Tinklaraštis

Algis Mickūnas. Lemtinga kryžkelė (III)

0 Tiesos.lt siūlo   2012 m. gruodžio 14 d. 18:36

Prof. Algis Mickūnas

Žodis mylimiems tautiečiams

Pirmąją straipsnio dalį rasite ČIA.
Antrąją straipsnio dalį rasite ČIA.

Sunkiausia našta žmogui

Dabar pereikime prie moralės ir sąžinės. Lietuvoje daug kalbama apie valdžios amoralumą, gėdos jausmo stoką, korupciją ir kitus „griekus“. Bet niekas iš tų kaltintojų nepasako, kokia moralė yra tikroji, nes tiek bendruomenės narių, tiek jų grupių požiūris į moralę smarkiai skiriasi. Britai laikosi utilitarizmo ir jų pareiga – dauginti malonumą. Amerikiečiai – pragmatizmo, esą, jei veikla duoda norimą rezultatą, tai yra gerai, kaip Rorty sakė: nereikia jokių diskusijų, reikia tik pasiraitoti rankoves ir daryti gera. Judaizmas skatina laikytis savo genties tėvo įstatymų. Krikščionys ir islamistai savo pareiga laiko žmonijos „gelbėjimą“ iš nuopuolių. Ir t. t. Taigi, kalbėdami apie moralumo stoką susiduriame su tuo, kad reikalaujama visiškai priešingų dalykų. Krikščionys norėtų įstatymais uždrausti homoseksualumą, utilitaristai norėtų jį įteisinti. Kapitalistai (su Ayn Rand priešakyje) teigia, esą mokesčiai yra amoralus dalykas, nes apiplėšiami darbštūs žmonės… Tad jei reikalautume, kad išrinktoji valdžia elgtųsi moraliai, tuojau gautume atsakymą, esą kiekvienas valstybės tarnautojas norės savo moralę prastumti kaip visuotinę. Todėl politinė bendruomenė nekalba apie moralumą, o tik apie pareigas ir atsakomybę prieš įstatymus ir piliečius. Kai tam nusižengiama, kad ir kokia tyra būtų nusižengėlio moralė, jis tampa kriminaliniu nusikaltėliu.

 

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Iš piliečio Dočio pasiūlymų naujajai Lietuvos Vyriausybei

0 Liudvikas Jakimavičius   2012 m. gruodžio 14 d. 18:32

Preambulė: klausimo pagrindimas

Lietuvoje atsiranda pavienių paranojikų, kurie viešumoje reiškia nepasitenkinimą, kad juos globoja VSD – tarnyba, sauganti valstybę ir jos piliečius. Tai tikrų tikriausias nesusipratimas. Žmogus moka mokesčius valstybės tarnybai, kad toji jį saugotų, o kai ši imasi jį saugoti, tasai piktinasi.

Kiekvienas žmogus nori būti išklausytas, kad jo sakomi žodžiai nenulėktų vėjais, o į jo mintis būtų įsiklausoma. Liūdna konstatuoti, kad susvetimėjusioje Lietuvoje nebėra kas žmogaus klauso. Todėl nusivylusiam piliečiui į pagalbą ir ateina VSD – vienintelė institucija, kuri stengiasi žmogų išklausyti, ką jis kalba telefonu, kaip guodžiasi elektroninio pašto laiškuose, įsigilinti į jo skundus ir vargus miestų aikštėse ir maitinimo įstaigose prie brangaus bokalo alaus. Tiesa, VSD nėra visagalis, nors ir kaip besistengtų, negali aprėpti visų Lietuvos piliečių, visų išklausyti ir žinią apie kiekvieno būklę perduoti valstybės Prezidentei, kad ji tais labiausiai dėmesio vertais pasirūpintų. Reikia pripažinti, kad įgyvendinti tuos kilnius tikslus sukliudė ir pasaulinė ekonominė krizė. Važinėdamas troleibusu išklausysi tik tuos, kurie važinėja troleibusu, o troleibusuose žmonės dažniausiai tyli.

Veiksmo planas

Realybė tiesiog akis bado, tad naujoji mūsų Vyriausybė turėtų imtis staigių ir neatidėliotinų veiksmų. Sekant aukštojo mokslo reforma būtina kuo greičiau įsteigti valstybės saugomųjų asmenų krepšelius. Tarkim VSD darbuotojas rūpinasi ir gilinasi į 20-ties subjektų reikalus. Jis turėtų gauti ir dvidešimt krepšelių. Saugumietis, kuris seka saugumietį, turintį 20 krepšelių, turėtų gauti dešimt jo krepšelių, o penkis perduoti jį sekančiam. Taip būtų sutvarkyti ekonominiai ir motyvacijos klausimai Valstybės saugumo departamente. Bet problema iš tikro nėra vien ekonominė.

