Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Šiemet sukanka 151 metai, kai po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis. Šis draudimas galiojo keturiasdešimt metų – iki 1904 m. gegužės 7 d.

Pirmiausia, 1864 m. birželio 5 d. (17) d., generalgubernatorius M. Muravjovas vadinamosiose europinės imperijos dalies gubernijose uždraudė lotyniškomis raidėmis spausdinti elementorius, vėliau – ir kitus pasaulietinius leidinius. Kartu buvo uždrausta ir mokyti kitomis kalbomis – pradinėse mokyklose buvo mokoma tik rusų kalba. Nuo 1865 m. rudens įsigaliojo tvarka, pagal kurią lietuviški leidiniai galėjo būti leidžiami tik kirilica, uždrausta į Lietuvą įvežti leidinius lotyniškomis raidėmis. Spaudos draudimas lietuviškose gubernijose nebuvo išimtis – Rusijos imperijoje buvo uždrausta ir ukrainietiška, baltarusiška bei moldaviška spauda, tačiau jis įsidėmėtinas tuo, kad davė visai priešingus rezultatus, nei tikėjosi carinės Rusijos valdininkai.

Paskaičius keletą straipsnių apie Vakarų šalių vyriausybių siekius suteikti didesnes galias slaptosioms tarnybos kovai su terorizmu, prisiminus mūsų valdžios keliaklupsčiavimą prieš slaptąsias tarnybas ir raginimą suteikti joms daugiau teisių, man šiandien iškilotoks klausimas. Kas kelia didesnę grėsmę visuomenei:terorizmas ar nepažabota ir nekontroliuojama slaptųjų tarnybų veikla?

„Metai“ | 2007 (3)

V. R. Tačiau ta pati Pamela Anderson, kuri, atrodo, įspaudė savo vaizdinį ir į lietuvių filosofinę sąmonę, yra ne tik etiketė bei paveikus vaizdinys, bet gyva, savo gyvenimą gyvenanti, juo besidžiaugianti ir apie jį žaviai pakalbėti sugebanti moteris. Toje žvaigždžių gamyboje nepaprastai sudėtingas visas ekonominis mechanizmas. Kai daroma žvaigždė, kuri pakeičia autoritetą, tai ji yra arba geras aktorius ir yra pritaikomas pardavinėti kaip žvaigždė, – tampa prekybiniu ženklu automobiliams ir kitoms prekėms, arba ji yra svarbi pagal visai kitus parametrus. Antruoju atveju nereikia gero aktoriaus ar geros aktorės – žvaigždės kokybė bus štampuojama profesionaliai pagal reikiamus standartus.

Balandžio 20-ąją Vilniaus apylinkės teismas toliau nagrinėjo profesorei Laimai Bloznelytei-Plėšnienei iškeltą bylą už „mirusio atminimo paniekinimą“ ir „šmeižimą“.

Teismo posėdis priminė dar vieną veiksmą jau trečius metus besitęsiančiame liudytojų bauginimo ir visuomenės kvailinimo spektaklyje.

Daugiau nei prieš trisdešimtį metų mano a.a. tėvukas nusipirko apleistą sodybą miške ant upelės Dysnos kranto. Atvažiuojam apžiūrėti. Gryčia apėjusi krūmynais ir dilgėlynais, tvartelis pakrypęs, kiauru, pačiuožusiu šiferio stogu. Stoviu kiemo vidury tarp varnalėšų, niūrokai kraipau galvą, o tėvukas šypsosi. Jam dar tik šešiasdešimt. Suprantu, kas vyksta jo galvoje. Jis skaito mano mintis ir supranta, kad aš skaitau jo. Abudu suvokiam akimirkos reikšmę ir svorį. Čia ir dabar prasideda naujas siužetas. Ir ne šiaip kokia metų kitų istorija su įsigytu vasarnamiu. Siužetas likiminis, perkursiantis abiejų gyvenimo tikrovę ir tvarką.

Tiesos.lt visuomeninis reporteris Vladas Vaitiekaitis, pastebėjęs keistų komentarų pliūpsnį po publikacijomis portale, bando klausinėti Lietuvos sąrašo Tarybos narių, ką tai galėtų reikšti. Tuo labiau, kad ir Tiesos.lt skaitytojams, ir šios nesisteminės politinės partijos gerbėjams labai rūpi, ar Lietuvos sąrašas 2016 metų Seimo rinkimuose dalyvaus.

Pirmoji atsiliepė šiaulietė Irena Vasinauskaitė.

Pro Patria

Naujas TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad „partija liausis kariavusi kultūrinius karus“. Įdomu, ką apie tai mano katalikai, kai eilė žymiausių katalikų politinių mąstytojų šiandien kalba apie neišvengiamą ir prieš pačius katalikus nukreiptą kultūrinį karą, kurio jie nepradėjo ir kuriame dalyvauja ne savo noru. G. Weigelis rašė, jog Europoje vyksta du religiniai karai – tarp tradicinio mąstymo žmonių ir pasiruošusių žmogų perkurti bei tarp šių tarpusavyje kariaujančių europiečių ir savo pasaulėžiūra vieningų trečiojo pasaulio imigrantų. Jokia paslaptis, jog būtent tikintieji, Europoje – pirmiausiai katalikai, pralaimi pozicijas visuose šio karo frontuose, o nominaliai krikščioniškos partijos jų seniai nebeatstovauja. Krikščioniškąją demokratiją savo pavadinime talpinančios partijos pasitraukimas iš „kultūrinių karų“ tegali reikšti politinę kapituliaciją, nes puolimas prieš krikščionybę ir jos skleidžiamą kultūrą dėl to tikrai nesiliaus.

„Marijos radijas“ | Pro Patria

Koks kataliko vaidmuo viešajame gyvenime ir valstybės valdyme? Ar lengva ginti pamatines tiesas, kai vykstantys „kultūriniai karai“, atrodo, yra ne mūsų naudai? Apie kataliko vaidmenį XXI-ojo amžiaus viešajame gyvenime Marijos radijo laidoje „Aktualijos“ Vytautas Keršanskas diskutavo su iš arti politinius Lietuvos procesus stebinčiais politologais: jaunimo sambūrio „Pro Patria“ nariu Vytautu Sinica ir Studentų ateitininkų sąjungos nariu Vytautu Raškausku.

Viešoje erdvėje pasirodė keletas straipsnių apie buvusius KGB agentus ir patikimus asmenis. Politikai, žurnalistai ir valdininkai sprendžia klausimą, ką daryti su buvusiais KGB agentais? Ar juos viešinti ar ne? Ar leisti visuomenei susipažinti su KGB archyvais ar neleisti? Vyksta baisi diskusija.

Prokuratūrai ir VSD niekaip nesugebant paaiškinti, kokius įstatymus pažeidė keletas Rusijos prezidento Vladimiro Putino simpatikų, pas kuriuos jie apsilankė su kratomis, į pagalbą atskubėjo propagandistai ir „ekspertai“, vos ne kas dieną skaitytojus pradžiuginiantys vis originalesnėmis įžvalgomis.