dabar balsuoja deputatai.

Kitas kelias – jį būtų galima vadinti pereinamuoju iš atstovaujamosios į tiesioginę demokratiją – palengvinti sąlygas surengti referendumą, Konstitucijoje įteisinti vietos referendumą, suteikti didesnės teisinės gãlios piliečių iniciatyvoms: peticijoms, įstatymų leidybos ir pan.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Algis Mickūnas. Lemtinga kryžkelė (I)

0 Tiesos.lt siūlo   2012 m. gruodžio 11 d. 8:36

Prof. Algis Mickūnas

Žodis mylimiems tautiečiams

Antrąją straipsnio dalį rasite ČIA.
Trečiąją straipsnio dalį rasite ČIA.

Kai pažadai nėra įsipareigojimai

Politinė bendruomenė egzistuoja tol, kol ją kuria autonomiški ir lygūs piliečiai, turintys ne tik teisę per rinkimus išrinkti valstybės valdžią, bet ir pareigą prižiūrėti, kad toji laikytųsi jai patikėtos veiklos reikalavimų. Juk rinkėjai yra atsakingi už tuos asmenis, kuriuos „pasamdo“, ir jei išrinktieji pažeidžia nustatytas sociopolitines taisykles, rinkėjų pareiga tokius prasižengėlius nubausti. Ką tas reiškia? Lietuvoje girdėti įvairiausių priekaištų, kad „valdžia“ nesąžininga, amorali, stokojanti gėdos, todėl siūloma ją pakeisti. Nors tokie pasiūlymai yra įdomūs, jie nėra esmiški viešojoje politinės bendruomenės erdvėje. Jei norime griežtai apibrėžti tokį esmiškumą, reikia išsiaiškinti, kokia yra politinės bendruomenės sandara (o gal ir sandora, nes susipriešinusi, sandoros jausmą praradusi bendruomenė neįstengia susitarti esminiais klausimais).

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Puslapis 978 iš 996‹ Pirmas  < 976 977 978 979 980 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Algimantas Rusteika. Iš duobagyvių gyvenimo

Liudvikas Jakimavičius. Revoliucija kaip žaidimas

Neringa Venckienė. L. Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė jau aiškina, kad Deimantė kalba su akcentu

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Neringa Venckienė. Deimantės negalima apklausti teisme, nes ji ... nebekalba lietuviškai?

Vytautas Sinica. Tylėti būtų gėda patiems prieš save

Povilas Gylys. Po rinkimų nors ir tvanas?

Andrius Švarplys. Čia ir dedam tašką kalboms apie VDU bendruomenę?

„Nacionalinis susivienijimas“ pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai

Algimantas Rusteika. Prasideda sisteminis Nacionalinio susivienijimo puolimas

Sukurta LGGRT centro konsultacinė ekspertų komisija

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skųsime viską ir visus? Nuo kaukių iki šeimos ir vaiko teisių

Buvusios Suomijos ministrės žodžio laisvės byla: „Bauginimais neprivers manęs slėpti tikėjimo“

Algimantas Rusteika. Naujienos iš „demokratijos“ frontų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.