Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Rugsėjui įpusėjus Sąjūdžio kūrėjas, pogrindinio mėnraščio „Sietynas“ ir „Šėpos“ teatro kūrėjas, publicistas, rašytojas, kandidatas į Seimą Liudvikas Jakimavičius, visuomenininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys ir rašytojas, kinematografininkas Vytautas V. Landsbergis atvyko į Vilniaus šv. Kristoforo gimnaziją Žirmūnuose susitikti su gimnazijos mokytojais ir mokiniais.
Prisiminę Sąjūdžio laikus, kai maištaudami prieš sovietų valdžią, jos sustabarėjusias fasadinės kultūros formas Liudvikas Jakimavičius ir Darius Kuolys kartu su kitais bičiuliais leido pogrindinį mėnraštį „Sietynas“, ir Darius Kuolys, ir Liudvikas Jakimavičius sakė – ir šių dienų Lietuvai reikia maišto dvasios, kuri supurtytų cinizmo pilnus politikus. Būtent taip sprendimą kandidatuoti aiškino ir pats Liudvikas Jakimavičius: „Kol Seime buvo tokių žmonių kaip Kazys Saja, Saulius Šaltenis, Algirdas Patackas, Jonas Avyžius, buvo ramiau, nes žinojai, kad šie vyrai netylės ir neleis tyčiotis iš žmonių, iš valstybės.“

Visus sudomino ir Vytauto V. Landsbergio pasakojimas apie Sąjūdžio laikų „Šėpos“ teatro kūrimosi užkulisius, kūrybinius ieškojimus ir atradimus. Tai leido mintimis nusikelti į tuos laikus, kurie daugumai aštuoniolikmečių atrodo… jau istoriniai, žinomi tik iš vadovėlių ar iš dokumentinių pasakojimų, leido artimiau susipažinti ir su Liudviko asmenybe, ir su jo kūryba.

Tikimės, šią atmosferą leis pajusti ir fotoreportažas iš susitikimo, ir video įrašas.

Tokie susitikimai tęsiasi.

Norinčius susitikti su Liudviku Jakimavičiumi, Lietuvos Sąrašo kandidatu į LR Seimą Žirmūnų apygardoje, ir jo bendraminčiais, padiskutuoti apie Lietuvos Sąrašo siūlomą demokratinės Lietuvos Respublikos atkūrimo programą, kartu paieškoti kelių, kaip susigrąžinti valstybę, kviečiame kreiptis el. pašto adresu .(JavaScript must be enabled to view this email address) ar rašyti Tiesos.lt redakcijai.

Publikuojame pluoštelį atsiliepimų apie kandidatę į Seimą Ireną Vasinauskaitę.

Hubertas Smilgys, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas:

Pažinojau jos tėvus – jie abu mylėjo savo kraštą, savo Tėvynę, tai, matyt, persidavė ir dukrai. Irenai geruoju pavydu pavydėti galima jos pilietinės drąsos, žmogiškojo jautrumo, nesavanaudiškumo, energijos ir entuziazmo. Ji nė karto nepabūgo, niekada nesislėpė už kitų pečių, nesitaikstė su valdininkijos savivale, ji eina tiesiu, atviru keliu – tai savybės, kurios dabar labai reikalingos Lietuvai. Bet jai retai kas yra padėkojęs. Ji pasiryžusi kovoti už vertybes, tradicijas, paveldą, kultūrą, istoriją – už tai, kas sudaro tautos ir valstybės pagrindus, yra jos esminiai skiriamieji ženklai. Deja, pas mus pirmiausia įsivyravo dvasinė ir moralinė sumaištis, po to – ir ekonominė. Reikia, kad Lietuva išsaugotų dvasinį ir moralinį stuburą. Jai, kaip visuomenininkei, kai kurių planų įgyvendinti tiesiog neįmanoma – tai padaryti galima tik dirbant Seime.

