Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Siūlome ištrauką iš 1993 metų interviu su poetu Josifu Brodskiu, priverstinai emigravusiu iš Sovietų Sąjungos į Vakarus.

„Jūs klausiate manęs, žmogaus, kuris jau 21 metus gyvena ne Rusijoje ir kurio teoriškai net klausti nereikėtų, nes jis pagal Rusijos tradiciją nebeturi teisės apie šiuos dalykus kalbėti. Bet aš manau, kad tai nėra teisinga. Aš turiu tam tikrą pranašumą – man atrodo, kad į tai žiūriu blaiviau, mano protas nėra drumsčiamas arba erzinamas tiesioginių dirgiklių. Tai – privilegija, ir žmogaus, kuris turi tokią privilegiją, apskritai kalbant, galima ir nesiklausyti. Vis dėlto aš pasakysiu, ką manau.

Bernardinai.lt

JAV pelno nesiekianti organizacija Social Progress Imperative (liet. Socialinės pažangos imperatyvas), bendradarbiaudama su strateginiu partneriu – tarptautine audito ir verslo konsultacijų įmone Deloitte bei kitomis organizacijomis, paskelbė kasmetinį Socialinės pažangos indeksą. Šiemet iš viso reitinguotos 133 valstybės, tarp kurių Lietuvai skirta 34-oji vieta (praėjusiais metais – 35-oji). Estija užėmė aukščiausią poziciją Baltijos šalyse – 23-ąją, o Latvija – 36-ają.

Bernardinai.lt

Roberto Catalano – teologijos daktaras, tarpreliginio dialogo ekspertas, italų internetinio portalo „Cittanuova.it“ bendradarbis, universitetinio instituto „Sophia“ dėstytojas.

Prieš kurį laiką rašiau apie būtinybę pateikti mediatinį atsaką terorizmui, – prabėgo beveik dveji metai, per kuriuos žiniasklaida mėgavosi žudikais, parodydama tai, kas baisiausia jų rankomis buvo įvykdyta, svaidydamasi anatemomis ir karo skelbimais islamui bei musulmonams, bombarduodama visu tuo žinių laidose ir nesibaigiančius televiziniuose debatuose, pasikartojančiuose iki negalėjimo.

Straipsnis publikuotas 2016 m. „Bažnyčios žiniose“ Nr. 6

Seminaras Bažnyčios sielovados bendradarbiams apie nepilnamečių apsaugą

Birželio pradžioje Lietuvoje viešėjo kun. prof. Hansas Zollneris SJ, kuris drauge su prorektoriaus pareigomis Popiežiškajame Šv. Grigaliaus universitete Romoje vadovauja ir šio universiteto Psichologijos instituto Vaikų teisių apsaugos centrui, o nuo 2014-ųjų yra Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narys, skaitęs pranešimus bei vedęs mokymus daugelyje Europos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių.

Rugpjūčio 5-oji buvo paskutinė diena pareikšti norą dalyvauti spalio 9 d. Vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose ir siekti mandato – teisės ketverius metus priimti sprendimus visų mūsų vardu.

Iš 19-os užsiregistravusių partijų pareiškinius dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė 16 partijų ir 30 savo kandidatūrą išsikėlusių asmenų. Galutinius kandidatų sąrašus VRK paskelbs likus mėnesiui iki rinkimų – rugsėjo 9 dieną.

Kviečiame Tiesos.lt skaitytojus susipažinti su (abėcėlės tvarka) partijų ir koalicijų pateiktais preliminariais sąrašais daugiamandėje apygardoje bei programomis (deja, apie kai kurias iš jų nepavyko rasti tikslesnės informacijos), juos analizuoti ir polemizuoti.

Jei derinukas leidžia pelnyti tritaškį – kartoji ir kartoji. Dabar dėl P.Gražulio ir J.Miliaus – ir vėl „Lietuvą drebinantis skandalas“. Ir vėl ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie pagal įstatymą yra paslaptis, ištriūbijami per visas žinias ir portalus. Šaltinis – informacija iš teisėsaugos pareigūnų, kurių pavardės, kaip visada, nenurodomos.

IQ.lt portale pasirodė Lietuvos laisvos rinkos instituto prezidento, ekonomisto, Žilvino Šilėno komentaras: „Bloga statistika = bloga politika“. Jo autorius teigia, jog neatsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje ir Estijoje vienam gyventojui tenka vienoda BVP dalis, negalima lyginti šiose šalyse dirbančiųjų atlyginimų ir kad Lietuvos verslininkai nėra godesni ir nemoka mažesnio darbo užmokesčio. Šiame komentare norėčiau paanalizuoti BVP bei atlyginimų statistiką ir įrodyti, jog Eurostat pateikia duomenis, leidžiančius ne tik palyginti Estijoje ir Lietuvoje dirbančiųjų atlyginimus, bet pasitelkus papildomą statistiką, galima kvestionuoti Ž. Šilėno tezę dėl sąžiningų atlyginimų.

ktu.edu.lt

„Netikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas“, – teigia Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas. Pasak jo, šiandien derėtų kalbėti ne apie medijų masiškumą, o apie jų raštingumą: medijų higieną, medijų dietą ir medijų ekologiją.

Laisva visuomenė

Lietuvoje parengta lytiškumo ugdymo programa numato teikti mokiniams informaciją apie lytiškumą, lytiškai plintančias ligas, kontracepciją (ne tik teigiamus, bet ir neigiamus aspektus), tačiau viešojoje erdvėje vis pasigirsta kaltinimų, kad tos informacijos numatyta teikti per mažai. Šiais ir kitais klausimais kalbiname tarptautiniu mastu žinomą ugdymo specialistą – Australijos Notre Dame universiteto profesorių dr. Andrew Mullinsą. Šiuo metu jis atlieka tyrimą apie vertybių ugdymo neurologines prielaidas.

Dalijamės Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesoriaus Antano Kulakausko veidaknygėje paskelbtais pasvarstymais apie valstybių trapumą-tvarumą rodantį indeksą, padedantį įvertinti nacionalinio ir tarptautinio saugumo lygį vienoje ar kitoje šalyje. Įžanginės mintys – ČIA.