Tinklaraštis

Emigracija, imigracija, demografija, Europa

2021 metais 20% kūdikių, gimusių Prancūzijoje, buvo duoti musulmoniški vardai

1 Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 28 d. 20:08

Tikroji musulmoniškų vardų dalis tarp naujagimių galėtų būti iki 25 %.

Remiantis naujausios analizės duomenimis, paskelbtais Nacionalinio Statistikos ir ekonomikos tyrimų instituto, dvidešimčiai procentų kūdikių, gimusių Prancūzijoje 2021 metais, buvo duoti musulmoniški vardai.

Prancūzijos civilinis registras, visų Prancūzijoje gimusių vaikų sąrašas, kuris skelbiamas nuo 1900 metų, kasmet yra peržiūrimas Fdesouche portalo.

Tiesą sakant, musulmoniškų vardų procentas 2021 metais pirmą kartą nuo 1996 metų sumažėjo, netekdamas 0.30 procentinių punktų, jei lygintume su 2020 metais. Nuo 2000 metų musulmoniškų vardų skaičius augo vidutiniškai po 0,7 procentinių punktų per metus.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Intelektualų vaidmuo, Žiniasklaida

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

16 Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 28 d. 20:05

Jie dažniausiai išryškėja labai anksti – dar žengiant į paauglystę. Antai klasės auklėtoja paskelbia, kad reikia išsirinkti seniūną ir bendraklasiams jau aišku, ką siūlyti. O ir pats pasiūlytasis priima savo kandidatūrą, kaip natūraliai suprantamą, išskyrus tuos retus atvejus, kai mokinių bendrijoje neatsiranda norinčių prisiimti atsakomybės.

Sovietmetyje tie būsimieji kandidatai į visokiausio rango vadovus dažniausiai būdavo vadinami „aktyvistais“ ir jų karjera klostydavosi gana nuosekliai: pionierių grandies grandininkas – būrininkas – draugovės tarybos pirmininkas – pirminės komjaunimo organizacijos sekretorius ir t. t.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Socialinė politika, Ekonominė politika, Europa

Briuselyje milžiniška demonstracija prieš dideles pragyvenimo išlaidas

4 Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 28 d. 19:56

Pirmadienį Briuselyje susirinko apie 70 000 belgų, kad demonstruotų prieš vis didėjančias pragyvenimo išlaidas šalyje.

Belgijos demonstrantai žygiavo reikalaudami valstybinių priemonių, kad būtų stabdomas smarkus pragyvenimo išlaidų kilimas, praneša Reuters.

Protestuotojai nešė vėliavas ir reklamines juostas su užrašais „Daugiau pagarbos, daugiau algos“ ir „Stabdykite akcizo mokestį“. Vieni protestuotojai reikalavo, kad vyriausybė darytų daugiau, o kiti skandavo, kad darbdaviai privalo padidinti darbo užmokestį ir pagerinti darbo sąlygas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Ukraina, Rusija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt penktoji (birželio 28 diena)

27 Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 28 d. 19:49

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis
Šiaurinis Donbaso flangas

Charkiv. Agresorius daugiau dėmesio skyrė puolimo operacijoms šiauriniame ruože (Dementiyivka – Pytomnyk), tačiau ukrainiečiai apsigynė. Orkai intensyviai artilerija ir raketomis atakuoja ukrainiečių pozicijas, karinius ir civilinius objektus, turi persvarą ugnimi.

Izyum
atakos Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ir Dovhenke – Mazanivka tęsiasi, šį kartą intensyviausiai pulta Dolyna. Agresorius pamatė, jog jo bandymai smogti į flangus šiaurės rytuose (Bohorodychne) ir šiaurės vakaruose (Mazanivka) rezultatų neduoda, tad daro kas lieka – nesėkmingai daužo galvą į sieną atakomis Dolyna link.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Šeimos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Pierre Manent. „Santuoka visiems“

7 Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 27 d. 23:14

Tai ištrauka iš 2021 metais lietuviškai išleistos prancūzų filosofo Pierre Manent knygos „Prigimtinis įstatymas ir žmogaus teisės“. Knyga drąsiai ir be politinio korektiškumo kelia klausimus, apie vis besiplečiančių žmogaus teisių pagrįstumą ir reikšmę mūsų visuomenėms. Knygos įvadinį straipsnį parašė profesorius Albinas Plėšnys. Knygą galite įsigyti visuose knygynuose.

