Jėzus pasakė savo mokiniams: „Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos.
Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti.
Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus.
Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“ (Lk 25–28, 34–36).
Pirmąjį advento sekmadienį, naujųjų liturginių metų pradžią, Bažnyčia sutinka apmąstydama laikų pabaigą.
Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje ir laukdami šlovingo Viešpaties sugrįžimo, prašykime Dievą malonės išsaugoti viltį ir drąsą likti ištikimiems Dievo žodžiui – pasitikėti Juo it paskutiniaisiais laikais: ne gūžtis ir bailiai stebėti, bet atsitiesti, budėti ir veikti – ir malda, ir gailestingumo darbais.