Dažniausiai mūsų eilinis saugumietis yra pakišamas teikti pagalbą žmogui, kuris tos pagalbos kratosi ir slapukauja. Išklausyti tokį yra įmanoma, bet suprasti, apie ką jis kalba nėra labai paprasta, nes subjektas dažnai kalba labai tyliai Ezopo kalba neaiškiomis užuominomis. Tad vienas iš neatidėliotinų darbų, palengvinsiančių VSD tarnautojų darbą, būtų Ezopo kalbos prasmių ir reikšmių, sinonimų bei antonimų žodynėlio parengimas bei išleidimas iki artėjančios Vilniaus Knygų mugės.

Aišku, reformuojant VSD, neturėtų būti apeiti ir subordinacijos klausimai. Vienas iš tokių: „Ar turi teisę VSD durininkas su rūbininku sekti VSD direktorių, jei VSD direktoriaus pavaduotojas to paprašo?“ Iki šv. Kalėdų Lietuvos Seimas tokius klausimus turėtų apsvarstyti skubos tvarka. Jei užtektų politinės valios, tikrai sutvirtintų savo reitingus.

Jūsų Dočys

Komentuoti

Algis Mickūnas. Lemtinga kryžkelė (II)

0 Tiesos.lt siūlo   2012 m. gruodžio 12 d. 17:53

Prof. Algis Mickūnas

Žodis mylimiems tautiečiams

Pirmąją straipsnio dalį rasite ČIA.
Trečiąją straipsnio dalį rasite ČIA.

Autonomiška laisvė

Bet ką reiškia kalbėti apie laisvę ir lygybę? Jeigu žmonės nėra laisvi ir lygūs iš prigimties, vadinasi, nėra specifinės žmogaus esmės, kuri galėtų būti lygybės ir laisvės šaltinis ir pateisinimas. Lygybė išplaukia iš specifinės sąvokos autonomiška laisvė. Autonomiška laisvė yra analogiška formaliai galvosenai. Formalios struktūros nėra susijusios su jokiomis priežastimis, ar jos būtų medžiaginės, ar psichologinės, bet išplaukia iš laisvai postuluojamų principų. Jei principai, taisyklės nėra išvedamos iš priežasčių, tada kiekvienas žmogus, kaip besąlygiškas taisyklių šaltinis, yra lygus kitiems. Kitaip tariant, nesant esminių prielaidų, kurios sudarytų ontologinius pagrindus žmogaus sprendimui apie save ir kitus, visi sprendimai turi būti grindžiami individų autonomiškai nustatytomis taisyklėmis. Tokie autonomiški individai yra lygūs. Kiekvienas yra lygiateisis taisyklių kūrėjas. Norint turėti bendras taisykles, jas reikia sukurti ir aptarti viešoje politinėje erdvėje. Kiekvienas asmuo, norintis išlaikyti savo autonomiją ir lygybę, turi siūlyti bendras taisykles. Demokratinė bendruomenė vadovaujasi principu, kad vienintelis taisyklių šaltinis yra viešai aptarti ir priimti įstatymai.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

🎬Vytautas Rubavičius: „Ar Lietuvos politinė sistema jau tapo egzistencine grėsme?“

0 Tiesos.lt redakcija   2012 m. gruodžio 11 d. 20:38

Siūlome paklausyti kultūrologo Vytauto Rubavičiaus pranešimo „Lietuvos politinė sistema kaip egzistencinės grėsmės veiksnys“, skaityto gruodžio 6 dieną Vilniaus universitete.

Lauksime Jūsų atsiliepimų, kokių vertybių pagrindu galėtų vienytis įvairių politinių pažiūrų Tautos ir Valstybės ateičiai neabejingi Lietuvos piliečiai.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Skaitytojos laiškas redakcijai: Keletas pasiūlymų diskusijai, kaip įveikti politinę krizę

0 Tiesos.lt redakcija   2012 m. gruodžio 11 d. 8:47

Gali būti įvairių variantų, bet šįkart siūlyčiau padiskutuoti du.