Galbūt šios pastabos padės suprasti, kodėl „santuokos visiems“ reikalavimas pastaruoju metu pasiekė tokios įspūdingos sėkmės mūsų visuomenėse. Kaipgi taip neseniai iškilęs ir vien mažumos mažumai aktualus reikalavimas sugebėjo ne tik itin greitai tapti mūsų šalių įstatymų leidėjų rūpesčiu, bet ir veiksmingai įbauginti bei diskredituoti kiekvieną priešininką ar abejojantį taip sėkmingai, kaip vargu ar esame regėję per visą žmogaus teisių judėjimo istoriją?

Įstatymas, leidžiantis tuoktis tos pačios lyties poroms, iš tiesų yra aktualus tik labai ribotam mūsų bendrapiliečių skaičiui, tačiau dvasinis perversmas, kurį jis ženklina, paliečia visus ir kiekvieną. Reikia suvokti, kad skirtingai nei tolerancijos ir pagarbos homoseksualioms poroms reikalavimas, randantis sau argumentų mums dar pažįstamos moralės lauke, reikalavimas pripažinti tokių porų teisę į santuoką jau yra metafizinio pobūdžio, tai yra jis neišsprendžiamas be pasekmių žmogaus gyvenimo prasmei ir visumai. Noriu pagrįsti šį kiek skambų savo teiginį.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Šeimos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Edvardas Čiuldė. Lietuvos homoseksualizacija kaip tautos idėjos ir valstybės pagrindų demontažo sambrūzdis

10 Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 27 d. 23:11

Visiems mums gerai žinoma, kad demokratinio valdymo tradicijoje, be visa ko kito, yra puoselėjama užduotis didesniu ar mažesniu laipsniu atstovauti taip pat ir skirtingo plauko mažumų interesus. Galiausiai tai, ką vadiname mechanine dauguma, susideda iš skirtingo profilio mažumų, – tarkime, filatelistai ar povandeninės žūklės mėgėjai nesudaro jokios patvarios daugumos politiškai organizuotoje visuomenėje.

Tačiau visuomenės sutarties teorija, siekianti apibrėžti politinio organizuotumo prasmingumą, nurodo, jog valstybės gyvastingumo palaikymui yra reikalingas daugumos pritarimas. Dar kitaip tariant, ta valstybė, kuri savo esme koncentruojasi aplink vienos mažumos lūkesčius, jos interesus labai aiškiai iškelia kaip neginčytiną prioritetą, yra pasmerkta pražūti, gali labai greitai ir triukšmingai subyrėti arba bus pasmerkta dūlėti, užsitęsus gangrenavimo ir puvimo procesams. Tą pravartu būtų, ilgiau neatidėliojant, prisiminti šiandien, kai neaiškia kryptimi mutavę ultraliberalai bando primesti įstatymus, kuriems nepritaria didžioji dauguma bendrapiliečių, be to, daugumos, kuri jau nėra amorfiška masė, o greičiau tauta, nepritarimas tokiai krypčiai čia vis dar didėja, auga.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Užsienio politika, Europa, Ukraina, Rusija

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

134 Tiesos.lt siūlo   2022 m. birželio 23 d. 22:47

Ričardas Čekutis | respublika.lt

Panašu, kad Lietuva vienašališkai įvedė sankcijas rusiškajam tranzitui į Kaliningrado sritį. Tai galbūt būtų garbinga, jeigu mūsų valdžia nebūtų melavusi apie tai, jog tik vykdo Briuselio direktyvas, tuo slėpdamasi už „europinių partnerių” nugarų. Ir bijoti čia reikėtų ne tiek Rusijos atsako, kiek mūsų valdžios nekompetencijos ar net atviro kenkimo valstybės interesams.

