Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Didžiumą prisiekusių žiūrovų ir klausytojų, stebinčių prezidentinių rinkimų debatus, labiausiai domina prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirodymai. Juk niekam neteko girdėti išplėstinių valstybės vadovės pasisakymų ar samprotavimų apie mūsų valstybei kylančius iššūkius, tragiškas valstybės ir visuomenės raidos tendencijas, niekas nieko nežino ir apie jos susikurtą šiuolaikinės ekonomikos, jos socialinio ir kultūrinio poveikio įsivaizdavimą. Dažniausiai girdime D. Grybauskaitės trumpus pareiškimus, labiau panašius į įsakymus ar nuosprendžius, kuriuos jau galima svarstyti savuose, tolimuose nuo valdžios aukštybių „rateliuose“.

Kastytis Braziulis | Alfa.lt

Mūsų gyvenimas yra didelis teatras, kuriame puikiai savo vaidmenis vaidina aktoriai: politikai ir politinės partijos, valdininkai ir valstybės įmonių vadovai. Būtų įdomu jį stebėti ir juo grožėtis, jei jis mums nieko nekainuotų ir neigiamai neveiktų mūsų gyvenimų ir likimų.

Bernardinai.lt

Ilgą laiką ekspertai skundėsi, jog Rusijos neįmanoma suprasti protu. Dabar uždavinys kiek paprastesnis – šiandien, jei norime numatyti tolesnius Rusijos veiksmus, tereikia suprasti vieno ruso motyvus. Visi kiti Rusijos piliečiai, nuo degradavusio benamio iki turtuolių, kurių pavardės puikuojasi Forbes žurnale, su džiaugsmu ir dėkingumu perdavė jam savo likimus. Na, o šis Subjektas vadovaujasi tik siekiu užsitikrinti valdžią iki gyvenimo pabaigos. Tai ne patologinis valdžios troškimas, kaip kartais manoma, o suprantamas rūpinimasis savuoju fiziniu saugumu. Jis puikiai supranta, kaip funkcionuoja sistema, kurią pats kūrė. Tunelio pabaigoje – ne viltinga šviesa, bet diktatoriaus Kadafio likimas.

„Nemunas“ | 2014 Nr. 14–15

Jaunutė ukrainiečių poetė Anastasija Dmitruk parašė eilėraštį, kuris akies mirksniu pasklido tarp visų rusiškai suprantančių interneto skaitytojų. Kas atsitiko, kad pradedanti poetė, iki šiol rašiusi drovius meilės eilėraščius, parašė kūrinį, kuriame genialiai suglausta Ukrainos praeitis ir ateitis ir kuris, kaip kokių nors Šandoro Petefi, Maironio ar Kęstučio Genio tekstai, skelbia visai naują, ką tik gimusią tautos būtį ir savimonę?

Stebiu politologų, žurnalistų, portalų komentatorių pasisakymus apie tai, kuris iš kandidatų į prezidentus susirinks protesto balsus. Iš pradžių (pernai gruodį) visuomenė buvo įtikinėjama, kad šiųmečiuose rinkimuose nėra, kas į tokius balsus pretenduotų. Paskleista ir pirmoji legenda, kad protestuojančiųjų fane galėtų būti dabartinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Tačiau ji prezidentinių rinkimų maratone nedalyvauja.

Bernardinai.lt

Seimo narė Aurelija Stancikienė pradėjo rinkti Seimo narių parašus dėl Konstitucinės pataisos, kuria būtų naikinamas Konstitucinis Teismas, o jo funkcijos perduotos Aukščiausiajam Teismui. Siūlome skaitytojams Seimo narės argumentus, kodėl reikia tai daryti ir ką tai iš esmės keičia žmonių bei valstybės gyvenime.

Kaip jau skelbėme, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl euro referendumo nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Referendumo iniciatoriai tai vadina iniciatyvos stabdymu, bet Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigia, kad be KT sprendimo proceso negalima tęsti.

Alfa.lt

Prabudau labai anksti ryte, senatvė, pagalvojau ir nusijuokiau: juk dar nesenas, dar galiu judėti, vadinasi, privalau dirbti, kažką daryti, nes pinigų tai reikia – maistui, vaistams ir mokesčiams, sumokėti už šilumą, vandenį, dujas ir elektrą. Priešingu atveju galiu likti be stogo virš galvos. Tokie laikai atėjo – „Mokėk arba Emigruok.“

Seimas po ilgų manipuliacijų vis dėlto priėmė nutarimą dėl referendumo paskelbimo. Šis sprendimas buvo priverstinis, nes kol kas galiojanti konstitucinė doktrina ir Referendumo įstatymas neleidžia pasielgti kitaip. Tačiau tai tik laikinos kliūtys.

Tolydžio ryškėjant, kad Dalios Grybauskaitės štabo sukurtas rinkiminis scenarijus braška ir jį įgyvendinančios institucijos susiduria su nenumatytais kliuviniais bei nesklandumais, buvo nuspręsta kreiptis į Dočį iš Alksnynų išmintingo patarimo, kaip iš naujo sustyguoti rinkiminį scenarijų.

Dočys buvo apklausiamas nesmurtiniu kontaktiniu būdu, panaudojant slaptas operatyvines priemones, kurių nedraudžia naudoti Kontržvalgybos įstatymo pataisos.