Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kreipiamės į Jus, norėdami atkreipti dėmesį į š. m. rugsėjo 11 d. per Lietuvos televiziją transliuotą laidą „LRT Forumas“, kurioje didžiausias dėmesys buvo skirtas vystomiems projektams vertingiausiose Lietuvos teritorijose – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytame Vilniaus istoriniame centre bei Kuršių nerijoje. Be abejonės, pasirinkta tema labai aktuali ir ji tikrai verta LRT eterio. Visuomeninio transliuotojo vaidmuo yra nepaprastai svarbus, siekiant objektyvaus dialogo ir pamatinių teisinės demokratinės valstybės vertybių išsaugojimo bei jų įtvirtinimo. Todėl LRT žurnalistams tenka didžiulė atsakomybė užtikrinant visuomeninio transliuotojo misijos įgyvendinimą ir siekiant, kad jų pateikiama informacija būtų „objektyvi, tiksli, nešališka ir neveikiama jokių kitų, išskyrus visuomenės, interesų“.

Rugsėjo 12-ąją žurnalistas Edmundas Jakilaitis savo veidaknygėje pasidalijo žinia apie savo ir brolių šaulių dovaną Lietuvai – interneto duomenų bazę skambiu pavadinimu akylas.lt, įsteigtą budrių Lietuvos piliečių ir nuo šiol laukiančią dar budresnių piliečių – brolių ir seserų – pranešimų apie pastebėtus įtartinus Kito – piliečio ir/ar nepiliečio – veiksmus.

Lenkijoje į valdžią atėjusi Jaroslavo Kačinskio „Teisės ir teisingumo“ partija stengiasi įtvirtinti ne tik naują Lenkijos vaidmenį ES, prisišliejant prie dviejų didžiųjų valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos,—bet ir laiduoti savų nacionalinių interesų paisymą europinės politikos lygmenyje. Partija savo veiklą grindžia krikščioniškomis vertybėmis, atvirai pasisako už suverenių galių stiprinimą plėtojant ES integracijos projektą, ėmėsi glaudinti politinius ryšius su Vengrija, kurios lyderis jau senokai trikdo europinio politinio elito vizijas. Pastaruoju metu Lenkija ima kelti Vokietijos užmokesčio už jos 1939 metų agresijos padarinius klausimą. Pavyzdys užkrečiamas – pasigirdo ir Graikijos balsas. Tad pastebimai ėmė kaisti Lenkijos vadovų ir europinių aukščiausio rango pareigūnų santykiai. Naujoji valdžia pirmiausia ėmėsi peržiūrėti ankstesnės liberalkairuoliškos Donaldo Tusko politikos ir ją grindusios ideologijos palikimą, kuris kai kuriose srityse labai aiškiai kertasi su pamatinėmis krikščionybės vertybėmis. Jau krikščioniškų vertybių iškėlimas ir religijos kultūrinės bei politinės svarbos pripažinimas ES politiniam elitui yra nelyg raudona skraistė buliui. Tačiau dėl to atvirai reikšti nepasitenkinimą nėra kaip – atvirai rodyti savo kovingą ateistinį genderizmą būtų politiškai pražūtinga. Krikščionybė iš europinės kultūros trinama minkštuoju būdu: juridiniais būdais keičiamas pamatinių sąvokų – šeimos, lytiškumo, gyvybės ir kitų – turinys ir žmonės verčiami laikytis naujų teisinių „išaiškinimų“, kurie įdiegiami nacionalinėn jurisdikcijon įvairiais Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, direktyvomis bei tarptautinėmis konvencijomis. ES jau susiklostė tam tikras aukščiausio teisininkų sluoksnio sutarimas dėl būtinumo įtvirtinti naujesnius „pažangesnius“ tų sąvokų aiškinimus, keičiančius įvairiose religijose prigimtiniu laikomą požiūrį į žmogų, jo lytį, o sykiu – į visuomenės tvarką bei teisingumą.

