Pilietinis Tiesos.lt portalas siūlo skaitytojams vis didesnį aktualumą įgyjantį religijotyrininko, istoriko, rašytojo, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) tekstą, rašytą 2000 metų pavasarį, iškart po savivaldybių tarybų rinkimų, kuriuose pirmąsyk pralaimėjo vadinamosios tradicinės partijos – Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai. G.Beresnevičius tuomet įžvalgiai aptarė prarają, atsivėrusią tarp lietuvių ir valdžios. Ši praraja, jo teigimu, atsiradusi dėl valdžios paniekos žmonėms, dėl piliečių nuomonės ignoravimo.
Semiotikos mokslą kūręs Algirdas Julius Greimas kažkada siūlė humanitarams savitą metodą – semiotinį kvadratą, padedantį geriau atskleisti teksto reikšmes. Niekada kandžios ironijos nestokojęs G.Beresnevičius pasitelkė kvadratą Lietuvoje galią uzurpavusiai struktūrai nusakyti. Šį nesemiotinį – jokių prasmingų reikšmių visuomenei suteikti nepajėgų – valdžios kvadratą, pasak G.Beresnevičiaus, sudaro supanašėjusios pozicija ir opozicija, stambus kapitalas ir „didžioji žiniasklaida“. Nesemiotiniam Lietuvos kvadratui esąs būdingas nejautrus kvadratinis mąstymas, kvadratinis elgesys, kvadratinis grubus valdymas. Tačiau lietuvių taip valdyti negalima, lietuviai prieš tokį valdymą anksčiau ar vėliau sukyla, – tikino lietuvių mitologiją ir istoriją gerai išmanęs eseistas.
G.Beresnevičiaus straipsnis pirmąkart publikuotas žurnale „Metai“ 2000-ųjų gegužę (Nr. 5, p. 152–154).
Tekstą Tiesos.lt portalui parengė Laura Molytė.