Būtų galima iškart pasirinkti tiesioginę demokratiją ir tai, beje, nereikštų, kad būtų panaikinta atstovaujamoji demokratija. Valstybės gyvenimą, jos raidą turi lemti pati tauta, jos sprendimai bei pasirinkimai, o ne jos atstovai. Žinoma, valstybinio lygio atstovaujamoji demokratija yra reikalinga, pavyzdžiui, įstatymams rengti, tačiau greta būtinai turi būti sudarytos sąlygos ir aktyvioms piliečių įstatymų iniciatyvoms. O savivaldos lygiu sprendimas turėti ar ne atstovus, priklausytų nuo pačių savivaldos gyventojų sąmoningumo ir noro. Pati savivalda gali tvarkytis ir be deputatų – savivaldos gyventojai rinktų administracijos vadovus, policijos vadovus ir pan., juos patys ir kontroliuotų. Patys gyventojai elektroniniu būdu balsuotų tokiais pat klausimais, kaip kad dabar balsuoja deputatai.

Kitas kelias – jį būtų galima vadinti pereinamuoju iš atstovaujamosios į tiesioginę demokratiją – palengvinti sąlygas surengti referendumą, Konstitucijoje įteisinti vietos referendumą, suteikti didesnės teisinės gãlios piliečių iniciatyvoms: peticijoms, įstatymų leidybos ir pan.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Algis Mickūnas. Lemtinga kryžkelė (I)

0 Tiesos.lt siūlo   2012 m. gruodžio 11 d. 8:36

Prof. Algis Mickūnas

Žodis mylimiems tautiečiams

Antrąją straipsnio dalį rasite ČIA.
Trečiąją straipsnio dalį rasite ČIA.

Kai pažadai nėra įsipareigojimai

Politinė bendruomenė egzistuoja tol, kol ją kuria autonomiški ir lygūs piliečiai, turintys ne tik teisę per rinkimus išrinkti valstybės valdžią, bet ir pareigą prižiūrėti, kad toji laikytųsi jai patikėtos veiklos reikalavimų. Juk rinkėjai yra atsakingi už tuos asmenis, kuriuos „pasamdo“, ir jei išrinktieji pažeidžia nustatytas sociopolitines taisykles, rinkėjų pareiga tokius prasižengėlius nubausti. Ką tas reiškia? Lietuvoje girdėti įvairiausių priekaištų, kad „valdžia“ nesąžininga, amorali, stokojanti gėdos, todėl siūloma ją pakeisti. Nors tokie pasiūlymai yra įdomūs, jie nėra esmiški viešojoje politinės bendruomenės erdvėje. Jei norime griežtai apibrėžti tokį esmiškumą, reikia išsiaiškinti, kokia yra politinės bendruomenės sandara (o gal ir sandora, nes susipriešinusi, sandoros jausmą praradusi bendruomenė neįstengia susitarti esminiais klausimais).

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Kokia tarnyba Lietuvoje trina vaikų atmintį?

1 Tiesos.lt redakcija   2012 m. gruodžio 9 d. 18:59

„Ties-SOS!“ akcijos dalyvių septintasis viešas laiškas Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
 
2012 m. gruodžio 3 d.
Lietuvos Respublikos Prezidentei                                            
Poniai Daliai Grybauskaitei

Ponia Prezidente,

šią vasarą ir rudenį net šešiais laiškais mes kreipėmės į Jus ragindami pasirūpinti valdžios smurtą patyrusios, iš gimtųjų namų gegužės 17-ąją prievarta išvežtos Garliavos mergaitės – Deimantės Kedytės – sveikata. Kvietėme leisti ją apžiūrėti kompetentingiems ir visuomenės pasitikėjimą turintiems vaikų gydytojams, raginome kuo greičiau nutraukti totalią socialinę mažo vaiko izoliaciją ir leisti jam nors telefonu bei internetu bendrauti su seneliais ir laisvėje likusiais bendraamžiais draugais.

Deja, į mūsų raginimus Jūs, Ponia Prezidente, abejingai numojote ranka. Tik Jūsų Kanceliarija šių metų rugpjūčio 20 dieną mums pranešė, kad valdžios smurtą patyrusios mergaitės būklė nėra sunki. Mums adresuotame laiške tuomet teigta:

„Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, kad, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, būtų išaiškinta situacija dėl mergaitės sveikatos būklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pagal kompetenciją aiškinosi situaciją dėl mergaitės ir paneigė teiginius apie sunkią jos būklę“.