Dar 2014 m. buvo priimtas ES Tarybos reglamentas dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje. Šių metų vasario 24 d. Rusijai pradėjus naują agresiją ir įsiveržus į kitas Ukrainos teritorijas, reglamentas buvo gerokai papildytas ir išplėstas. Dabar, pavyzdžiui, geležies ir plieno (juodųjų metalų) sankcijų paketo aprašymas atrodo taip:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

58 Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 23 d. 18:55

Kalba, pasakyta 2022 m. birželio 23 d. Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje,minint Lietuvos sukilimo 81-ąsias metines

„Lietuvių tautos istorija teka paslaptinga ir vingiuota vaga. Jos darbai ir kovos dažnai vyksta sunkesnėmis sąlygomis negu kitų tautų. Jos laimėjimai, nedidelių jėgų, tačiau atkaklių pastangų vaisius, yra dažnai apgaubti tylos. Jos aukos, proporcingai nepaprastai aukštos, nepakankamai suprastos ir įvertintos. Daugelis jos gyvenimo svarbių valandų dar nėra reikiamai apšviestos, kad naujosios kartos galėtų jas pažinti, apmąstyti ir suprasti, kokios pareigos joms yra istorijos pavestos.“

Taip straipsnyje „1941 metų sukilimas“ rašė ambasadorius Stasys Lozoraitis jaunesnysis, neišsipildžiusios Vilties prezidentas, savo gyvenimu ir likimu tarsi patvirtinęs prasmę cituotų žodžių, pasakytų 1971-aisiais, Birželio sukilimo 30-ųjų metinių proga.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Religija ir filosofija, Šeimos politika

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

17 Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 23 d. 18:52

laikmetis.lt

„The John-Henry Westen Show“ laidoje lankėsi Vokietijos kardinolas, buvęs Tikėjimo mokymo kongregacijos vadovas, Gerhardas Mülleris (Gerhardas Miuleris). Jis pasidalijo mintimis apie sklindančius gandus dėl popiežiaus Pranciškaus atsistatydinimo, San Diego (JAV) vyskupo Roberto McElroy’aus (Roberto Makelrojaus) tapimą kardinolu, LGBT propagandistą tėvą Džeimsą Martiną (James Martin) ir pan.

Pirmiausia, interviu metu sakoma, kad sklinda daug gandų apie popiežių Pranciškų: „Popiežius Pranciškus gali atsistatydinti“, „Popiežius Pranciškus gali mirti“. Buvo klausiama, kas dabar vyksta Vatikane.

Kardinolas Gerhardas Miuleris sako tiksliai nežinantis, kas ten vyksta – niekas nežino, kas vyksta, teigia jis.

„Viskas yra Dievo rankose. Ateis diena, kai visi turės mirti, o popiežius yra žmogus, žmogus kaip ir mes. Jis yra piligrimas šioje žemėje, ir mes turime už jį melstis, nes jis yra šventojo Petro, pirmojo popiežiaus ir visuotinės Bažnyčios ganytojo, įpėdinis, taip pat žmogus su visais savo šviesuliais ir šešėliais. Ir mes turime prašyti Dievo atleidimo ir laukti jo malonės“, – sako Vokietijos kardinolas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Ukraina, Rusija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

53 Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 23 d. 18:44

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Sveiki!