Irena Ruginienė, Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyriaus vadovė:

reną Vasinauskaitę pažįstu nuo 1978 metų – jaunystėje mokėmės, skaitėm, vertinom, svajojom kartu. Kūrėme „savo tvirtovių bokštus“, dusome tarybinėj sistemoj. Todėl po kelerių nesimatymo metų visiškai nenustebau 1988 metais sutikusi ją Sąjūdyje. Ir ji visus tuos metus nepasikeitė, kai kiti pavargo arba iškeitė Sąjūdžio idealus į „trupinį aukso“. Irenos gyvenimo būdas yra nuoseklus ir tvirtas apsisprendimas būti su bendruomene, su paprastu ir dažnai užmirštu žmogumi. Ir jeigu reikėtų apibūdinti, koks turėtų būti tikras sąjūdininkas, aš pirmiausia įsivaizduočiau Sąjūdžio žmogų tokį, kokia yra Irena. Tarnystę Tėvynei suvokianti per meilę žmogui. Tą meilę ir rūpestį įkūnijanti paprastuose kasdieniškuose dalykuose.
Tą labai gerai žino visi, kuriems teko laimė pažinti Ireną. Šalia jos jautiesi saugus. Kartais mes tiesiog mes tuo naudojamės, negalvodami, kad ir didelė asmenybė turi galimybių ribas… Tai aš čia viešai atsiprašau, nes kartais šalia Irenos tiesiog gera būti silpnai ir naudotis jos nesavanaudiška meile. (Čia – į šoną, kaip ir ne į temą. Gerai pažinodama, tiesiog noriu rasti žodžių pasakyti visiems, koks tai patikimas žmogus).

Žinojau, kad Irena neliks nuošaly, kai prasidėjo Garliavos tragedija. Nereikėjo atsargiai klausti, kokia jos pozicija , kaip ji vertina tuos įvykius, žinojau, kad ji tiesiog bus ten, Garliavoje.

Už Ireną balsuoju nedvejodama ir kitus raginu tai daryti. Dėl Tiesos ir žmogiškumo. Dėl artimo meilės. Dėl to, kad šita valstybė būtų ne apsimetusio ir apgailėtino „elito“ , o mūsų pačių ir mums.

Albertas Špokas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys:

Iki šiol stebiuosi jos begaliniu atsidavimu Sąjūdžio veiklai ir idėjoms. Ji organizuodavo renginius ir prisiimdavo visą atsakomybę už jai pavestą darbą, mokėjo apie save suburti žmones nesavanaudiškai patriotinei ir visuomeninei veiklai. Sveikinu jos apsisprendimą eiti į Seimą – tai ji daro dėl mūsų, nes nebegali žiūrėti, kaip Lietuva yra pardavinėjama, mindoma ir niokojama.

Neringa Venckienė, teisininkė, viena iš „Drąsos kelias“ lyderių:

Su Irena susipažinau Kėdainiuose, kai buvo nagrinėjama civilinė byla dėl mano brolio dukrelės gyvenamosios vietos nustatymo. Ji – labai geras, šiltas, ramus žmogus. Tačiau kartu ji yra ir kovotoja prieš neteisybę, melą, apgaulę. Būtent toks žmogus labai reikalingas Lietuvai. Sunku buvo ją prikalbinti. Ji kandidatuoja į Seimą su geriausiais siekiais – dėl mūsų valstybės, dėl tvarkos joje. Ja galima pasitikėti. Džiaugiuosi, jog mūsų sąraše yra toks žmogus kaip Irena.

Darius Kuolys, kultūros istorikas:

Seimui šiandien reikia stiprių, drąsių, patikimų, pilietinėse Nepriklausomybės kovose išmėgintų žmonių. Tik siųsdami tokius žmones į Tautos atstovybę įveiksime grupuočių savivalę, sutramdysime korupciją ir susikursime gerovę. Išrinkę į Seimą Ireną Vasinauskaitę – patikimą Sąjūdžio žmogų – šiauliečiai padėtų kurti teisingesnę ir švaresnę Lietuvą. Irena reikalinga Lietuvos komandai, kuri yra pasiryžusi sugrąžinti žmonėms valstybę ir tikėjimą jos ateitimi.

