Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

osp.stat.gov.lt

Reaguodamas į „Delfi” apžvalgininko R. Valatkos straipsnyje „Ar Lietuva tokia prasigėrusi?” išsakytus klaidinančius teiginius, Lietuvos statistikos departamentas pateikia savo komentarus:

Be komentarų.

Kartais susimąstydavau, ko aš labiausiai nekenčiu žmonėse, ypatingai politikuose ar aukštas pareigas užimančiuose valdininkuose? Pagaliau supratau – atsakymas atriedėjo iš smegenų gilumos. Veidmainystės. Taip. Labiausiai nekenčiu veidmainystės ir melo.

Birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvykusio renginio „Lietuva rinkimų išvakarėse: ar nušvis sąjūdinės vilties spindulys?“ metu visuomeninio sambūrio Vilniaus forumas iniciatoriai paskelbė nuostatas dėl 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų. Kviečiame su jomis susipažinti.

Kaip jau skelbėme, Seimas po pirmojo svarstymo nusprendė grąžinti iš naujo komitete svarstyti Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1217, kuriuo siūloma Konstituciją papildyti nuostatomis, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, kad šeima kyla ir iš motinystės bei tėvystės, kad valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Šis įstatymo projektas Teisės ir teisėtvarkos komitete yra vilkinamas jau daugiau nei dvejus metus.

Daugiau apie šio įstatymo projekto svarstymą skaitykite kitoje Tiesos.lt publikacijoje.

1988 metų birželio 3 dieną susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Laisvės ilgesys įgavo balsą. Pakako pradėti viešai kalbėti apie laisvę, tautos istoriją, praeities kančias, ir pusę amžiaus kankinę melo imperijos gniaužtai ėmė laisvėti.

Tiesos sakymas apie patirtas žaizdas, apie tai, kaip iš tiesų jaučiamės čia ir dabar, kokia bjaurastis iš tiesų slypi už sovietinių kaukių, tapo veiksmingiausia priemone išgyti. Dar neseniai išblaškyti ir tik patikimų bičiulių būryje nepabijoję nedrąsiai kalbėti apie laisvę, žmonės budo iš baimės stingulio.

Paskui Jėzus pasuko į miestą, vardu Najinas. Drauge keliavo jo mokiniai ir gausi minia. Prisiartinus prie miesto vartų, štai nešė numirėlį – vienturtį našlės sūnų. Kartu ėjo nemaža miesto minia.  Pamačiusiam motiną Viešpačiui pagailo jos, ir jis tarė: „Neverk!“

Priėjęs palietė neštuvus. Nešėjai sustojo. O jis prabilo: „Jaunuoli, sakau tau: kelkis!“ Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai. Visus pagavo baimė, ir jie garbino Dievą, sakydami: „Didis pranašas atsirado tarp mūsų“ ir: „Dievas aplankė savo tautą“. Ta žinia apie jį pasklido po visą Judėją ir visą šalį. (Lk 7, 11–17)

Švęsdami Tėvo dieną kiekvienas asmeniškai ir bendruomenėje melskimės Gyvybės Dievą ir už savo tėvus, ir už Lietuvą Tiesoje prašydami stebuklingo perkeitimo: kad Tas, kuris yra „prisikėlimas ir gyvenimas“ (Jn 11, 25)“ ir turi „mirties ir mirusiųjų pasaulio raktus“ (Apr 1, 18), apšviestų visus, gyvenančius nuodėmių tamsoje; kad išgydytų visa, kas sužeista, apvalytų, kas suteršta, ir atgaivintų, kas apmirę; kad išlaisvinęs iš nuodėmių vergijos suteiktų gyvenimo apsčiai. Prikelti naujam gyvenimui skelbkime nuostabius Viešpaties darbus ir mūsų neviltį pakeis Jo džiaugsmas, o egoizmą – gyvenimas dėl kito.

Tiesos.lt | 2013 m. gruodžio 15 d.

Lietuvos piliečiams vis sunkiau sekasi suprasti tradicinių partijų elgesį. Socialdemokratai vis rečiau gina socialinį teisingumą, liberalai – laisvę, o Tėvynės sąjunga – tautą. Kodėl? Kokiomis vertybinėmis nuostatomis remdamiesi priima sprendimus mūsų politikai? Ar Sąjūdžio metais gintos vertybės – tautos savarankiškumas, Lietuvos žemė, piliečių laisvė – išlieka brangintinos ir gintinos šiandien?

Tiesos.lt portalo redaktorė Ramutė Bingelienė kelia šiuos klausimus pirmajam atkurtos Lietuvos Respublikos vadovui, Tėvynės sąjungos garbės pirmininkui, Europos Parlamento nariui, profesoriui Vytautui Landsbergiui.

Justina Gafurova | vakarozinios.lt

Vakar Seimas po daugiau kaip dvejų metų pagaliau posėdžių salėje ėmėsi šeimos sąvokos apibrėžimo Konstitucijoje. Deja, siūlymas šeimą kildinti iš santuokos tarp vyro ir moters vakar vėl sukėlė aršias diskusijas ir konfliktus. Daugiau kaip dvejus metus ant Teisės ir teisėtvarkos komiteto stalo gulėjęs projektas Seimo posėdyje buvo pristatytas su siūlymu nepritarti tokiai šeimos sąvokai. Pasirodo, tokią komiteto poziciją galėjo lemti ne tik įsitikinimai, bet ir asmeniniai interesai.

Justina Gafurova | „Respublika“

Šiandien, birželio 3-iąją, minime 28-ąsias Sąjūdžio metines. Lygiai prieš tiek metų, 1988-aisiais, Vilniuje, Mokslų akademijos salėje, įvyko pirmasis Sąjūdžio susirinkimas ir jo metu išrinkti 35 iniciatyvinės grupės įgaliotiniai. Jie, vedami pagrindinio bendraminčių tikslo – atkurti Lietuvos Nepriklausomybę, turėjo sujungti anksčiau jau susikūrusius šios idėjos vedamus klubus ir skleisti visuomenei dvasią gyventi, siekti nepriklausomos šalies. Minint Sąjūdžio dieną, „Respublika“ kalbėjosi su vienu iš šios iniciatyvinės grupės narių, filosofu profesoriumi Vytautu Radžvilu apie Sąjūdžio pergales, neišmoktas pamokas ir galimybes jam vėl rastis Lietuvoje.