Donbaso kryptis
Šiaurinis flangas
- Charkiv. Agresoriaus puolimas šiaurės rytiniame sektoriuje dėl kietos ukrainiečių gynybos įklimpo. Panašu, kad orkai įvedė anksčiau minėtus rezervus iš Belgorodo srities ir vis aktyviau atakuoja šiauriniame ruože (Prudyanka – Pytomnyk).  Ukrainiečių retorikoje šie veiksmai vis dar siejami su orkų bandymu neleisti ukrainiečiams atakuoti aprūpinimo kelio Vovchansk – Kupiansk. Tačiau realybė yra ta, kad bent penketą dienų ukrainiečiai tiesiogiai šiam tiekimo keliui grasinti nebeturi galimybių, jie priversti gintis.
- Izyum. Situacija ir toliau išlieka sąlyginai vangi. Tęsiasi orkų atakos Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože, ukrainiečiai ginasi. Pranešama, jog Izyum sektorių pasiekė du orkų tankų vienetai. Sprendžiant pagal dabartinių mūšių dinamiką ir pajėgų išsekimą, galimai tai ne daugiau nei dvi kuopos, t.y. bendrai iki 20 tankų (vertinant realistiškai 10-15). Taip pat pasirodė informacija, kad sektorių gali pasiekti trumpo nuotolio MRLS (tikėtina „TOS-1 Buratino“ arba „TOS-1A Soncepiok“: https://www.youtube.com/watch?v=dqUXv0TlpDI), kurios turi galimybę naudoti termobarines raketas. Klausimas kuriam tikslui visa tai gali būti panaudota?
1) sustiprinti puolimą Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože, ar 2) reaguoti į galimą ukrainiečių judėjimą vakariniame Izyum grupuotės flange su tikslu sugrįžti prie Velyka Komyshuvakha.
- Lyman. Toliau be pakitimų.
- Severodonetsk
Agresorius toliau koncentruoja pastangas atskirti Borivske – Voronove ruožą nuo Severodonetsk gynybos sistemos, stipriai atakuojama Syrotyne. Tuo pačiu pasirodė informacija, kad orkai ruošiasi forsuoti Severskyi Donec upę. Šiame etape tai nebūtų pats protingiausias veiksmas (Lysychansk gynėjų manevriniai bei artilerijos vienetai to tik ir laukia), bet orkai sugeba nustebinti.
Ruože į pietus nuo Lysychansk pildosi blogiausias scenarijus. Orkai pasirinko sudėtingesnį veiksmų eigos variantą ir vietoje siekio nuo Pidlisne – Myrna Dolyna atakuoti į šiaurę link Lysychansk, šiame ruože vysto puolimą į vakarus ir jau užėmė Loskutivka ir Rai-Oleksandrivka. Lysychansk gynybai tai didelė grėsmė, kadangi dabar orkai gali bandyti:
Iš flango ugnimi ir manevru atakuoti iki tol orkams neprieinamą Mykolajivką ir sudaryti sąlygas ją užimti. Tai leistų agresoriui pulti Verkhnokamyanka iš pietų (nuo Mykolajivka) ir atakuoti Vovchoyarivka iš pietryčių (čia nuo Rai-Oleksandrivka – Loskutivka, atakos jau prasidėjo). Tokiais veiksmai artimoje perspektyvoje Lysychansk būtų blokuotas iš vakarų.
Nuo Pidlisne – Myrna Dolyna – Toshkivka – Ustinivka blokuoti ir atakuoti Lysychansk iš pietų.
Tikėtina, kad viską įgyvendinti vienu metu orkai neturės pajėgumo, tačiau jie jau turi meniu, iš kurio gali rinktis.
- Bakhmut
Bakhmut – Lysychansk kelyje be pakitimų.
Orkams užėmus Loskutivka ir Rai-Oleksandrivka, Zolote „kišenėje“ ukrainiečių padėtis ženkliai komplikuojasi. Lieka vienintelis aprūpinimo kelias per Mykolajivka, kurio kontrolė taip pat labai trapi. Priešas šią vietą dengia artilerijos, minosvaidžių, o atskiruose taškuose ir tankų ugnimi. Ukrainiečiams nepavyks pakeisti situacijos Loskutivka ir Rai-Oleksandrivka, Zolote „kišenė“ toliau kausis apsupime, jei ukrainiečių vadovybė nepriims sprendimo juos atitraukti (kas gali būti itin sudėtinga). Situacija primena Debaltseve 2015 m.

Centras. Be esminių pakitimų.

Zaporizhia. Nepatvirtintais duomenimis ukrainiečiai įsitvirtino Pavlivka gyvenvietėje (Donecko sritis), netoli Vuhledar ir sėkmingai šturmuoja į pietus Yehorivka link. Agresorius bando kontratakuoti, tačiau šiame ruože ukrainiečiai turi susikūrę pranašumą ugnimi (artilerija, minosvaidžiai). Keep going!

