Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Valstiečiai, organizuokite plačią diskusiją visuomenėje urėdijos reformų klausimu. Pradėkite nuo konferencijos Seime. Mes norime žinoti reformų priežastis, siekiamus rezultatus. Valstiečiai, nekenkite žmonėms priimdami sprendimus nežinodami tikrosios padėties, tikrųjų priežasčių, iniciatorių interesų. Netinkama urėdijų reforma pakenks daugeliui žmonių, dirbančių jose, ir jų šeimų nariams. Jie neteks darbų. Valstiečiai, priimdami sprendimus neįsigilinę į klausimo esmę ir neatlikę kaštų bei naudos analizės bei neišdiskutavę šio klausimo visuomenėje, jūs tik padidinsite emigraciją ir socialinę atskirtį.

Romualdas Bakutis | Alfa.lt

Europos Sąjungos viršūnėse po britų rinkėjų sprendimo palikti Senąjį žemyną vienijančią sąjungą jau kuris laikas pasigirsta užuominų, kad netrukus gali būti pristatytas naujas šio Europos politinio projekto modelis.

Praėjusį ketvirtadienį Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris Belgijos mieste Levene išdėstė savo simpatijas vadinamajam kelių greičių ES modeliui, kuris reiškia, kad visiškai suvienytos būtų tik branduoliui priklausančios bloko valstybės, o visos likusios galėtų prisijungti prie tiek iniciatyvų, kiek joms atrodytų tinkama.

Vasario 28 dieną Lietuvos nacionalinė biblioteka surengė diskusiją tarpušvenčiu itin aktualizuota – pilietiškumo – tema „Lietuviškas pilietinis kostiumas (ne šventėms, o šiokiadieniams)“. Organizatoriai kvietė aptarti šiuos ir kitus klausimus: „Kokie šiuolaikinių piliečių lūkesčiai, galimybės, konkretūs pilietiški veiksmai ir jų rezultatai pastebimi Lietuvoje, Europoje ir likusiame pasaulyje? Ar kito Lietuvos piliečių ir valstybės santykis per 25 nepriklausomybės metus, jei taip – kaip ir kodėl? Ką byloja sociologų tyrimai apie Lietuvos piliečių tarpusavio pasitikėjimo stygių? Koks ryšys egzistuoja tarp pilietinio aktyvumo ir ekonominės laisvės? Kaip žiniasklaidos turinys veikia pilietinį bendrabūvį?“

Trečiadienį Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje svarstyta, kodėl nebuvo užkirstas kelias smurtui prieš mažametį vaiką Kėdainiuose ir kas prisiims atsakomybę dėl šios tragedijos, taip pat ką savo darbe po Mato mirties pakeitė atsakingos institucijos.

Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA.

Ateizmas, liberalizmas ir simuliakrinė krikščionybė

Žurnalas „Naujasis Židinys-Aidai“ yra pozicionuojamas kaip katalikiškas leidinys, o redakcija ir pagrindiniai autoriai puoselėja katalikų intelektualų įvaizdį. Šis įvaizdis, kiek mums žinoma, buvo viešai kvestionuojamas tik porą kartų. Pirmą kartą tai padaryta prof. Vytauto Daujočio studijoje „Krepšelinė aukštojo mokslo „reforma“ ir jos palikimas“ (V. Daujotis, A. Janulaitis, V. Radžvilas, R. P. Šližys Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdienė. V. 2012, p. 47–251). Anot V. Daujočio, krepšelinės aukštojo mokslo reformos ideologų branduolys ir šios reformos propagavimo kampanijos smogiamoji jėga buvo dvi glaudžiai bendradarbiavusios, iš pirmo žvilgsnio nenatūralią sąjungą sudariusios grupuotės – Lietuvos laisvosios rinkos instituto libertarai ir „Naujojo Židinio-Aidų“ krikščioniškieji intelektualai. Studijos autorius tiksliai aprašo aktyvių „Naujojo Židinio-Aidų“ sambūrio narių: VU lituanisto prof. Pauliaus Subačiaus (Lietuvos katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininko ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto tarybos nario), VU istoriko doc. Nerijaus Šepečio, VU filosofės doc. Nerijos Putinaitės (prezidento V. Adamkaus patarėjos, vėliau – Švietimo ir mokslo viceministrės), vertėjo Antano Gailiaus, dr. Manto Adomėno (Demokratinės politikos instituto steigėjo ir Seimo nario) – cinišką veiklą propagandiškai apipavidalinant bei praktiškai rengiant ir įgyvendinant krepšelinę aukštojo mokslo reformą.