Praėjusį penktadienį, lapkričio 30 dieną, komentuodamas žiniasklaidai piliečio Andriaus Ūso byloje Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo priimtą išteisinamąją nutartį, teisėjas Audrius Cininas pareiškė: Deimantės Kedytės šioje byloje teismas neapklausęs todėl, kad „vaiko tolimesnė apklausa yra beprasmė ir jo atmintis ištrinta“.

Ponia Prezidente, raginame Jus nedelsiant išsiaiškinti ir atsakyti visuomenei: kas, kada ir kaip ištrynė Garliavos mergaitės atmintį? Juk dar šios vasaros pabaigoje Jūsų Kanceliarija viešai tikino, kad smurtą patyrusio vaiko būklė nėra sunki.

Piliečiams yra būtina žinoti, kokia valstybės tarnyba ir kurių valstybės pareigūnų pavedimu trina „valstybės paslaptimi“ paverstų Lietuvos vaikų atmintį. Kodėl buvusią sveiką Lietuvos mergaitę staiga užgriuvo valdžios smurtas ir ištiko baisi nedalia?

321 pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyvis:

Joana Noreikaitė, Nijolė Sadūnaitė, Justas Subačius, Ramutė Bingelienė, Arūnas Bingelis, Donatas Stakišaitis, Vytautas Rubavičius, Naglis Puteikis, Aurelija Babenskienė, Raimondas Gudžius, Liudvikas Jakimavičius, Rimtautė Kutavičienė, Saulė Matulevičienė, Leonas Merkevičius, Birutė Neuronienė, Jolita Radčenkienė, Ramutis Radzevičius, Laisvūnas Šopauskas, Arvydas Vaičiūnas, Gitenis Umbrasas, Virginija Jurgilevičienė, Irena Vasinauskaitė, Aušrinė Balčiūnė, Danutė Šešelgienė, Dainius Špučys, Birutė Saldauskaitė, Linas Šalna, Aistė Žvinakevičiūtė, Giedrė Brazienė, Raimondas Malinauskas, Saulė Melianaitė, Fredas Pocevičius, Nerijus Petroševičius, Aurimas Guoga, Stasys Skrickas, Petras Plumpa, Arvydas Dulinskas, Nomeda Nikiforou, Rasa Šimkutė, Ramūnas Janulaitis, Diana Juškienė, Mingailė Derutė, Daiva Vaidogienė, Darius Jonaitis, Gražina Milkevičienė, Daiva Sidorenko, Leonas Špakauskas, Virginija Traškevičiūtė, Jūratė Mikalonienė, Rūta Bareikienė, Ligita Pipirienė, Natalja Kurčinskaja, Valerijus Kurčinskis, Silva Ruškienė, Rūta Šimkaitienė, Šarūnas Puidokas, Marytė Štarienė, Kęstutis Bieliukas, Loreta Nikitina, Jūratė Matulienė, Genovaitė Jankauskaitė, Vilma Iseli, Virginija Juškėnienė, Janina Urbonavičienė, Rita Barysienė, Ričardas Jakutavičius, Giedrė Kerulienė, Pranas Vasiliauskas, Ona Šulinskienė, Joana Cooper, Stasė Sudintienė, Vaclovas Sudintas, Daiva Birskuvienė, Neris Karpuškaitė-Akelaitienė, Arnoldas Akelaitis, Danutė Aranauskienė, Darius Kuolys, Kazys Tomas Baniulis, Lina Birgėlaitė, Vaiva Buivydienė, Indrė Butkutė, Vilija Dailidienė, Erika Drungytė, Artūras Globys, Robertas Grigas, Aušra Jesiškienė, Janina Jonikienė, Ingrida Jucienė, Mindaugas Jusčius, Arūnas Juška, Zita Karklelytė, Tomas Katinas, Audronė Katinienė, Giedrė Kareniauskienė, Janina Krušinskienė, Marija Elena Kilikevičiūtė, Jurga Kokje Navickaitė, Zenonas Langaitis, Lijana Langaitytė, Neringa Lašienė, Laima Laurinavičienė, Rimantas Liakas, Salomėja Jurgilaitytė, Irma Mačytė, Adomas Mankus, Lina Masalskytė Larsen, Sigitas Martinavičius, Svetlana Martyniuk, Milda Mažėtytė-Antanauskienė, Rūta Merkevičienė, Vincė Michejeva, Violeta Milevičienė, Inga Mitkutė, Laura Molytė, Daiva Pagirytė, Alma Pakštienė, Eugenija Papreckienė, Angelina Saldauskaitė, Gražina Sluckaitė, Mykolas Smetonis, Jonas Staškevičius, Ona Stasiulionienė, Česlovas Stonys, Lilija Svetikienė, Jonas Šiaučiūnas, Saulius Šiliekis, Laura Šonaitė, Andrius Švarplys, Eurika Turonienė, Arvydas Turonis, Rūta Urbelienė, Rūta Vaičiūnaitė, Jonas Vaiškūnas, Nomeda Vaitiekūnaitė, Rita Vyšniauskienė, Antanas Mindaugas Zinkevičius, Rimvydas