Kazys Alminas, vienas Sąjūdžio pirmeivių, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos platintojas, Sausio 13-osios brolijos Šiaulių skyriaus vadovas apie savo bendražygę Ireną Vasinauskaitę jos gimtadienio proga prabilo eilėmis:

Skiriu Irenai Vasinauskaitei

Lietuvos kūrėjai

Palaidoki viltį, pilkas žmogau
Meilę atimt iš manęs,
Tapti lūšim visai nemanau,

Nors skatintum keisti žodžius,
Dangus man bus žydras, nors debesis juodus
Vis telktum virš mano galvos.

Tik Meilė iš limfų pašalina nuodus –
Dantytus žodžius netikrus,
O komentarai tulžingi ir godūs

Nueina tiktai į sapnų košmarus.
Paglostau ryte aš vėl ąžuolo šaknį,
Gimtuosius žodžius – amžinuosius draugus,

Ir ištiesiu ranką, tarytumei dagtį
Pašventintos žvakės kaitringa šviesa.
Ji tunelio galą turėtų pasiekti,

Kur mūsų visų Lietuva…

Šiandien, spalio 1 d., eilinėje Dariaus Kuolio byloje (tokių šiuo metu yra trys) įvyko eilinis Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo posėdis, kuriame liudijo Vilniaus apygardos Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialistas G. Levulis, kuris ir buvo surašęs administracinį teisės pažeidimo aktą už gegužės 3 d. prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) surengtas pilietines apeigas, kuriomis siekta įpūsti drąsos ministrui A. Melianui grąžinti į pareigas atleistus buvusius FNTT vadovus V. Gailių ir V. Giržadą.

Liudytojas teigė, kad gegužės 3 d. apie 12 val. gavo informaciją apie galimą nesankcionuotą piketą ir su kitais 4 pareigūnais išvyko į įvykio vietą, kur netrukus pradėjo rinktis žmonės – jų buvo ne daugiau devynių. Dariui Kuoliui paprašius patikslinti, kas jam pranešė apie būsimas apeigas ir kokias vadovybės instrukcijas gavo, liudytojas paaiškino, kad apie būsimą renginį galbūt sužinojo policijos tinklalapyje, nors tiksliai nepamena, ir teigė jokių instrukcijų negavęs, o viską sprendė pats vietoje. Kad tai buvo piketas nusprendė iš to, jog viena moteris buvo su plakatu, kurio turinio jis nebeatsimena. Pasak jo, susirinkę žmonės skambino varpeliais, pavojaus nekėlė, tačiau jo perspėti, jog nesilaiko įstatymo numatyto atstumo, nekreipė į tai dėmesio aiškindami, kad čia vyksta apeigos. Į D. Kuolio klausimą, ar besimokydamas policijos akademijoje ką nors girdėjęs apie Atgimimo laikais vykusias pilietines apeigas, liudytojas sakė, kad ne, nors mitinguose dalyvavęs. D. Kuolys, išvardijęs kelias kitas analogiškas akcijas (pavyzdžiui, kovo 28 d. ar gegužės 17 d.), kai bylos nebuvo keliamos, paklausė liudytojo, ką jis, kaip pilietis ir pareigūnas, apie tai mano. Šis atsakė, kad jis ten nebuvo ir negali vertinti savo kolegų veiksmų. D. Kuolys klausė G. Levulio, kodėl jis neįspėjęs ministro A. Meliano, kad šis nedalyvautų nesankcionuotame susirinkime, kai pastarasis apie penkias minutes bendravo su apeigų dalyviais dėkodamas jiems už pilietinį aktyvumą.

Teismą stebėję žmonės kartkartėmis negarsiai nusijuokdavę, apskritai vyravo pakili nuotaika, kurią aktyviai palaikė sesuo Nijolė Sadūnaitė.

