Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Ieva Kazlauskaitė | tv3.lt

Nevyriausybinių organizacijų atstovai nusivylę, kaip valstybė tvarkosi su viešaisiais finansais, kaip vykdo globos namų pertvarką ir kaip bendrauja su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO).

Trečiadienį spaudos konferencijoje nevyriausybininkai pranešė, kad valdininkai švaisto milijonus ir trypčioja vietoje. Situacija, sako jie, labai liūdna. Štai Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas nurodė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl neveiklumo ar per neapsižiūrėjimą greičiausiai praras 11 mln. eurų iš Europos Komisijos, kuriuos šį būtų skyrusi Lietuvos NVO sektoriui. „Europos Komisija sukūrusi keturis bendradarbiavimo tinklus, o šis tinklas, skirtas socialinei sričiai, vadinamas „Inclusion“ (įtrauktis – tv3.lt red.).

Šią savaitę prezidentūroje prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad inicijuoja ilgalaikę kampaniją „Už saugią Lietuvą“. Be abejo, pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad galiausiai prezidentė susivokė, kad ne politiniai vakarėliai užsieniuose, bet baisios vidinės problemos pas mus seniai yra svarbiausios. Tik gaila, kad tik dabar, gaila, kad ne kartą buvo būtent kurčia nevyriausybinių organizacijų, ekspertų balsui, ne kartą labai prastai atliko savo tiesiogines pareigas pasirašydama įstatymus. Matydama, kad ir be valdžios pastangų ir teisingų sprendimų, vien pilietinės visuomenės dėka, nevyriausybinių organizacijų darbu visuomenė susivokia (tai rodo ir parašų rinkimo akcija „Už blaivią“ keičianti alkoholio kontrolės įstatymą), kad tikrai būtina spręsti vieną iš visuomenės baisiausių skaudulių – alkoholio vartojimo problemą, tada prezidentė apsimeta taip pat tapusi „visuomenininke“.

naujienos.vu.lt

Lietuvą kankina ir pinigų visuomenės reikmėms paieškos priepuoliai, ir chroniškas jų stygius. Štai – Prezidentei „jau šiandien“ reikia bent 80 mln. litų krašto karinei galiai stiprinti. Pusmetį panašios sumos „ieškojo“ politikai pensininkams skolai grąžinti. Mokytojai primena sumą su papildomu nuliu – viešojo sektoriaus darbuotojų algų grąžinimui į prieškrizinį lygį. O ilgalaikė finansinė sausra visur – krašto apsauga gauna 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vietoje 2 proc., pažadėtų NATO. Moksliniams tyrimams skiriama 0,9 proc. vietoje ES tikslo – 3 proc. Keliais BVP procentiniais punktais mažiau nei daugumoje ES šalių finansuojamos socialinės ir sveikatos apsaugos sritys. O tie procentiniai punktai – tai vis milijardai, nes 1 proc. Lietuvos BVP – apie 1,2 mlrd. litų.

Ieva Kazlauskaitė | balsas.tv3.lt

Seimas antradienį, toliau nagrinėdamas naująjį Darbo kodeksą, apsisprendė dėl naujų darbo sutarčių rūšių ir apibrėžė, kokiomis sąlygomis darbuotojai dirbtų pagal sezoninio, laikinojo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, pameistrystės ir darbo keliems darbdaviams sutartis.

Praėjusią savaitę Seimas jau apsisprendė dėl neterminuotų ir terminuotų darbo sutarčių.

Lietuviai barzdočiai baisiai jausmingi. Dieną naktį tik myli arba neapkenčia. Jei kokią partiją įsispitrija – balsuoja už, ką ta beišdarinėtų, jei ne – tai ir vaikams su žmona neleidžia. Todėl pas mus svarbiausia ne, kokia yra partija (visos jos „tokios“), o kas lyderis.

Be komentarų.

Be komentarų.

Balandžio 14-ąją Seimas papildė Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu, atsakomybę už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą. Už tai grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pataisą pateikusios socialdemokratės Irena Šiaulienė ir Rimantė Šalaševičiūtė iš pradžių siūlė, kad atsakomybė būtų taikoma, tik tada, kai atskleidžiama su nepilnamečiu asmeniu susijusi informacija, tačiau Vyriausybė (Teisingumo ministerija) pasiūlė, kad būtų baudžiama už bet kokios medžiagos paviešinimą. Tokios pataisos be diskusijų ir buvo priimtos Seime 79 balsais „už“, vienam buvus „prieš“ ir 11 parlamentarų susilaikius. Įdomiausia tai, kad už šias pataisas balsavo Seimo opozicijos atstovai ir diskusijų dėl pataisų nebuvo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl šių pataisų jau spėjo pabendrauti ir su suinteresuotais žurnalistų atstovais, ir pareikšti, kad šios pataisos gėdingos.

Bernardinai.lt

1992 m. amerikiečių politologo Francio Fukuyamos (g. 1952) knyga „Istorijos pabaiga“ tapo pasauline sensacija. Pasaulinės politikos analitikas teigė, kad, griuvus Berlyno sienai ir laimėjus Vakarams, nebeliko alternatyvų liberaliai demokratijai, todėl ilgainiui ji neišvengiamai įsigalės visame pasaulyje.

„Die Zeit“ žurnalistai Michaelis Thumannas ir Thomas Assheueris kalbina Amerikos akademijos kvietimu Berlyne viešintį F. Fukuyamą ir aiškinasi, ar iš tiesų verčiame paskutinius istorijos puslapius.

Alfa.lt

„Lukoil“ pareiškus, kad traukiasi iš Lietuvos, paaiškėjo naujasis pirkėjas – degalinių tinklą šalyje ketina įsigyti Austrijos įmonė. Tačiau aiškėja, kad už jos gali slypėti to paties Rusijos naftos koncerno ryšiai.

Mįslinga Austrijos kompanija