Žiliukas, Rita Zykienė, Juozas Zykus, Algimantas Zolubas, Dangutė Spangutė, Jurgita Mohammed, Simona Taurienė, Liepa Sakalauskienė, Jovita Gailiūnienė, Gražina Preikšaitienė, Neringa Deaké, Romas Selvenis, Virginija Sabaliauskienė, Asta Vaičikonė, Vida Vrubliauskienė, Aurika Kassid, Virgis Daukas, Kastytis Braziulis, Violeta Mačienė, Jolanta Januškė, Vida Mažeikienė, Alvydas Veberis, Laima Putnienė, Svajūnas Marcinkevičius, Modestas Valintėlis, Donatas Valintėlis, Algis Niekis, Tomas Jasinskas, Stanislovas Pauša, Robertas Mackevičius, D.Balčiūnienė, Kęstutis Jutis, Eglė Viliūnaitė, Agnė Kniečiūnaitė, Galina Dubova, Violeta Milvydienė, Dalija Bulotienė, Gražina Šimanskienė, Dainius Stonys, Regimantas Laugalys, Gražina Žukienė, Elena Valčiukaitė, Valė Jusienė, Andrius Arlauskas, Anušauskas Gediminas, Rimas Antanas Marcinkus, Vanda Valentienė, Jadvyga Bajorūnienė, Meda Mačytė, Renaldas Ščiglinskas, Ieva Klimaitė, Vilma Kolpakovienė, Aistė Adomėnienė, Bronė Dereškevičienė, Algis Didžiulis, Vytautas Falkauskas, Artūras Globys, Dovilė Jaškulytė, Irena Jovienė, Vita Jusaitienė, Kęstutis Jusaitis, Dalė Marija Koniaškinienė, Marija Krupoves-Berg, Rima Malonienė, Edvinas Marčenkovas, Inga Matulevičiūtė-Rutkauskienė, Bronius Mockus, Viktorija Mockutė, Angelė Mockuvienė, Antanas Naujokaitis, Nijolė Pranskūnaitė, Dalia Rimkienė, Valdas Rutkauskas, Almantas Stankūnas, Stefa Tamoševičienė, Ligija Tautkuvienė, Regina Toomsalu, Danguolė Tubutienė, Rimantė Valiukaitė, Pranas Vasiliauskas, Aleksandra Viplentienė, Biruta Vyšniauskaitė, Rūta Žukienė, Jurgita Tekorienė, Jonas Daniulis, Gintaras Bingelis, Aistė Lukaševičienė, Neringa Deksnienė, Silvija Rimkienė, Meda Mačytė, Janina Grikienienė, Indrė Jasulaitytė, Konstancija Linkienė, Danutė Vilimienė, Džineta Krupavičienė, Jonis Duona, Ariadna Čiurlionytė, Sigita Gotoveckienė, Austėja Juodkaitė, Rita Jusienė, Tatjana Koval, Loreta Lukošienė, Sonata Paliulytė, Andrius Patiomkinas, dr. Jonas Ramanauskas, Stepas Riekašius, Nauris Vaškelevičius, Agnė Dovidė, Justina Marcinkevičienė, Daiva Karpavičiūtė, Miglė Suroviatkinaitė, Nijolė Banienė, Erikas Banys, Lina Palianskienė, Juozas Valiušaitis, Vida Šipaitienė, Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė, Vida Vasilevičiūtė, Albina Kavaliauskaitė, Irena Aukštikalnienė, Jonas Žiauka, Regina Staliūnienė, Roma Mikalauskienė, Venecijus Jonaitis, Julius Puras, Rolandas Boravskis, Antanas Banys, Lidija Jančiauskienė, Liudmila Grigaliūnienė, Jadvyga Tamošiūnienė, Vidutė Žadeikienė, Angelė Lauciūtė, Agnė Marcinkevičiūtė, Rita Atkočiūnienė, Neringa Nešukaitytė, Daiva Voelker, Petras Puskunigis, Skaistė Želionienė, Danutė Isevičienė, Valdas Giedraitis, Vytautas Jančiauskas, Sandra Rojutė, Rima Štefanė, Ž. Vaišvila, Regina Caturian, Rasa Kairiūkštienė, Aloizas Redeckas, Povilas Birvydas, Bronė Mačiulienė, Gražina Šetikienė, Rimas Jankūnas, Julius Gerdvila, Kęstutis Ignatavičius, Jonas Kareniauskas, Gailutė E. Klimaitė, Viktoras Mačys, Vytautas Navikauskas, Ugnė Urbelytė, Algimantas Vaikšnora, Birutė Vaikšnoraitė, Saulius Žiliajevas, R. Jasiukevičius, Algirdas Grikienis, Ramutė Budvytytė, Zita Orentienė, Jadvyga Riaubienė, Daiva Stripinienė, Vaida Bernatavičienė, Daina Galeckienė, Kristina Akelienė, Giedrė Mačienė, Arvydas Mačiulis, Genutė Melianienė, Julius Mileška, G. Miliūnas, Marius Morkūnas, Janė Jankauskienė, Salomėja Jokubauskienė, Romas Kaulinis, Stanislovas Puodžiūnas, Dzidra Misevičienė, Vidmantas Kivaras, Diana Anevičiūtė, Gintautas Beržinskas, Darius Kaminickas