Savo baigiamojoje kalboje Darius Kuolys, remdamasis užsienio politologais, įvardijo padėtį Lietuvoje žodžiu „putinizacija“, kurios pagrindiniai bruožai yra teisminės veiklos politizavimas, selektyvus teisingumas ir sprendimų subjektyvumas.
Darius Kuolys prašė Teismo atsižvelgti į Vilniaus apygardos Administracinio teismo teisėjų kolegijos sprendimą, kuriuo nurodoma grąžinti į pareigas FNTT direktoriaus pavaduotoją majorą V. Giržadą. Tokie R. Palaičio veiksmai neteisėtai atleidžiant V. Gailių ir V. Giržadą iš darbo vertinintini kaip pagalba kriminaliniam pasauliui, siekiančiam susidoroti su minėtais pareigūnais. Prieš šį neteisėtą veiksmą ir buvo nukreiptos pilietinės apeigos.

Sprendimą byloje numatoma skelbti spalio 22 d.

Rytoj, spalio 1 d., 9 val. Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Darius Kuolys toliau bus teisiamas už š. m. gegužės 3 d. surengtas apeigas, kuriomis buvo bandoma įpūsti pilietinės drąsos Vidaus reikalų ministrui Artūrui Melianui, kad šis ryžtųsi atleisti iš pareigų tuo metu ką tik paskirtą FNTT direktorių Kęstutį Jucevičių ir grąžinti į pareigas, pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyvių manymu, neteisėtai atleistus buvusį FNTT vadovą generolą Vitalijų Gailių bei jo pavaduotoją majorą Vytautą Giržadą.

Tokiai pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyvių pozicijai dabar pritaria ir Vilniaus apygardos Administracinio teismo teisėjų kolegija, antradienį priėmusi sprendimą, kuriuo nurodoma grąžinti majorą V. Giržadą į FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) direktoriaus pavaduotojo pareigas ir naikinama neteisėtas tuomečio Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymas, kuriuo V. Giržadas buvo atleistas iš FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigų.

Lietuvos Sąrašas kviečia į talką savanorius spalio 14 d. stebėti balsavimą ir/arba balsų skaičiavimą Vilniaus m. Žirmūnų apygardoje.

Galimi trys variantai:

08.00–20.00 val. – stebėti balsavimą.

08.00–01.00 val. – stebėti balsavimą ir balsų skaičiavimą.

20.00–01.00 val. – stebėti balsų skaičiavimą.

Tie, kurie stebės balsų skaičiavimą, į rinkiminę apylinkę turi atvykti ne vėliau nei 20.00 val.

Stebėtojams bus organizuoti mokymai. Laiką dar patikslinsime.

Laukiame savanorių!

Registruokitės e. pašto adresu .(JavaScript must be enabled to view this email address)

Pagarbiai.
LS sekretoriatas
www.tiesos.lt
lietuvossarasas.lt

Lietuvos Sąrašo remiamą koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ kandidatą Tomą Bakučionį kalbina publicistė ir filosofė Daiva Tamošaitytė.

Kauno apygardos prokuratūros prašymu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį, rugsėjo 28-ąją, panaikino keturių Drąsos kelio kandidatų Seimo rinkimuose – Ryčio Saladžiaus, Juozo Valiušaičio, Tautrimo Januševičiaus ir Evelinos Paltanavičiūtės-Matjošaitienės – teisinę neliečiamybę.

Visi susirinkusieji atkreipė dėmesį, kad prokuroras, aiškindamas prašymo motyvus, negalėjo suvaldyti kojų, ypač kairės kojos, drebulio, kuris jį kankino viso posėdžio metu.

