Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

„Kas valandą, kas dieną
Apstulbina žinia,
Kad – kirvis į kamieną ,
O blogis – į mane.“
                                Justinas Marcinkevičius

Mieli šilutiškiai, p. Mere, gerbiami Šilutės rajono Tarybos nariai,

šis poeto lygiai prieš 50 metų savo gentainiams ištartas perspėjimas, deja, su kiekviena diena darosi vis aktualesnis. Artėjant 2020, Europos Sąjungos paramos pabaigos mūsų šaliai metams, įvairių lygių – didelių miestų ir mažų miestelių – valdžios, užuot europinius pinigus panaudoję infrastruktūros – mokyklų, kultūros ir sveikatingumo centrų, vaikų darželių, globos namų, ambulatorijų ir panašiai – atnaujinimui bei plėtojimui arba socialinių programų, mažinančių skurdą įgyvendinimui, didžiules lėšas „įsisavina“ masiškai naikindami želdinius ir tuo ženkliai blogindami žmonių gyvenimo sąlygas. Tarsi koks apsėdimas mūsų žalią tėviškę užplūdo pragariška medžių genocido „mada“, vietoj parkų, vejų, skverų įtupdanti į miestų ir miestelių centrus neproporcingas, nefukcionalias, saulės deginamas ir skersvėjų perpučiamas „raudonąsias aikštes“, tinkamas nebent desantininkų malūnsparniams leistis.

Geras ganytojas už avis guldo gyvybę

Jėzus kalbėjo: „Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę. Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko. Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.

Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę. Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.

Tėvas myli mane, nes aš guldau savo gyvybę, kad ir vėl ją pasiimčiau. Niekas neatima jos iš manęs, bet aš pats ją laisvai atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją atsiimti; tokį priesaką aš esu gavęs iš savojo Tėvo“. (Jn 10, 11–18)

Laisva visuomenė

2018 m. kovo 28 d. Budapešte įvyko Višegrado grupės (toliau – V4) ministerijų, sprendžiančių šeimos politikos klausimus, atstovų susitikimas. Susitikimo pabaigoje Vengrijos Žmogiškųjų išteklių ministras Zoltanas Balogas, Čekijos Administracinių reikalų ir socialinės politikos viceministrė Jana Hanzlikova, Lenkijos Šeimos, socialinės politikos ir darbo ministrė Elzbieta Rafalska bei Slovakijos Socialinių ir šeimos reikalų ministerijos generalinis sekretorius Branislavas Ondrusas pasirašė pareiškimą:

alkas.lt

Ištraukos iš: Chorchės Ortegos i Gaseto (1883 –1955) knygos Mūsų laikų tema ir kitos esė  (Vilnius: Vaga, 1999), skliaustuose nurodomi puslapiai. Visi išskyrimai autoriaus.

Jūsų dėmesiui siūlome LRT laidos „Studija 50“ balandžio 19 dienos įrašą.

Išgirsite žurnalisto Valentino Mitės interviu su kunigu Robertu Grigu – buvusiu disidentu, žmogumi, atsisakiusi duoti priesaiką okupacinei kariuomenei, baigusiu pogrindinę kunigų seminariją.

Šią savaitę LRT Tarybos pirmininkui Ž. Pečiuliui ir Generalinei direktorei M. Garbačiauskaitei-Budrienei buvo įteiktas raštiškas kreipimasis dėl Nacionalinio transliuotojo misijos.

Kreipimąsi pasirašė Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimą rengusių ir kitų visuomeninių bei pilietinių organizacijų atstovai. Kreipimesi reikalaujama, kad savo veikloje LRT puoselėtų nacionalines Lietuvos Respublikos vertybes, o transliuojamame turinyje užtikrintų nešališką informacijos pateikimą bei žodžio laisvę. LRT vadovai yra raginami pradėti dialogą su visuomene dėl kreipimesi pateiktų reikalavimų įgyvendinimo ir tolesnio bendradarbiavimo.

Žaliasis valstietis Seimo narys Mindaugas Puidokas parašė straipsnį, kuriame išreiškė gilų susirūpinimą, kad ES ir Kanados sutartimi CETA nebūtų sumenkintos taisyklės, apsaugančios rinką nuo „žemesnės kokybės ir genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) bei produktų“, ir pasidalino šiuo savo opusu veidaknygėje.

Imkit ir skaitykit, „brangūs Lietuvos žmonės“, kaip partija ir vyriausybė jumis rūpinasi:

Jūsų dėmesiui siūlome agentūros „The Associated Press“ (AP) žurnalisto Michael Tarm
parengtą interviu su buvusia teisininke ir Seimo nare Neringa Venskiene, šiuo metu laukiančia JAV oficialių tarnybų sprendimo dėl jos ekstradicijos Lietuvos prašymu.

Šį interviu jau paskelbė ir „The New York Times“ (JAV), „Daily Mail“ (Jungtinė Karalystė).

Alkas.lt

1988 m. balandžio 20 d., lygiai prieš 30 metų, Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) susikūrimo išvakarėse, filosofas Arvydas Juozaitis Vilniuje Dailininkų sąjungoje perskaitė savo garsųjį pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Sovietinių okupantų pavergtoje Lietuvoje – tai buvo neįtikėtinas įvykis, uždegantis postūmis Tautos žiedui – burtis, vienytis ir peržengus per kultūrinę veiklą žygiuoti į politinę nepriklausomybę.

Ta proga Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas susisiekė su LPS iniciatyvinės grupės nariu, rašytoju, filosofu A. Juozaičiu ir paprašė prisiminti šią dabar jau istorinę kalbą bei pasidalinti įspūdžiais apie to meto ir dabarties Politinę kultūrą Lietuvoje.

Balandžio mėnuo prasidėjo dviguba švente – Didžiojo Prisikėlimo ir Pasauline juoko diena. Pastaroji, regis, tebesitęsia, nes dirbti su politikais ar greta jų yra amžinas humoro ir nesusipratimų laikas. Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių ir mero A.Griciaus ketinimas trečią kartą reikšti nepasitikėjimą Remigijumi Aču tai tik patvirtina. Todėl ne nuodėmė pafantazuoti vietos klerkų pajuokavimų „ Žemaičio“ paminklo dislokacijos vietos keitimo tema, kur pilkojo Raseinių pastato tarnautojai žada perkelti skulptūrą arčiau savivaldybės ir rankos mostą nukreipti į kitą pusę. Gal būtų tikslingiau, jei istorinį V.Grybo paminklą dar ir „patobulintume“, t.y. atsuktume „Žemaitį „veidu į savivaldybės pastato fasadą su pridėtu prie smilkinio pirštu, nes dabartiniams raseiniškių išrinktiesiems iki Dvasinio Prisikėlimo tiek toli, kad jų perrinkimas dar vienai kadencijai būtų nedovanotina klaida.