Žmogus nustojo domėtis prasmės problema, – XX amžiaus pabaigoje kalbėjo semiotikas Algirdas Julius Greimas. Tiesiog netelpa galvoje, kokia netikėta įžvalga amžiuje, kuriame prasmės ir beprasmybės dilema buvo kertinė. Ar tai reiškia, kad jau ano amžiaus pabaigoje prasmės idėja buvo nustumta į paraštę kaip nebereikalinga, tuščia ir beprasmiška? Ką tada galėtume pasakyti apie šiandieną, ar prasmė palaidota amžiams, o gal kada aprėpiamoje ateityje bus ekshumuojama ir patalpinta kokiame nors muziejuje šalia vertingų archeologinių radinių, greta faraonų mumijų ir sarkofagų?

Jei būtume cinikai, sakytume: štai jie – pirmieji rinkimų sezono daigai… Dar ankstyvi, bet užtat kokie ryžtingi ir drąsūs.
Džiaugiamės ir mes europarlamentaro nušvitimu ir bandome prisiminti, kada paskutinį kartą ponas Petras Auštrevičius taip karštai troško tiesos? Kad ir apie savo partiją ir jos viršūnių korupciją? O juk tikrai dar ne per vėlu…
Tiesos.lt redakcija„“

Net nesitiki, kad jau praėjo penkeri metai, kai skaitytojams kasdien atsiveria Tiesos.lt. Tarp įvairių laikraščių būtent šiam tinklapiui norisi atiduoti pirmenybę, o tokiai pozicijai yra asmeninės patirties tolima priešistorė.

O buvo taip: nuo 1958 m. plūduriuojant sovietinių lagerių duobėse, teko aptikti perlų, žvilgančių niūrioje komunistinio tvaiko prieblandoje, o ypač – TIESOS idėją! Keisčiausia, kad formaliai tai nebuvo naujovė: politinių kalinių tarpe apie tiesą buvo kalbama dažnai, nes tiesa ir teisingumas buvo pagrindiniai politinės laikysenos ramsčiai. Tuo tarpu mus įkalinęs sovietinis režimas, atvirkščiai, buvo melo ir neteisingumo įsikūnijimas. Suvokiant savojo pasirinkimo teisingumą, nėra sunku pavergėjui priešintis. Tačiau, esant nepalankioms išorinėms ir moralinėms sąlygoms, sunkiau būna išlaikyti dvasinę giedrą ir viltį. Tuomet išryškėja, kad vergas ne tiek tas, kas būna pančiais surakintas ar už grotų pasodintas, bet ypač tas, kuris praranda minties ir sąžinės laisvę. Juk žmogus yra visą gyvenimą bręstanti būtybė, o tam reikalingos ne tiek fizinės, kiek intelektualinės bei moralinės sąlygos. Šias elementarias galimybes komunistai stengėsi kaliniams riboti, o ypač dvasinio ugdymo priemones – religinę literatūrą ir bendravimą su dvasininkais. Tai buvo esminis žmogaus įkalinimas.

Rugsėjo 15 dieną Šventojo Sosto spaudos atstovas, vadinamosios spaudos salės direktorius, Greg Burke informavo, jog pradėtas tyrimas dėl vieno Šventojo Sosto diplomatinės tarnybos nario veiksmų, „susijusių su pedopornografija internete“, skelbia Vatikano radijas.

Septyniolika Seimo narių iš įvairių Seimo frakcijų: Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Žygimantas Pavilionis, Rimantas Jonas Dagys, Kazys Starkevičius, Vytautas Juozapaitis, Kęstutis Masiulis, Andrius Navickas, Kęstutis Glaveckas, Stasys Tumėnas, Arūnas Gumuliauskas, Rita Tamašūnienė bei kiti kreipėsi į Europos Komisijos Pirmininką Žaną Klodą Junkerį (Jean-Claude Juncker) prašydami nesvarstyti jokių sankcijų migrantų kvotų atsisakančioms šalims.+

Veidaknygė

Kas pritariate vengrų vyskupui?