Visi, norintys šį laišką pasirašyti, galite tai padaryti palikdami komentarą po šiuo tekstu arba parašydami Aurelijai Babenskienei el. pašto adresu .(JavaScript must be enabled to view this email address).

Komentuoti

Skaitytojo laiškas redakcijai: A. Cinino beklausant – kilę klausimai ir pastebėti neatitikimai

0 Tiesos.lt redakcija   2012 m. gruodžio 9 d. 18:57

Gerbiamoji Tiesos lt redakcija,

nors teisėjo A. Cinino poziciją analizavausi darbe pergalvodamas puse ausies girdėtą spaudos konferenciją, keliais su tuo susijusiais klausimais ir pastebėtais neatitikimais norėčiau pasidalyti ir su Jumis.

Pirma. A. Cininas šį teismo sprendimą grindžia ir tokiu ekspertų argumentu, jog D. Kedžio darytame įraše jo duktė tą patį daiktą ar veiksmą iš pradžių įvardija vienu žodžiu, o vėliau – kitu, ir tai, atseit, įrodo, kad tie jos žodžiai buvo įtaigoti iš šono. Galbūt taip. Bet gal ir ne – kalbančiai žmonijai (veikiausiai ir vaikams) juk yra būdinga, natūralu tą patį daiktą, veiksmą, ypatybę išreikšti skirtingais žodžiais – sinonimais.

Antra. Spaudos konferencijoje A. Cicinas mėgavosi faktu, jog D. Kedžio įrašas sumontuotas ar tik ne iš 50 atkarpų – tai, atseit, įrodo jo mėginimą sufalsifikuoti ar net „suorganizuoti“ mergaitės parodymus. Bet pažiūrėkime į situaciją kitu kampu: tėvui kyla negeri įtarimai ir jis bando iškvosti kelių metų vaiką apie dalykus, apie kuriuos tas neturi (nes dar per anksti turėti) nė menkiausio supratimo. Rišlus siužetinis pasakojimas yra objektyviai neįmanomas, iš vaiko atminties tegalima „ištraukti“ tik pavienius žodžius ar kelių žodžių sankabas. Atsiranda įvairiausios kilmės pauzių, visokiausio pobūdžio nukrypimų nuo pagrindinės „temos“. Žodžiu, montažas, mano manymu, iš principo yra neišvengiamas. Dabar įsivaizduokime, jog jokio montažo nėra, jog vaikas nuosekliai, logiška seka „išdeklamuoja“ patirtų įspūdžių bei įvykių grandinę. Bent jau man, iškart kiltų įtarimas, ar visa tai iš anksto nebuvo surežisuota, surepetuota, „iškalta“ lyg pamokai eilėraštis…

Trečia. Jei kas iš girdėjusių spaudos konferenciją nors kiek pakrutindavo savo smegenis, iškart atsitrenkdavo į alogiškumo sieną: kam, kokiu tikslu, kokios motyvacijos genamas D. Kedys įteiginėjo dukteriai apie jos „išnaudojimą“, kurio, anot teisėjo A. Cinino, jai tikrovėje neteko patirti, o po to nei iš šio, nei iš to nušovė du žmones ir pats buvo nužudytas?