J. Valiušaitis savo kalboje pabrėžė, kad byla prieš jį keliama tik dėl to, kad jis su fotoaparatu 3 minutes buvo liudininkas to, kaip vykdomas teismo sprendimas. Pavadinęs situaciją Lietuvoje Baltarusijos įvykių atkartojimu, jis priminė Zenono Vaigausko, kaip LDDP organizuoto „Klimaičio gelbėjimo komiteto“ vadovo, vaidmenį 1993 metais. „Ar ne už anuos nuopelnus Vaigauskui ir buvo suteiktos šios pareigos“, – klausė J. Valiušaitis. Z. Vaigauskas mėgino nutraukti kalbą, sakydamas kad jau baigėsi kalbai skirtos 5 minutės, tačiau išgirdęs, kad dar ne, nutilo ir leido pabaigti. J. Valiušaitis komisijai pateikė apžiūrėti atsineštas dideles fotografijas su Garliavos šturmo vaizdais, kad komisija galėtų pati susidaryti nuomonę apie tai, kokių „nusikaltėlių“ neliečiamybės klausimą jie svarsto. Po šios kalbos sekė ilgi plojimai. Z. Vaigauskui teko aiškinti, kad Klimaičio-Kliugerio bendradarbiavimo su KGB faktas neįrodytas. Kaip ir kitais analogiškais atvejais, Z. Vaigauskas ragino kandidatus būti drąsius ir nebijoti atvykti į apklausas ir ten įrodyti savo tiesą, taip pat priminė signatarus išteisinantį teismo sprendimą.

Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė, kuri taip pat atstovavo ir neatvykusiam Tautrimui Januševičiui, nesutiko su neliečiamybės atėmimu, ir pareiškė, kad ji neatvyks į jokias apklausas iki spalio 14 dienos (pirmojo rinkimų turo), motyvuodama tuo, kad tai neišvengiamai sukliudytų jos rinkimų kampanijai. „Nemeluokite“, – ištarė E. Paltanavičiūtė-Matjošaitienė prokurorui, mėginusiam įtikinti, kad jis neturi iš policijos gautos medžiagos. Paklaususi drebančio prokuroro, kiek žmonių šioje byloje apklausta, o kiek ne, išgirdo standartinį atsakymą, kad tai ikiteisminio tyrimo paslaptis. Salėje pasigirdo juokas.

Komisijos narių balsavimas įvairove nepasižymėjo: vienas balsas – prieš, vienas susilaikė, likusieji vienuolika – už.

Rugsėjo 21 dieną VRK panaikino kitų dviejų „Drąsos kelio“ kandidačių į Seimą – partijos lyderės Neringos Venckienės ir Audronės Skučienės – teisinė neliečiamybę.

Nuotraukos: Aušra Gabalytė

Visuomenininko Dariaus Kuolio, ne kartą viešai sakiusio, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų nušalinimas nuo pareigų buvęs neteisėtas, teigimu, teismo sprendimas dėl buvusio FNTT direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado grąžinimo į darbą yra gerbtinas ir sveikintinas.

„Tokį sprendimą palaikau ir gerbiu, nes visų prima, jį priėmę teisėjai apgynė Lietuvos, kaip teisinės valstybės, garbę ir teismų nepriklausomybės principą. Reikia suvokti, kad šitas sprendimas buvo priimtas po Prezidentės viešo nuomonės, kad Vytautas Giržadas ir FNTT vadovai yra kalti, išsakymo. Taigi mūsų Prezidentė paskubėjo atlikt teismo funkciją ir pasielgė taip, kaip paprastai elgiasi valstybių į Rytus nuo Lietuvos vadovai,“ – Bernardinai.lt sakė D. Kuolys.

Paklaustas, kaip šiuo atveju Lietuvos gyventojams derėtų orientuotis ir suvokti faktą, kad vieni politikai tą patį sprendimą vadina teisingu, o kiti klaidingu, D. Kuolys sakė, kad „žmonėms reikia stebėti valstybės gyvenimą ir domėtis valstybės reikalais“: „tada bus akivaizdu, kad Raimundas Palaitis, buvęs Vidaus reikalų ministras, buvo šiurkščiai pažeidęs įstatymą ir tą atskleidė parlamentinis Antikorupcijos komisijos tyrimas. Buvo atskleista, kad R. Palaitis, atleisdamas FNTT vadovus vykdė žodinį VSD ir prezidentūros nurodymą, bet neturėjo jokio teisinio pagrindo taip elgtis. Tai buvo brutalus, neteisėtas veiksmas, kurį prezidentė labai gerai įvertino sakydama, kad „ministras nei prie ko“. Jis tiesiog atliko tarpininko funkciją. Kam jis tarpininkavo – reikėtų ištirti ir išsiaiškinti. Ar jis tarpininkavo kriminaliniam pasauliui, ar į kriminalinius veiksmus linkusiam VSD, bet iš tikrųjų šiuo atveju aš linkęs tikėt prezidente, kad ponas R. Palaitis buvo nei prie ko. Jis tiesiog įvykdė kažkieno iš šalies duotą neteisėtą įsakymą.“

