Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Nevilniaus Lietuvoj irgi būna švenčių, nors vėliavų ir nereikia kelti. Nevalstybinės, nors iš valstybės. Jų laukiama, skaičiuojamos likę dienos kaip iki atostogų. Kas mėnesį prasideda dešimtą. Prie pašto skyrių nutįsta eilutės. Pašalpų Diena.

Kaimo krautuvėlės seniai pasiruošę. Kiaurą savaitę bambalius ir stiprų vaisinį vežėsi paletėmis, naktimis. Lentynose tik pavyzdžiai, savininkų daržinėlėse sukrautos sprogmenų atsargos. Kur be dokumentų ir be PVM. Įgaliotiniui asmeniškai dėžė tikro šnapso.

voruta.lt

Rugpjūčio „pūtšas“ iš pradžių atrodė itin bjauriai, išties grėsmingai. Be juokų. Štai ir atėjo „diena x“,  kurios laukėme nuo pat Kovo 11-osios. Dabar tai didelė Sausio Tryliktoji nuo Baltijos iki Vladivostoko. Ims nebe Vilnių, ims viską. O Vakarai skystoki, o Maskva ar išeis į gatves? Ką gi, bent mes turim laikyti savo poziciją ir pareikšti ją iš karto. Generolui Kuzminui, kuris paskambino iš Rygos informuodamas, kad dabar jis – Pabaltijo apygardos aukščiausia valdžia, atsakiau, kad jis mums jokia valdžia ir jo įsakymai nebus vykdomi. Susirinko mano sukviesta Aukščiausioji Taryba ir nusiuntėm paramos telegramą Borisui Jelcinui: esame kartu su Rusijos demokratais, o pučistų veikla Lietuvoje nusikalstama.

Rugpjūčio 21-ąją sukako 48 metai, kai 1968 m. Leonido Brežnevo vadovaujama Sovietų Sąjunga bei satelitinės Rytų Europos valstybės – Lenkija, Bulgarija, Rytų Vokietija ir Vengrija – nusprendė užgniaužti „Prahos pavasarį“ – viltį, jog dalinėmis reformomis galima suteikti socialistinei sistemai „žmogišką veidą“.

llks.lt

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK puolė 200–300 tūkst. Maskvos kariuomenės ir 20 tūkst. kazokų. Vien Vilnių puolė apie 60–80 tūkstančių karių. Tuo tarpu gynybai vadovavęs LDK didysis etmonas Jonušas Radvila teturėjo vos 5–7 tūkst. karių. Negana to, jis nesutarė su lauko etmonu V. Gosievskiu dėl kovos taktikos, miesto gynybos siena buvo apleista, apgriuvusi, Vilniaus gyventojus buvo apėmusi panika. Mat anksčiau negu Rusijos kariuomenė priartėjo prie Vilniaus, gausybė pabėgėlių iš Gudijos atnešė šiurpinančias žinias apie žiaurų rusų kariuomenės ir kazokų elgesį, jų vykdomas masines žmonių skerdynes, plėšimus. Į Vilnių besiveržianti kariuomenė išžudė visus Bychovo, Dysnos, Klecko, Mstislavlio, Pinsko, Slonimo gyventojus. Vengdami panašaus likimo beveik visi Minsko, Gardino ir kitų miestų gyventojai pabėgo į Lenkiją, Lietuvą.

O jums dar ir neteko priešintis iki kraujų, grumiantis su nuodėme.
Nejaugi būsite užmiršę paguodos žodžius, pasakytus jums kaip sūnums:
Mano sūnau,
nepaniekink Viešpaties auklybos
ir nenusimink jo baramas:
nes Dievas griežtai auklėja, ką myli,
ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priglaudžia.
Jums reikia pakentėti dėl drausmės. Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja?!
Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams. Todėl pakelkite nuleistas rankas, ištieskite pasilpusius kelius ir vaikščiokite palikdami tiesius pėdsakus, kad kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų.
Siekite santaikos su visais, siekite šventumo, be kurio niekas neregės Viešpaties. Žiūrėkite, kad kas nors nenustotų Dievo malonės, kad kokia karti, žalinga šaknis neišleistų daigų ir daugelis ja nesusiterštų (Žyd 12, 5–7. 11–13).