Kaip jau skelbėme, praėjusį ketvirtadienį Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai sulaikė Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiąją prokurorę Ritą Aliukonienę, įtariamą prekyba poveikiu stambiu mastu Darbo partijos baudžiamojoje byloje, ir atliko kratas jos darbo, gyvenamojoje bei kitose vietose. Tame pačiame tyrime kaip specialusis liudininkas apklaustas Aukščiausiojo Teismo teisėjas Viktoras Aidukas išėjo dviejų savaičių atostogų jo paties prašymu – nuo vasario 27 d. šis teisėjas bylų  nenagrinėja ir nepriiminėja jokių procesinių sprendimų.

Jūsų dėmesiui siūlome Aušros Maldeikienės atvirą laišką, paskelbtą lrs.lt portale.

Seimo narių pašto dėžutes šiandien pasiekė Seimo nario Petro Gražulio laiškas, kuriame jis teigia, esą jaunystėje buvau „proteguojama savo tėvo, kuris įvardijamas galimai uoliu KGB‘istu.“

propatria.lt

Skelbiame ištrauką iš Nobelio ekonomikos premijos laureatų George A. Akerlofo ir Roberto J. Shillerio knygos „Phishing for Phools: The Economics of Manipulation and Deception“.

„Venkite daryti savo teisumo darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, antraip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“.

„Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.

„Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. O tu pasninkaudamas pasitepk [aliejumi] galvą ir nusiprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“.(Mt 6, 1–6, 16–18)

Šį Pelenų trečiadienį melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje asmeniškai ar bendruomeniškai, su pasitikėjimu maldaukime neregimąjį Tėvą: teišklauso Jis mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą už visus tuos, kurie yra persekiojami ir nevilties kamuojami, skurdo ir vienatvės slegiami, piktojo puolami ir supriešinami.

Ir teieško šios bendrijos nariai ne žmonių pagyrimo, bet Tėvo, reginčio slaptoje, žvilgsnio, kuris mus parodytų: kitas asmuo yra dovana.

Viešpatie, esame Tavo vaikai, su viltimi ir atgaila prašome Tavo pagalbos ir užtarimo – be Tavęs mes juk nieko negalime. Išeidami į keturiasdešimties dienų Gavėnios dykumą meldžiame: laimink mūsų pastangas ir suteik mums visas išganymui reikalingas malones.

Dievo Žodi, Tu esi gyvoji jėga, sužadink mūsų širdyse atsivertimą ir pakreipk mūsų žingsnius Dievo link. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Skelbiame svetainės bernardinai.lt redaktoriaus Donato Puslio straipsnį, atsiliepiantį į Tiesos.lt paskelbtą Laisvūno Šopausko straipsnį „Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė“ (pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA, trečiąją – ČIA).

Bernardinai.lt

Iš to, ką A pasako apie B, daugiau galime sužinoti ne apie B, o apie A. Kitaip tariant, mūsų kalba dažniausiai daugiau pasako ne apie tuos, apie kuriuos kalbame, o apie mus pačius, kurie kalbame. Nebeprisimenu, kur pirmą kartą perskaičiau šį posakį, tačiau ne vieną ir ne du kartus galėjau įsitikinti jo teisingumu.

Štai Laisvūnas Šopauskas portale „Pro Patria“ surašė tris ilgus tekstus apie tariamai simuliakrinę arba neoliberalią filosofo Vytauto Ališausko krikščionybę. Tiesa, vien V. Ališausko asmenybe čia neapsiribojama, demaskuojami visi jo mokiniai, globotiniai ir bendraminčiai. Pristačius V. Ališauską kaip sąmokslininkų vadą, argumentuojama, kad kartu su juo išvidinį krikščionybės, o tiksliau katalikybės griovimo darbą atlieka žurnalas „Naujasis židinys“, dienraštis „Bernardinai.lt“ ir per Lietuvos radijo pirmąją programą transliuojama „Mažoji studija“. Esminė rašinio mintis labai paprasta – yra vadinamieji buldozeriniai ateistai, kurie atvirai kovoja su religija, ir yra kitų, kiek sofistikuotesnių, kurie infiltruojasi į tikinčiųjų gretas ir ardomąjį darbą atlieka iš vidaus. „Išplauti ir susinti katalikišką socialinį ir politinį mokymą bei propaguoti laisvąją rinką, eurofederalizmą ir kultūrinį liberalizmą“, – štai koks, anot L. Šopausko, yra tų užsimaskavusių simuliakrinės krikščionybės išpažinėjų tikslas. Visa tai, jo teigimu, kardinaliai prieštarauja katalikybei.