Vienintelis kelias išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko, anot D. Kuolio, naujojo Seimo inicijuojamas nuoseklus parlamentinis tyrimas: „Reikalingas nuoseklus VSD veiklos parlamentinis tyrimas, kuris atsakytų, ką ir kaip VSD veikė šmeiždamas pulkininką V. Pociūną, kodėl VSD vienaip ar kitaip elgėsi Gatajevų byloje, kodėl siekė nušalinti ir nušalino FNTT vadovus. Berods vakar, komentuodamas teismo sprendimą, R. Palaitis sakė, kad šitas sprendimas buvo VRM ir VSD kolektyvų sprendimas. Šitai ištardamas jis pasakė tikrai labai daug. Jis aiškiai nurodė, kad kažkoks anoniminis VSD kolektyvas nutarė susidoroti su FNTT vadovais. Tai poną R. Palaitį būsimas Seimas turėtų išsikviesti ir, atlikęs nuoseklų tyrimą, išsiaiškinti, koks kolektyvas iš tikrųjų pradeda diriguot Lietuvos teisėtvarkai. Nes tokie kolektyvai, kurie iš esmės padeda vykdyt nusikalstamą veiklą, turi būti išviešinti. Savo tautą gerbiantis Parlamentas turi tokius dalykus ištirti, nes pagal konstitucinę santvarką mes esam Parlamentinė Respublika ir čia negali savivaliaut jokios slaptosios ar teisėsaugos tarnybos.“

Parengė Lina Valantiejūtė

Bernardinai.lt

Pažadai padaryti visus turtingus dažniausiai pamirštami, kai nukabinami rinkimų plakatai. Aš nežadu aukso kalnų, bet sakau:
- Jei patikėsite Jums atstovauti Seime, aš, kaip ir iki šiol, liksiu sąžininga: nevogsiu, neimsiu kyšių, nesinaudosiu savo padėtimi ir kitiems neleisiu to daryti.
- Man gyvybiškai svarbu, kad lietuvių tauta neišnyktų globalizacijos jūroje – tam mus įpareigoja mūsų valstybės pavadinimas – Lietuva.

Skelbiame pluoštelį atsiliepimų apie kandidatą į Seimą Žirmūnų apygardoje Liudviką Jakimavičių.

Darius Kuolys,
kultūros istorikas:

Liudvikas – doras pilietis ir patikimas, jautrus žmogus, tremtinio sūnus, Sąjūdžio vyras, „Sietyno“ leidėjas, „Šėpos“ teatro kūrėjas, Piliečių chartijos telkėjas, geras poetas ir puikus Lietuvos politinio teatro analitikas.
Tai žmogus, kuriam skauda – dėl kito patirtos skriaudos, dėl neteisybės, dėl Lietuvos.

Nijolė Oželytė,
Nepriklausomybės Akto signatarė:

Liudvikas? Tai laisvės kovose išmėgintas, liūdnos povyzos linksmas žmogus. Tikras žmogus. Ir pats linksmiausias sutiktas mano gyvenime… O gal jūs „Šėpos“ nematėte?..

Andrius Navickas,
Bernardinai.lt redaktorius:

Šiuose rinkimuose Liudvikas Jakimavičius yra geriausias pasirinkimas žirmūniečiams. Juo tvirtai pasitikiu ir raginu už jį balsuoti kiekvieną, kuriam ne tas pats, jog gyvename valdžios nužmogėjimo laikais.