Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Bernardinai.lt

„Metų žmogus – popiežius Pranciškus“, – skelbia populiarus britų dienraštis „The Times“.

Popiežius Pranciškus, kaip ir popiežius Jonas XXIII, plačiai atvėrė bažnyčios langus ir įleido šviežio oro, rašo dienraštis, pabrėždamas, kad savo kvietimą mažinti socialinę atskirtį tarp turtingųjų ir vargšų dabartinis Šventasis Tėvas paremia savo asmeniniu pavyzdžiu – atsisakydamas patogumų ir prabangos.

Alfa.lt

„Jei aš išdaviau ką nors, tai išdaviau valdžią, o ne žmones“, – teigė buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) darbuotojas Edwardas Snowdenas.

Vakarų civilizacija kaip niekad silpna, teigia žymus amerikiečių rašytojas ir filosofas Peteris Kreeftas savo knygoje „Grįžti prie dorybių. Doros tradicijos išmintis šiandienai“, išleistoje leidyklos „Katalikų pasaulio leidiniai“. Ir primena žinomą, bet primirštą išmintį: Palaiminimų tradicinės dorybės yra raktas į ateitį krizę išgyvenančiai Vakarų civilizacijai. Kalbėdamas apie šiandien kylančias dilemas ir tyrinėdamas abejotinus XXI amžiaus papročius, autorius remiasi tradicine moraline teologija ir pateikia doros vertybių žemėlapį – mūsų žemiškos kelionės planą, pagrįstą šimtmečius kaupta apaštalo Pauliaus, ankstyvųjų Bažnyčios tėvų ir mokytojų, Klaivo Steiplzo Luiso (Clive Staples Lewis) ir kitų mąstytojų krikščioniškąja išmintimi. Siūlome šios knygos ištrauką.

Pilietinis Tiesos.lt portalas siūlo skaitytojams vis didesnį aktualumą įgyjantį religijotyrininko, istoriko, rašytojo, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) tekstą, rašytą 2000 metų pavasarį, iškart po savivaldybių tarybų rinkimų, kuriuose pirmąsyk pralaimėjo vadinamosios tradicinės partijos – Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai. G.Beresnevičius tuomet įžvalgiai aptarė prarają, atsivėrusią tarp lietuvių ir valdžios. Ši praraja, jo teigimu, atsiradusi dėl valdžios paniekos žmonėms, dėl piliečių nuomonės ignoravimo.

Semiotikos mokslą kūręs Algirdas Julius Greimas kažkada siūlė humanitarams savitą metodą – semiotinį kvadratą, padedantį geriau atskleisti teksto reikšmes. Niekada kandžios ironijos nestokojęs G.Beresnevičius pasitelkė kvadratą Lietuvoje galią uzurpavusiai struktūrai nusakyti. Šį nesemiotinį – jokių prasmingų reikšmių visuomenei suteikti nepajėgų – valdžios kvadratą, pasak G.Beresnevičiaus, sudaro supanašėjusios pozicija ir opozicija, stambus kapitalas ir „didžioji žiniasklaida“. Nesemiotiniam Lietuvos kvadratui esąs būdingas nejautrus kvadratinis mąstymas, kvadratinis elgesys, kvadratinis grubus valdymas. Tačiau lietuvių taip valdyti negalima, lietuviai prieš tokį valdymą anksčiau ar vėliau sukyla, – tikino lietuvių mitologiją ir istoriją gerai išmanęs eseistas.

G.Beresnevičiaus straipsnis pirmąkart publikuotas žurnale „Metai“ 2000-ųjų gegužę (Nr. 5, p. 152–154).

Tekstą Tiesos.lt portalui parengė Laura Molytė.

Pilietinis Tiesos.lt portalas siūlo susipažinti su 2013 metų gruodžio 23 dieną Seimo patvirtinta Valstybine švietimo strategija artimiausiam dešimtmečiui. Nežinia, ar šis dokumentas liks dar vienu formaliu tekstu, ar išjudins platesnes piliečių diskusijas ir būsimus visuomenės susitarimus dėl Lietuvos švietimo ateities. 

Skaitytojas, aptikęs „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio straipsnį „Ką laimėtume uždraudę užsieniečiams įsigyti žemės?“, galėjo pagalvoti: puiku, kad į diskusiją itin svarbiu klausimu nusprendė įsijungti išsilavinęs, patyręs ir analitiniais gebėjimais pasižymintis džentelmenas (kitokiam juk „Swedbank“ tokių pareigų nepatikėtų?). Deja, straipsnis ir su straipsniu susiję kiti vyriausiojo ekonomisto pasisakymai geranoriško skaitytojo vilčių nepateisina: Mačiulis nesublizga nei išsilavinimu, nei patirtimi, nei analitiniais gebėjimais, nei džentelmeno savybėmis.

Ta problema, žinoma, yra saugios bankininkystės Lietuvoje nebuvimas.

1. Valstybė draudžia indėlius tik iki 100.000 eurų.
2. Tuos indėlius priimančių bankų kapitalo pakankamumo nekontroliuoja.
3. Indėlių draudimo fondas lėšų savo įsipareigojimų vykdymui neturi.
4. Banko bankroto atveju indėlininkai, laikę didesnes už draudžiamą sumas, jas praranda ir būna kaltinami kvailumu: girdi, kaip buvo galima tame banke laikyti pinigus – juk kiekvienam protingam buvo aišku, kad su tuo banku kažkas negerai.

Optimizmas klaidina: blogis egzistuoja, o gyvenimas – tai karas su juo.

Pesimizmas klaidina: gėris stipresnis už blogį, ir gėris galiausiai privalo nugalėti.

Tiesos.lt siūlo skaitytojams iškiliausios XX amžiaus lietuvių mokslininkės, archeologės, mitologės Marijos Gimbutienės (1921–1994) užrašų lapelyje paliktą testamentinį tekstą. Jį mokslininkės artimieji rado vienoje iš jos knygų. Tekstas rašytas paskutiniaisiais gyvenimo metais.

Pirmąkart publikuotas knygoje: Marija Gimbutienė, Laimos palytėta, sudarė Austėja Ikamaitė, Vilnius: Scena, 2002, p. 179–180.

Portalui Tiesos.lt tekstą parengė Laura Molytė.

alkas.lt

2013 m. spalio 14 d., Kaune, Karininkų ramovėje, su Seimo nariu, Kovo 11-osios akto signataru, Algirdu Patacku pokalbį tęsia Alkas.lt vyr. redaktorius, etnologas Jonas Vaiškūnas.

Gilindamiesi į A.Patacko gyvenimo kelią atvedusį jį prie lietuvių tautinės kultūros vertės supratimų, prie savo Tautos baltiškosios kultūros šakninių esmių, šioje, paskutinėje pokalbio dalyje bandome tas esmes apčiuopti, įvardinti.