Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kauno arkivyskupijos tikintiesiems po 2016-ųjų arkivyskupijos sielovados simpoziumo ir Gailestingumo jubiliejaus metų išplatintas arkivyskupo Liongino Virbalo laiškas paskelbtas kaunoarkivyskupija.lt svetainėje.

Įžanga

Patrauktì Jėzaus Kristaus ir mūsų dangiškojo Tėvo, atsiliepiame Jam tikėjimu ir norime juo dalytis su visais bei vis labiau atverti Dievui savo širdis ir protus. Kiekvienas pašaukimas neatsiejamas nuo užduoties ir siuntimo. Tad esame pasiryžę priimti Viešpaties paskatinimus atidžiai klausydami Jo balso ir sakydami, kaip sako pranašas Izaijas: „Štai aš, siųsk mane“ (Iz 6, 8).

Valdžios saugumo struktūros kartais renka informaciją apie visuomenines organizacijas ir profesines sąjungas pasitelkdamos slaptuosius agentus. Ar galima tai pateisinti? Prieš pateikdamas savo nuomonę šiuo klausimu, paaiškinsiu kelias sąvokas taip, kaip aš jas suprantu ir kaip jas naudoju straipsnyje.

Valdžios saugumo struktūros. Kalbėdamas apie jas, turiu omenyje tarnybas, kurios pagal Kriminalinės žvalgybos ir Žvalgybos įstatymus turi teisę vykdyti slaptą žmonių ir organizacijų sekimą, rinkti apie juos informaciją ir kištis į jų gyvenimą. Tokių tarnybų Lietuvoje yra net aštuonios.

pozicija.org

Jūsų dėmesiui siūlome Alfonso Vaišvilos, teisės filosofo ir teoretiko, M. Romerio universiteto profesoriaus, pranešimą, perskaitytą 2016 m. gruodžio 12 d. konferencijoje Seime Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai paminėti.

Visi jubiliejai ir minėjimai – tai papildoma proga analizuoti praeitį ir dabartį siekiant konstruoti pageidaujamą ateitį. Taip, matyt, turėtume mąstyti ir minėdami žmogaus teisių jubiliejų. Žmogaus teisės, kaip ir kiekvienas reiškinys, yra istorinis procesas, kuris anksčiau ar vėliau išsemia savo metodologines galimybes ir savo tolesne raida gali duoti priešingus rezultatus. Žmogaus teisės, atsiradusios kartu su individualistine ideologija, t. y. su asmens vertybiniu prioritetu prieš valstybę ir kitus socialinius darinius, buvo visokios socialinės pažangos varomoji jėga. Jos padėjo apriboti valstybinės valdžios savivalę, skatino kurti teisinę valstybę, mažino darbo jėgos išnaudojimą, padėjo įveikti totalitarinius režimus, tarnavo demokratijos plėtrai, kėlė tiesioginės demokratijos idėją ir reikalavo ja kontroliuoti atstovaujamąją demokratiją ir taip išsaugoti demokratijos tapatumą, neleisti atstovaujamajai demokratijai išsigimti į oligarchinį valdymą, ir visais šiais laimėjimais kūrė žmonių santarvę ir bendradarbiavimą. Šis žmogaus teisėse slypintis gebėjimas kurti žmonių sugyvenimą išsaugojo savo tapatumą, kol žmogaus teisės reiškė dviejų priešybių: individualumo ir socialumo balansą. Būtent šis balansas garantavo žmogaus teisėmis besiremiančių asmenų su skirtingais interesais santarvę ir bendradarbiavimą. Problemos žmonių santykiuose prasideda, kai žmogaus teisėse ima vyrauti kuri noras viena iš šių priešybių.

Vatikano radijas

Pastarosiomis dienomis ir valandomis tarptautinėje žiniasklaidoje netrūko žinių iš Sirijos miesto Alepo, kurį jau praktiškai visą kontroliuoja Basharo al-Assado režimo pajėgos, tiesiogiai remiamos Rusijos ir Irano karių. Kontrolę jie įgijo po beveik mėnesio intensyvių mūšių, kurių eigą kritikavo tiek žmogaus teisių aktyvistai, tiek Vakarų valstybės ir tarptautinės organizacijos – jie vyko beveik nepaisant civilių gyvybės. Antradienio vakare buvo paskelbta, jog iš Alepo bus leista pasitraukti penkiems tūkstančiams kovotojų kartu su šeimomis, tačiau trečiadienį evakuacija vis dar nebuvo pradėta.