Pietų kryptis. Sunkūs mūšiai prie Kyselivka (Chersono sritis) tęsiasi. Stengdamiesi ištampyti ukrainiečių pajėgas, orkai atakuoja vakariau,  nuo Oleksandrivka link Lupareve ruože. Galimai, tuo pačiu agresorius norėtu pasiekti Pietinio Bugo upės žiotis ir iš pietų vėl priartėti prie Mykolaiv miesto.
Vertinant bendrai, padėtis Severodonetsk prašosi, kad gynėjų pajėgos būtų atitrauktos į naują gynybos liniją, pvz.: už linijos Bilohorivka – Verkhnokamyanka – Berestove – Soledar – Bakhmut. Iš šios keblios padėties Severodonetsk ir Bakhmut sektoriuose esančios pajėgos savo jėgomis atsitraukti jau neturi galimybių. Padėtį galėtų pataisyti:
- Sėkmingas ukrainiečių puolimas Pavlivka – Yehorivka. Jei pavyktų išplėsti placdarmą ir vystyti puolimą Volnovachos link, orkams pradėtų drebėti žiedinis raumuo dėl Mariupolio, tad tokiu atveju agresorius būtų priverstas permetinėti vienetus atgal į šį sektorių.
- Ukrainiečių aktyvūs veiksmai vakariniame Izyum flange, galėtu grasinti visam šiaurinio Donbaso flango tiekimui, tad tokie veiksmai priverstų orkus skubiai reaguoti, o tai nuimtų dalį naštos nuo Severodonetsk – Bakhmut sektorių.
- Sėkmingas ukrainiečių puolimas Cherson link galėtų turėti įtakos, tačiau Pietų kryptis turi savo atskirą tiekimo ir pajėgų rotacijos kelią bei ritmą per Krymą. Tad lyginant su dviem pirmais punktais, Severodonetsk sektorius taip gerai nepajustų ukrainiečių sėkmės aplink Cherson.

Žemėlapis:
https://upload.wikimedia.org/.../2022_Russian_invasion_of…

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Puslapis 4 iš 1443‹ Pirmas  < 2 3 4 5 6 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

Vokietijos migracijos ministrė daro spaudimą, kad migrantai gautų pilietybę greičiau, kviečia keisti pilietybės įstatymą

Karas Ukrainoje. Šimtas devynioliktoji (birželio 22 diena)

Vytautas Sinica. Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( II )

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (IV)

Stokholme dviračių takai atspindės lyčių lygybę

Per Lamanšą atvykę migrantai bus sužymimi ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

COVID-19 metu pertrauką turėję virusai sugrįžo – ir elgiasi netikėtai

„KyivPride“ pareikalavo atleisti Arestovičių dėl pareiškimų apie LGBT asmenis, o jis atsakė

Kazimieras Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

Karas Ukrainoje. Šimtas aštuonioliktoji (birželio 21 diena)

Vytautas Radžvilas. Kada atsitiesime? – Kai sugrįžime į savo istoriją

Dominykas Vanhara. Nekilnojamojo turto mokesčio logika vis dėlto egzistuoja

Edvardas Čiuldė. Ar Putinas bus pakartas po mirties?

Ramūnas Aušrotas. Schema „pagalba mainais į ideologiją“

Karikatūristo žvilgsniu. Vakarų parama Ukrainai

Britų tyrimas: 99 proc. susirgusių beždžionių raupais buvo homoseksualai

Karas Ukrainoje. Šimtas septynioliktoji (birželio 20 diena)

Niujorko teisėja nusprendė, kad žydų universitetas nėra religinis, privalo pripažinti LGBT studentų klubą

Įstatymus kuria nebe Seimas, o teismai. Įteisinsime ir raidę „Ł“

Kastytis Braziulis. Britai siekia kurti trijų jūrų sąjungą, o Senoji Europa nepatenkinta nauju konkurentu

Karas Ukrainoje. Šimtas šešioliktoji (birželio 19 diena)

Lyčių ideologijos diegimas yra prievarta prieš vaikus – D. Trumpas

Kard. S. Tamkevičius SJ. Dievo meilės slėpinys – Devintinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.