Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Noriu pasidalyti įspūdžiais, kilusiais perskaičius „Lietuvos ryto“ publikaciją „Seimo nario šokdintas prokuroras prisišoko“, kurioje rašoma apie sunkiai įtikėtinas valdžioje esančių šeimos klanų galias.

„Bažnyčios žinios“ | 2005 m. gegužės 11 d. (Nr. 9)

Europos dienos išvakarėse siūlome prisiminti aktualumo nepraradusį kardinolo Josepho Ratzingerio apmąstymą apie Europą ištikusią dvasinę krizę.

Europoje esama keisto ateities nenoro. Aiškiausiai tą rodo tai, kad vaikai laikomi grėsme dabarčiai; jie dažnai išgyvenami ne kaip viltis, bet kaip dabarties apribojimas. Kaip tik šią savo didžiausios sėkmės valandą Europa atrodo tapusi viduje tuščia, tarsi paralyžiuota gyvybei pavojingos kraujotakos krizės, reikalinga transplantų. Šį atraminių sielos jėgų vidinį nykimą atitinka tai, kad ir etniniu matmeniu Europa atrodo pasukusi atsisveikinimo keliu.

Ryšard Maceikianec | pogon.lt

„Jūs pažinsite juos iš vaisių.“ Evangelija pagal Matą.

Pastaruoju metu prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva buvo nepaprastai garsiai kalbama apie žalingą įtaką, kurią mūsų visuomenės protams daro pokomunistinė propaganda, transliuojama per Rusijos televizijos stotis. Nesiginčysime su ponia prezidente dėl komunistinės ir pokomunistinės propagandos žalos masto, nes ji yra neprilygstama šio dalyko žinovė.

lrytas.lt

Kaip nuo pirmadienio metantys gerti pijokai, taip ir persitvarkantys partiečiai permainomis patys rimtai netiki. Tačiau kažkoks judesys juk privalo ištikti. Tuo juntamesnis, kuo baisesnis atšliaužia Seimo rinkimų siaubas. Tokia linksma dabar politbiurų pasisėdėjimų tema. Kaip viską pakeisti nieko nekeičiant.

Šiemet sukanka 151 metai, kai po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis. Šis draudimas galiojo keturiasdešimt metų – iki 1904 m. gegužės 7 d.

Pirmiausia, 1864 m. birželio 5 d. (17) d., generalgubernatorius M. Muravjovas vadinamosiose europinės imperijos dalies gubernijose uždraudė lotyniškomis raidėmis spausdinti elementorius, vėliau – ir kitus pasaulietinius leidinius. Kartu buvo uždrausta ir mokyti kitomis kalbomis – pradinėse mokyklose buvo mokoma tik rusų kalba. Nuo 1865 m. rudens įsigaliojo tvarka, pagal kurią lietuviški leidiniai galėjo būti leidžiami tik kirilica, uždrausta į Lietuvą įvežti leidinius lotyniškomis raidėmis. Spaudos draudimas lietuviškose gubernijose nebuvo išimtis – Rusijos imperijoje buvo uždrausta ir ukrainietiška, baltarusiška bei moldaviška spauda, tačiau jis įsidėmėtinas tuo, kad davė visai priešingus rezultatus, nei tikėjosi carinės Rusijos valdininkai.

Paskaičius keletą straipsnių apie Vakarų šalių vyriausybių siekius suteikti didesnes galias slaptosioms tarnybos kovai su terorizmu, prisiminus mūsų valdžios keliaklupsčiavimą prieš slaptąsias tarnybas ir raginimą suteikti joms daugiau teisių, man šiandien iškilotoks klausimas. Kas kelia didesnę grėsmę visuomenei:terorizmas ar nepažabota ir nekontroliuojama slaptųjų tarnybų veikla?

„Metai“ | 2007 (3)

V. R. Tačiau ta pati Pamela Anderson, kuri, atrodo, įspaudė savo vaizdinį ir į lietuvių filosofinę sąmonę, yra ne tik etiketė bei paveikus vaizdinys, bet gyva, savo gyvenimą gyvenanti, juo besidžiaugianti ir apie jį žaviai pakalbėti sugebanti moteris. Toje žvaigždžių gamyboje nepaprastai sudėtingas visas ekonominis mechanizmas. Kai daroma žvaigždė, kuri pakeičia autoritetą, tai ji yra arba geras aktorius ir yra pritaikomas pardavinėti kaip žvaigždė, – tampa prekybiniu ženklu automobiliams ir kitoms prekėms, arba ji yra svarbi pagal visai kitus parametrus. Antruoju atveju nereikia gero aktoriaus ar geros aktorės – žvaigždės kokybė bus štampuojama profesionaliai pagal reikiamus standartus.

Balandžio 20-ąją Vilniaus apylinkės teismas toliau nagrinėjo profesorei Laimai Bloznelytei-Plėšnienei iškeltą bylą už „mirusio atminimo paniekinimą“ ir „šmeižimą“.

Teismo posėdis priminė dar vieną veiksmą jau trečius metus besitęsiančiame liudytojų bauginimo ir visuomenės kvailinimo spektaklyje.

Daugiau nei prieš trisdešimtį metų mano a.a. tėvukas nusipirko apleistą sodybą miške ant upelės Dysnos kranto. Atvažiuojam apžiūrėti. Gryčia apėjusi krūmynais ir dilgėlynais, tvartelis pakrypęs, kiauru, pačiuožusiu šiferio stogu. Stoviu kiemo vidury tarp varnalėšų, niūrokai kraipau galvą, o tėvukas šypsosi. Jam dar tik šešiasdešimt. Suprantu, kas vyksta jo galvoje. Jis skaito mano mintis ir supranta, kad aš skaitau jo. Abudu suvokiam akimirkos reikšmę ir svorį. Čia ir dabar prasideda naujas siužetas. Ir ne šiaip kokia metų kitų istorija su įsigytu vasarnamiu. Siužetas likiminis, perkursiantis abiejų gyvenimo tikrovę ir tvarką.

Tiesos.lt visuomeninis reporteris Vladas Vaitiekaitis, pastebėjęs keistų komentarų pliūpsnį po publikacijomis portale, bando klausinėti Lietuvos sąrašo Tarybos narių, ką tai galėtų reikšti. Tuo labiau, kad ir Tiesos.lt skaitytojams, ir šios nesisteminės politinės partijos gerbėjams labai rūpi, ar Lietuvos sąrašas 2016 metų Seimo rinkimuose dalyvaus.

Pirmoji atsiliepė šiaulietė Irena Vasinauskaitė.