Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Bernardinai.lt

Šią savaitę Lietuva žengė dar vieną žingsnį šalin nuo demokratijos: Prezidentė vidaus reikalų ministru paskyrė patyrusį policininką, buvusį generalinį komisarą Saulių Skvernelį. „Prezidentė labai gerai vertina pastaraisiais metais pasiektą policijos pažangą, pasirinktas policijos veiklos modelis yra tinkamas“, – taip Prezidentės motyvus perdavė jos patarėjas.

Studijuojant Valstybiniame dailės institute plastinę žmogaus anatomiją, teko pažinti žmogaus skeleto, raumenų, organų, sausgyslių struktūrą. Tik gerai žinodamas nematomas vidaus struktūras ir formas, gerai supranti ir perskaitai matomą, išorinę kūno plastiką. Ką šiuo teiginiu noriu pasakyti? Vieną paprastą dalyką – svarbu matyti ne tik išorinius, fasadinius Druskininkų vaizdus ir valdžios darbus, bet ir visą, nematomą valdžios veikimo mechanizmą.

JPP „Kurk Lietuvai“ | Delfi.lt

Ketvirtadienį Seimas pateikimo stadijoje pritarė balsavimo internetu įstatymo projektui, taip atnaujindamas diskusijas apie šio balsavimo būdo reikalingumą ir grėsmes. O atnaujinti diskusiją būtina, nes viešumoje nuolat pasigirsta argumentai, kurie yra ne tik pasenę, bet ir neatitinkantys realybės. Vienas iš jų – dažnai keliamas klausimas, kodėl mes norime įsivesti balsavimą internetu, kai jis veikia tik trijose pasaulio valstybėse.

Pildosi nesmagus scenarijus, kurį prognozavau dar prieš gerą pusmetį, kai Seimas pakeitė rinkimų įstatymą. Tuo metu atvertas kelias partijų satelitams, prisidengiant visuomenininkais, apgaudinėti rinkėjus 2015-ųjų vietos savivaldos rinkimuose. Tačiau įstatymo pataisos leido rinkėjų viltimis manipuliuoti ir neva visuomeniniams dariniams, vaizdžiai kalbant, sukurtiems prie barščių lėkštės šeimos virtuvėje.

Kaip skelbia oficiali Kremliaus svetainė, praėjusią savaitę susitikęs su Rusijos jaunaisiais istorijos mokslininkais ir dėstytojais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė: Molotovo-Ribbentropo paktas, Sovietų sąjungos pasirašytas su Hitlerio Vokietija, nebuvo „nieko bloga“.

Šiandien Vakarų pasaulis švenčia 25-ąsias Berlyno sienos griūties, nors teisingiau būtų sakyti – sugriovimo, metines. Ta proga nusprendžiau pasižiūrėti National Geographic filmą „The History of the Berlin Wall“.

Bernardinai.lt | 2009 m. lapkričio 10 d.

Švenčiant „komunizmo gėdos sienos“ griūtį, nevalia pamiršti ir tris dešimtmečius trukusio stebėtino Vakarų abejingumo. Džiūgavimų audroje dažnai pamirštama, kad prieš nugriaunant sieną reikėjo ją pastatyti.

Pro memoria Liudui Simučiui (1939–2014)

Mirė Liudas Simutis. Nuo vėlių suolelio ant balto dausų žirgo persikėlė į Anapus partizanas, karys, politinis kalinys, signataras, Vyčio ordino karininko kryžiaus kavalierius…. Sąmoningai jo įvardijimų sąrašą pradedu nuo partizano, o ne nuo signataro, nes partizanas yra svarbiau nei signataras ar ordininkas. Nuopelnai aukščiausioms vertybėms, tokioms kaip Tėvynės meilė, yra matuojami kaina, kurią žmogus yra pasiryžęs sumokėti. Partizano atveju – tai gyvybė; ir ne tiek svarbu, ar ji buvo sumokėta, ar ne – svarbu, kad buvo padėta ant likimo svarstyklių. Liudui teko kita dalia, nei tiems, kurie sumokėjo iškart ir pilnutinai – tiems dvidešimt su viršum tūkstančių, kurie sugulę pamiškėse, kurių daugelio ir vardai ir kapai nežinomi arba paženklinti varganu paminklėliu iš lauko akmenų.

[pro memoria Liudui Simučiui (1939–2014)]

Mirė Liudas Simutis. Nuo vėlių suolelio ant balto dausų žirgo persikėlė į Anapus partizanas, karys, politinis kalinys, signataras, Vyčio ordino karininko kryžiaus kavalierius…. Sąmoningai jo įvardijimų sąrašą pradedu nuo partizano, o ne nuo signataro, nes partizanas yra svarbiau nei signataras ar ordininkas. Nuopelnai aukščiausioms vertybėms, tokioms kaip Tėvynės meilė, yra matuojami kaina, kurią žmogus yra pasiryžęs sumokėti. Partizano atveju – tai gyvybė; ir ne tiek svarbu, ar ji buvo sumokėta, ar ne – svarbu, kad buvo padėta ant likimo svarstyklių. Liudui teko kita dalia, nei tiems, kurie sumokėjo iškart ir pilnutinai – tiems dvidešimt su viršum tūkstančių, kurie sugulę pamiškėse, kurių daugelio ir vardai ir kapai nežinomi arba paženklinti varganu paminklėliu iš lauko akmenų.

1935 m. rugpjūčio 27 d. – 2014 m. lapkričio 4 d.

Eidamas 80-uosius metus, po sunkios ligos mirė Liudvikas Simutis – Nepriklausomybės akto signataras, Sovietų Sąjungos represinių struktūrų nužudyto Rainių kankinio sūnus, Lietuvos partizanas, , karys savanoris, politinis kalinys, dvidešimt dvejus metus kalėjęs lageriuose antisovietinio pogrindžio dalyvis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio narys, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbis.

Liudvikas Simutis gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavos bažnytkaimyje, Telšių apskrityje. 1953 m. baigė Kaunatavos vidurinę mokyklą. Nuo pat jaunystės įsijungė į partizaninį judėjimą. Už dalyvavimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdyje 1955 metais L. Simutis buvo suimtas ir nuteistas sušaudyti. Nuosprendį pakeitus į 25 metų įkalinimo bausmę, į laisvę paleistas 1977 m.