Tad tokie man kilo klausimai ir įtarimai vien tik iš klausos įsigilinus ir pastudijavus teisėjo A. Cinino spaudos konferencijoje išgirstus teiginius bei komentarus.

Pranas Vasiliauskas
Bibliotekininkas, sąjūdininkas, S. Daukanto aikštės bičiulis
Vilnius

Komentuoti

Undinėlių politika, arba Paprekiavus balsais – galima atimti ir žodį

0 Irena Vasinauskaitė   2012 m. gruodžio 9 d. 11:40

Irena Vasinauskaitė

Politikos asams būtų labai smagu, jei visi piliečiai taptų panašūs į nebylią Anderseno pasakos undinėlę. Ramiai sau valdytų ir vargo nematytų. Tačiau totalinės valdžios melagystės, tarnautojų arogancija, teisinis nihilizmas, dvasinio teroro metodika vis dažniau sulaukia pasipriešinimo. Žmoguje bunda PILIETIS. Sunkus tas prabudimas, nes eiliniai įvairių institucijų interesantai dar neįgudę atpažinti manipuliacijas bei veidmainystes.

Džiaugėsi Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus tarybos pirmininkas Evaldas Danilovas, kad laiku, pagal savivaldybės tarybos reglamentą, užsirašė pasisakyti. Mat žodis suteikiamas ne kiekvienam mirtingajam. Kalbėti posėdyje svarstomu klausimu reikia užsiregistruoti prieš parą. ekspertai.eu jau rašė, kad Šiauliuose, nepaisydama žmonių protestų, valdžia ketina didinti žemės mokestį. E. Danilovas Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriui Vladui Damulevičiui jau anksčiau yra kalbėjęs, kad žemės savininkai tebejaučia siautusios krizės padarinius, todėl neatsakingas valdžios elgesys gali padidinti emigracijos mastus. Tuomet pokalbis direktoriaus nei sujaudino, nei paprotino įsiklausyti į tautos balsą. Priešingai, pono V. Damulevičiaus manymu nieko blogo neatsitiks, jei keisis žemės savininkai – vieni emigruos, kiti jų žemes supirks…

Taigi, žemės savininkų interesus Šiauliuose ginančios organizacijos vadovas E. Danilovas tikėjosi tarti žodį politikams eiliniame miesto tarybos posėdyje, kuriame ruoštasi svarstyti žemės mokesčio tarifus. Kaip ir dera pagal reglamentą, pateikęs posėdžio darbotvarkę tvirtinti, meras Justinas Sartauskas pristatė žodžio prašančius visuomenės atstovus. Tarybos nariai neprieštaravo, kad prieš žmonėms rūpimų klausimų svarstymą pasisakytų trys Šiaulių bendruomenės nariai. Dviems interesantams žodis buvo suteiktas, o Evaldą Danilovą posėdžiui pirmininkavęs meras „pamiršo“ pakviesti į tribūną. Tik staigiai, be diskusijų, patvirtinus padidintus žemės mokesčio tarifus bei visuomenės atstovams ėmus garsiai reikšti nepasitenkinimą, miesto galva ėmė blaškytis: „Oi, prašom pasisakyti Evaldą Danilovą. Kaip čia mes jį pamiršome?“.

Kalbėti ir įtikinėti tarybos narius nedidinti žemės mokesčio tarifų po to, kai vietos politikieriai juos ką tik patvirtino, neliko prasmės. E. Danilovas atsisakė kalbėti bei savo nepasakytą kalbą, kuklų, tačiau neišgirstą, prašymą miesto politikams, paprašė paskelbti ekspertų.eu bei Tiesos.lt portaluose.

Aktyvaus PILIEČIO valios nevalia nevykdyti.

Nepasakytą Evaldo Danilovo kalbą galite perskaityti čia.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Kiek…

0 Irena Vasinauskaitė   2012 m. gruodžio 7 d. 16:38

Irena Vasinauskaitė

įkainota vaiko GYVYBĖ ir SVEIKATA?

Šiauliuose – du–tris šimtus tūkstančių litų...