Jėzus ėjo mokydamas per miestelius ir kaimus ir keliavo į Jeruzalę.
Kažkas jį paklausė: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“
Jis pasakė jiems: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs“.
„Kai namų šeimininkas atsikels ir užrakins duris, stovėdami lauke jūs pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie, atidaryk mums!’ O jis atsakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs’.
Tada imsite dėstyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų gatvėse…’ O jis jums tars: ‘Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’
Tai bus verksmo ir dantų griežimo, kai Dievo karalystėje pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus, o patys būsite išvaryti laukan. Ir ateis iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų, ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje. Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmų, kurie bus paskutiniai“. (Lk 13, 22–30)

Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje prašykime Dievo malonės, kad rinktumės ne plačius egoizmo ir savimeilės vartus, vedančius myriop, o Jėzų, tiesiantį mums kelius į gyvenimo pilnatvę, kad pažintume tiesą apie Dievą, pasaulį bei save ir nepaniekintume mylinčio Tėvo auklybos, ryžtumės susigrumti su nuodėme, kad mūsų širdžių durys, tokios siauros ir ankštos, nesutrukdytų priimti didžiąją Dievo dovaną – išganymą.

LNK praneša, kad jau daugiau kaip pusantrų metų savo sūnaus net nemačiusi Gražina Leščinskienė tęsia kovą teismuose. Paskutinės žinios apie sūnų jai keliančios itin didelį nerimą – liepos pradžioje 9-erių sulaukęs jos sūnus buvo perkeltas jau į ketvirtą globėjų šeimą, skelbia Alfa.lt.

G. Leščinskienei pradėjus domėtis, kodėl taip dažnai keičiami globėjai, buvo atsakyta, jog „globėjai negali 100 proc. duoti jam to, ko jam reikia.“ Į motinos prašymus sukonkretinti, kokių vaiko poreikių nepavyksta užtikrinti, vaiko interesams neva atstovaujantys Norvegijos pareigūnai nieko daugiau pasakyti negalėjo: „Aš keletą kartų perklausiau, ko būtent. Neišeina, negali, nekonkretizavo. Kol vyksta teismas, tol jokių susitikimų, nieko. [...]“, – pasakojo sūnaus globos Norvegijoje netekusi moteris.

Siūlome pasiklausyti (ČIA) Marijos radijo laidos, kurioje apie šiuo metu Lietuvoje vykdomą parašų rinkimo akciją „Mama, tėtis ir vaikas“ bei grėsmes, kylančias šeimos institucijai mūsų šalyje ir visoje Europoje, pasakoja Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas Urbšys, psichiatras, Tarptautinio teologijos šeimos ir santuokos instituto prof. dr. Gintautas Vaitoška ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Bioteisės katedros doc. dr. Agnė Širinskienė. Laidą veda Liutauras Serapinas.

Bernardinai.lt

1991 08 19, pirmadienis

Žinią, kad Maskvoje kažkas atsitiko, išgirdau vairuodamas tėčio geltoną žigulį. Tai buvo specialus žinių pranešimas ankstyvą rytmetį apie 7.30. Kad įvesta ypatingoji padėtis ir M. Gorbačiovo įgaliojimai sustabdyti, o valdžią perima kažkoks ypatingasis komitetas. Bet nesuteikiau šiai žiniai ypatingos svarbos, nes buvau užsiėmęs savo namo statyba, reikėjo organizuoti, gauti, surasti, sukombinuoti medžiagų – Lietuvoje tuo metu buvo blokados laikas, neįtikėtino pinigų nuvertėjimo laikas, ir apskritai gyvenimas keitėsi neįtikėtinais tempais. Senas pasaulis byrėjo tiesiog akyse.

Tik įdienojus supratau, kad Maskvoje įvyko valstybinis perversmas, o senoji bolševikinė nomenklatūra nori sustabdyti Gorbio reformas. Visai nelinksma pasidarė, kai namuose sulaukiau skambučio iš Vilniaus savanorių rinktinės vadavietės. Pranešė, kad po pietų su savanorio uniforma prisistatyčiau į Aukščiausiąją Tarybą, neaišku, kuriam laikui.

lietuvossąrašas.lt

Vakar (rugpjūčio 18 d. – red. past.) dalyvavau Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir pasisakyti leido – ačiū. Išdėsčiau nuomonę, kad VRK parengta LRT radijo ir televizijos laidų, skirtų Seimo rinkimams, rengimo tvarka prasilenkia su Konstitucija. Su joje įtvirtintu lygių rinkimų principu.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai reiškiamas susirūpinimas dėl to, kad valstybės mastu priimant su šeima, gyvybės pradėjimu susijusius sprendimus, yra įsiklausoma į Bažnyčios atstovų balsą. Tokia kritika išsakoma ir Švietimo ir mokslo ministerijos parengtai Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos projektui. Tačiau mokslininkai teigia, kad tokie teiginiai – bandymas nukreipti dėmesį bei politikavimas. Laisvos visuomenės institutas (LVI) kalbina antropologą, Kembridžo universiteto absolventą dr. Saulių Matulevičių.

Tai antroji pokalbio dalis. Pirmąją skaitykite ČIA.