Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Š.m. spalio 25 d., penktadienį, 17 val., „Kavos namuose“ (Vilniaus g. 215, Šiauliai) įsikūrusiame Politikų bare į diskusiją prie kavos puodelio kviečia LR Seimo Aplinkos komiteto, penkiolikos Parlamentinių grupių narė, „Drąsos kelio“ frakcijos seniūno pavaduotoja Aurelija Stancikienė.

Ekologijos ir korupcijos problemos – mūsų visų skausmas. Tad pasitarkime su Seimo nare, kaip galėtume pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą.

Su dideliu rūpesčiu dėl Tėvynės sąjungos būklės skelbiame kupiną rūpesčio Tėvynės sąjungos tarybos rezoliuciją.

Bernardinai.lt

Panašu, kad Algirdas Butkevičius nesiruošia kitą pavasarį kandidatuoti į prezidentus. Per daug jau dažnas jo nuomonės keitimas labai svarbiais valstybės klausimais mus verčia nuolatos spėlioti: kur yra paties premjero mintys, o kur jis kalba tik kaip Prezidentės įgaliotinis?

Kaip jau rašėme, spalio 17-ą dieną iš Vilniaus universiteto bibliotekos kiemelio buvo išvaryti referendumo parašų rinkėjai. Incidentas buvo nufilmuotas vaizdo kamera. Šiandien Vyriausiajai Rinkimų komisijai buvo įteiktas pareiškimas, kuriame informuojama apie Referendumo įstatymo pažeidimą ir prašoma užtikrinti, kad Vilniaus universitetas ir jo samdoma saugos tarnyba daugiau nepažeidinėtų piliečių teisių ir laisvių.

Įstatymų bus prisilaikoma tik tada, jei mes to reikalausime.

Autorius yra Nepriklausomybės akto signataras, teisininkas, vienas iš LR Konstitucijos kūrėjų

Parlamentinės kontrolės, kaip Tautos atstovų kontrolės viskam, kas vyksta valstybėje, teorinės ištakos atsirado ginčuose tarp skirtingų teisės supratimo teorijų. Tai ir Montesquieu samprotavimai apie įstatymų dvasią, tai ir Jean-Jacques Rousseau išpažintyje išdėstyti asmeniški konfliktai tarp to, kas kilnu ir kas žema, sugretinant tai su politika, tai ir Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio mintys apie laisvą piliečių būklę, kurios labai skiriasi nuo prancūzų „žmogaus ir piliečio teisės“ sampratos. Ir taip iki šių dienų – per Wilhelmo von Humboldto, Ernesto Blocho, Giovanni Saroti, Pauliaus Johnsono bei mūsų Mykolo Riomerio, Petro Leono, Vytauto Radžvilo ir kitų filosofų ginčus apie valstybę, teisę, gėrį ir blogį.

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys Jurgis Razma viešai patvirtino, kad praėjusį trečiadienį didžioji dalis konservatorių frakcijos įteikė Konstituciniam Teismui prašymą išaiškinti, ar turi teisę parlamentas kontroliuoti prokuratūros darbą.

Spalio 17 dieną klaipėdiečiai tradiciškai rinkosi į Atgimimo aikštę vedini vienintelio noro paklausti: kodėl taip vengiama Tiesos? Kodėl vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje elgiamasi it kriminaliniuose romanuose: dingsta visi liudytojai ir įtariamieji, nuolat atsiranda naujų liudytojų?

Iš Vilniaus universiteto bibliotekos kiemelio jau antrą kartą buvo išvaryti referendumo parašų rinkėjai. Tačiau skirtingai nuo pirmojo karto, neteisėti apsaugininkų veiksmai – reikalavimai pasitraukti iš viešos vietos, kurioje renkant parašus nebuvo sukelta jokių keblumų nei studentams, nei darbuotojams, bei aktyvus trukdymas rinkti parašus – buvo užfiksuoti vaizdo kamera.

„Manau, reikia palaukti, ką pati Dalia Grybauskaitė pasakys, neverta užbėgti įvykiams už akių. Partijos taryba priėmė dokumentą dėl padėties Lietuvoje, dėl grėsmių, kurias reikia atlaikyti, dėl valstybės linijų, kurias dabartinė prezidentė laiko gerai. Tai gali būti išaiškinta: mes pasisakome, kad ji ir toliau būtų prezidentė. Buvo ir toks A.Kubiliaus pasakymas. Tačiau D.Grybauskaitė neturėtų būti matoma kaip vienos partijos kandidatė. O aš juolab nesu partija, tik jos narys, tad kalbėti už partiją, ar bus siūlomi kiti kandidatai, negaliu. Kokia mano nuomonė? Pasakyčiau, kad geresnės kandidatūros nėra. Geresnės ne „Gazpromui“, ne „PBK“, o Lietuvai.“

„Žmonės negali būti saugūs, nežinodami, kas vyksta valstybėje“, – teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime. O vėliau pareiškė, kad jai pačiai nėra aišku, kas įvyko Garliavoje, kad „variacijų, kaip reaguoti į šį skandalą dar liko“.

Kartu su prezidente pasigesdami aiškumo, bet nieko gera nesitikintys iš valdžiai dar likusių „variacijų“, laisvieji menininkai ir laisvi piliečiai jau 17 mėnesių ragina Dalią Grybauskaitę daugiau nesislapstyti, „nevarijuoti“, bet tiesiai pasakyti, kam įsakius ir kam pritarus 2012 metų gegužės 17 dieną 240 policininkų ir specialiųjų pajėgų kovotojų, pasitelkę dujas, elektrą ir kitas ypatingąsias priemones, šturmavo Garliavą: smurtavo prieš piliečius, pasirėmę advokato Gintaro Černiausko fizine jėga iš privačių namų prievarta išsivežė klykiantį vaiką ir pavertė jį „valstybės paslaptimi“.