Taip mano Seimo narys NAGLIS PUTEIKIS, nes tiek pinigų nesuranda vietinė valdžia, kad įrengtų judriose gatvėse prie mokyklų šviesoforus. Tačiau EKSKURSIJOMS į kinijas ar indijas PINIGŲ yra. Susireikšminę MERIJOS damulevičiai, matonienės ar juškai SVAIGSTA indų palaikyti „aukščiausiąja kasta“, nors tų kelionių išliekamoji vertė – vizitinių kortelių dalybos. Beje, savivaldybės keliauninkai NEIŠDRĮSO ateiti ir papasakoti bendruomenių atstovams įspūdžių iš savo vojažų po tolimas šalis…Nors žiniasklaidai gana išsamiai išgyrė TUŠČIUS ir BRANGIUS pasivažinėjimus.

...o tuo metu, TYLIAI atgulė Ginkūnuose Juozas ŠILEIKIS. Kryžiadirbys. KRYŽIŲ kalno siela. Jo saugotojas. ATSTATYTOJAS. Restauratorius.Mus paliko ŽMOGUS už tylius, bet didžius darbus gavęs ASMENINĮ POPIEŽIAUS BENEDIKTO XVI PALAIMINIMĄ. Ir išėjo Juozas ŠILEIKIS, nesukvietęs nė vienos spaudos konferencijos… Tačiau kiekvieną kartą, iš kurios pusės beįvažiuotumėme į Šiaulius, mus pasitiks JO palikimas – KRYŽIUS – „gyvenimo raiškos DEKLARACIJA“.

Komentuoti

Puslapis 750 iš 767‹ Pirmas  < 748 749 750 751 752 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Irena Vasinauskaitė. Nuo 2015 metų gruodžio Šiaulių Apygardos teisme nagrinėta vadinamoji Garliavos „perversmininkų“ byla baigiasi

Letas Palmaitis. Lietuvos vardas, Rusia ir premjeras Netimeras

Atsistatydino Šiaulių NVO konfederacijos prezidentė Vida Pociuvienė

John F. Schumaker. Demoralizuotas protas

Algimantas Rusteika. Jie vėl ateina mūsų išgelbėti

Vytautas Radžvilas: piliečiai turi teisę gintis ir ginti savo šalį

Liudvikas Jakimavičius. Iš žvirblio perspektyvos

Vytautas Radžvilas apie Virgio Valentinavičiaus „įžvalgas“: Pavyzdinio tarybinio piliečio baimė, arba Kaip veikia šeštoji V. Putino kolona

Jurga Lago. Pirmadienio pozityvas

Kovo 17-ąją ir vėl klausta „Ar dar gyva Deimantė?“ (papildyta video)

„Iš savo varpinės“: Kodėl Donaldas Trampas nori užtverti Meksikos sieną? Kas ir kodėl tam priešinasi?

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas bus pagerbtas ir JAV

Geroji Naujiena: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ (Mt 17, 5)

Vytauto Radžvilo kalba, pasakyta per „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40-ties metų jubiliejaus minėjimą Vilniuje

Susipažinkime: Kovojančios Lietuvos Prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas

Kuo reikšmingas EŽTT sprendimas, kad sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus gali būti laikomos genocidu

Lietuvos ypatingasis archyvas: skelbiama KGB sudaryta Jono Žemaičio-Vytauto baudžiamoji byla

Valdas Vasiliauskas. Senoji gvardija suvirškino ir komitetus

Algis Krupavičius. Pati visuomenė turi keistis

Arvydas Juozaitis. Dar kartą dėl trukdymų piliečiams rinkti parašus už teisę kandidatuoti Prezidento rinkimuose ir dėl dezinformacijos

Kviečiame kartu paminėti „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40 metų jubiliejų

Arvydas Juozaitis. Kaip veikia šeimų ardymo politika

Vytautas Sinica. Vilniaus mero rinkimų tragizmas

Jurgis Didžiulis apie rinkimus ir pasirinkimus

Aurelija Stancikienė. Kaip aš ėjau už Vytį

Krescencijus Stoškus. Šventė tarp džiaugsmo ir skausmo

Iniciatyvinės grupės „Santarvė tautos sėkmei“ (STS) pareiškimas

Kauno forumo pareiškimas dėl Europos Parlamento ir Prezidento rinkimų

Arkivysk. Gintaro Grušo pamokslas Kovo vienuoliktąją: „Jei nustojame šventumą laikyti tikru ir pasiekiamu tikslu, kam tada mums laisvė?“

Arvydas Juozaitis dėl EP rinkimų ir nacionalinės vienybės: su Vytautu Radžvilu sutarta dėl abipusės paramos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.