Edgaras Savickas | DELFI.lt

Praėjus 26 metams po Nepriklausomybės atkūrimo, diskusijos apie laisvę ir teisingumą Lietuvoje vis dar yra embriono stadijoje, – taip tvirtino ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje „Konservatizmo ir krikščioniškosios demokratijos misija šiuolaikinėje Lietuvoje“.

Prisipažinęs, kad kalbėti teisingumo tema nėra lengva, R. Kuodis pasiūlė bent jau politikams susitarti dėl bazinių sąvokų, ypač derantis dėl to, kokioje visuomenėje norime gyventi.

vdu.lt

Nors šių laikų politika turėtų būti viešųjų, t.y. bendrų visai visuomenei reikalų tvarkymas, deja, realūs politikos sprendimai dažniausiai vienoms visuomenės grupėms yra naudingesni nei kitoms. Ir surastume ne vieną atvejį, kai viešieji sprendimai išimtinai naudą suteikia tik labai siauroms visuomenės grupėms, nors daug rašalo išlieta ir kompiuterio klavišų spausta apie įrodymais grįstą politiką ir sprendimus joje.

Tačiau iš bendrų svarstymų nusileiskime ant žemės ir pakalbėkime apie tą atvejį, kuris ir bus aptariamas toliau. Juo bus aukštojo mokslo tinklo pertvarka. Ar tos pertvarkos ašis – aukštojo mokslo tinklo konsolidavimas, po kurio Lietuvoje liktų 3–5 universitetai ir gal dar keli jų padaliniai – yra pagrįsta tinkamais įrodymais? Beje, universitetų skaičiaus sumažinimas pagal tokį planą, kai jų skaičius mažėtų maždaug 4 kartus, būtų bent Europos mastais beprecedentis, nes niekur tokio masto mažinimo nebūta.

Aleksandras Procenka | „Lietuvos rytas“

Rusijoje to dar nebuvo. Tarpukariu sušaudyto liaudies priešo proanūkis Denisas Karagodinas nusprendė išsiaiškinti, kas pražudė jo prosenelį, ir siekia nuteisti kaltuosius.

34 metų Lietuvos pilietybę turintis rusas surado visus, kurie prisidėjo prie Stepano Karagodino mirties Tomske 1938-aisiais, – pradedant Josifu Stalinu ir kitais didžiojo teroro lyderiais, baigiant paprastais vykdytojais – tardytojais, budeliais, sunkvežimių vairuotojais ir mašininkėmis, perspausdinusiomis NKVD dokumentus.

Alia Zinkuvienė | vakarozinios.lt

Vakar Sauliaus Skvernelio inauguraciją nematoma ranka pasistengė bent kiek apjuodinti slaptosiomis konservatorių sąskaitomis. Matyt, nematoma ranka pritrūko slaptųjų pažymų.

Gerokai pašvinkusią naujieną apie naujojo premjero „nuodėmę“ tarsi specialiai taikyta pranešti vakar, kai Vyriausybės nariai prisiekė Seime. Esą naujasis premjeras S.Skvernelis mėgsta ilsėtis prabangiame Palangos viešbutyje. Ne tik per atostogas, bet ir būdamas kurorte darbo reikalais. Konservatoriaus Palangos mero Šarūno Vaitkaus vadovaujama savivaldybė prieš porą metų net ir sumokėjo už dvi S.Skvernelio nakvynes.

Pro Patria

Dalinamės prof. Vytauto Daujočio straipsniu, parengtu pagal gruodžio 9 d. Vilniaus forumo rengtoje konferencijoje „Lietuvos aukštasis mokslas: globalios rinkos prekė ar Tautos intelekto kalvė?“ skaitytą pranešimą.

Konferencijoje kelti klausimai, kaip aukštojo mokslo surinkinimas ir suprekinimas paveikė universitetų padėtį ir veiklą, kaip ir kodėl buvo susiaurinta universitetų misija ir jų kuriamas žinių laukas, kaip pasikeitė akademinės bendruomenės narių statusas, savimonė ir savivertė.

Praūžus valdančiosios koalicijos sudarymo batalijoms, Andrius Kubilius, vienas iš pagrindinių TS-KD partijos apologetų, ir vėl ištraukė „didžiąją“ Rusijos kortą. Šį kartą savo didįjį pirštą jis nukreipė į Ramūną Karbauskį.

Vienam iš lietuviško neoliberalaus-konservatoriško sparno lyderių pasirodė daugiau negu aišku, kad vos dešimtadalis R. Karbauskio verslo apimčių su Rusija prilygsta – nei daug, nei mažai – Viktoro Uspaskicho praeityje vykdytam verslui, kurio net 90 proc. pelno sudarė pajamos, gaunamos iš Gazpromo dujų prekybos.