Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Seimas pradėjo svarstyti Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvadas, kurias pristatė Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius.

Veidaknygė

Kada paskutinį kartą buvai girioje? Ar matei, kokia ji – NEREGĖTA LIETUVA? #IšeikįMišką

SPALIO 13d. 11val. kviečiame į visuotinį pėsčiųjų žygį per Labanoro girios miškus ir kirtavietes – ATEIK IR PAMATYK PATS!

Lietuvos valstybė vis dar nyksta. Ir fizine, ir moraline prasme. Piliečių skaičius vis dar mažėja. O mažėja todėl, kad vis dar daug piliečių netiki Lietuvos valstybės suklestėjimu. Netiki, nes nepasitiki. Nepasitikime valdžios moralumu ir teisingumu.

Nepasitikime, nes politikai nuolat šlykščiai meluoja vardan išimtinai savaip godžių (egoistinių) siekių. Nepasitikime net geromis naujienomis, pavyzdžiui, apie Lietuvos ūkio augimą, nes įtikėjome, kad šio augimo vaisiai dalies mūsų vis tiek nepasieks. Nepasitikime ir vienas kitu, nes sąžiningumas ir padorumas tarpusavio piliečių santykiuose tapo prabanga. Visas šis nepasitikėjimas neabejotinai įtakoja savivertės piliečių tarpe nykimą. Vis mažiau branginame vienas kitą ir mūsų bendrystę; vis mažiau pasitikime ir mylime savąjį bendrabūvį – savo valstybę. Valstybė mums tapo nebe sava.

Rugsėjo 19 d. Mykolo Romerio universitete įvyko konferencija „Europos likimas: integracija, suverenumas, tapatumai“. Konferencija nepatraukė nei akademinės, nei platesnės visuomenės dėmesio. Kitaip būti ir negalėjo, nes tai buvo tipiškas nuobodus akademinis renginys, kuriame visi prelegentai vieni kitus puikiausiai pažinojo, neketino nieko naujo pasakyti ir nesitikėjo nieko svarbaus išgirsti. Visi žinojo, kur pakliuvę: vykdomas projektas, į projektą yra įtraukta konferencija, atėjus laikui reikiama eilutė atsiras ataskaitose, po to bus nauji projektai ir nauji nuobodūs akademiniai renginiai, kaip tai akademinėje sferoje įprasta.

Spalio 5 d. Lietuvos mokytojų išplatintą Peticiją, reikalaujančią, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nedelsdama atsistatydintų, pasirašė ir į Lietuvos Respublikos prezidento postą kandidatuojantis Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis. Jis paragino visus sąmoningus Lietuvos piliečius palaikyti švietimo darbuotojų reikalavimus ir pasirašyti „Peticiją dėl visuomenės solidarumo su Lietuvos mokytojais“ ČIA).

„Varpas“  | 2016 (6)

Tai nuostabi, kilni, patikėjusio okupanto žodžiu legalizuotis Lietuvos partizano – Juozapo Streikaus-Stumbro baigiamoji kalba – jo sulikvidavimo KGB Troikos teisme. Tai priesakas mums, niekaip lig šiol neįsisąmoninantiems okupacijos esmės.

Kai buvo suteiktas paskutinis žodis, vienas paskutinių Lietuvos partizanų Juozas Streikus kalbėdamas neneigė net akivaizdžiai išgalvotų kaltinimų, nesigynė, o kaltino.

Į teisėjo klausimą „Už ką žudėte tarybinius piliečius?“, Juozas atsakė:

Seimas antradienį grįžo svarstyti Konstitucijos pataisų, norint įteisinti individualų konstitucinį skundą ir sudaryti galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą.       
                                                    2018 m. spalio 9 d.        „ELTA“ pranešimas

Aiškinamajame rašte teigiama – asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Tuo norima įtikinti Lietuvos piliečius, kad po aukščiausios Lietuvos teisminės institucijos, įteisintos Konstitucijoje – Aukščiausiojo Teismo (AT) galutinio ir neskundžiamo sprendimo, vietoj Strasbūro reikės dar vienos Lietuvos teisminės institucijos – Konstitucinio Teismo (KT), kur pasikeisdami darbuojasi tie patys teisėjai.

Spalio 10 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė savo neskundžiamą nutartį: medžių kirtimui Kaune pasipriešinusiems ir policijos „stop“ juostos nepaisiusiems piliečiams baudos neturi būti skiriamos – visuomenė turi teisę iš savivaldybės reikalauti kokybiškos informacijos apie ketinamų iškirsti medžių būklę, prašyti atlikti želdinių būklės ekspertizę.

Parengė Aidanas Praleika | lzinios.lt

Trys mokslininkai sukėlė didžiulį skandalą, atlikę provokacinį eksperimentą, kuriuo įrodė, kad net autoritetingiausi socialinių mokslų atstovai nesiims ginčyti visiškos nesąmonės, jei ta nesąmonė atitinka madingą ideologiją – kovą prieš rasizmą, lyčių nelygybę, lytinį smurtą ir panašiai.

Artėjant savivaldybių tarybų rinkimams visuomeniniai rinkimų komitetai vėl tapo diskusijų objektu. Ypatingai po to, kai Seime atsirado noras leisti partijoms sudaryti koalicijas su visuomeniniais rinkimų komitetais. Konservatorių patriarchas prof. V.Landsbergis be užuolankų tai įvardijo kaip ketinimą įteisinti „gaujelių demokratiją“.