Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

...

Ypač susirūpinimą kelia tai, kad tarp prašymą inicijavusių studentų yra Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje darbuotoja, kas leidžia manyti, jog šioje pamatinių demokratinių vertybių saugojimo ir sklaidos institucijoje įsivyravo autoritarinis požiūris į žmogaus teises ir laisves. Minėtos atstovybės Lietuvoje darbuotojos inicijuotas prašymas TPSMI administracijai primena sufabrikuotus „darbo žmonių“ laiškus sovietų komunistų partijai, kuriuose būdavo smerkiami mokslininkai, rašytojai ir kultūros veikėjai, nepritarę oficialiai sovietų komunistų partijos doktrinai. Būtent analogiškų laiškų pagrindu sovietų valdžia atleisdavo iš darbo jai neįtikusius kultūros ir mokslo darbuotojus, pašalindavo iš kūrybinių organizacijų rašytojus bei kitus kūrėjus, o kai kuriuos jų tokių prašymų pagrindu („pritariant darbo kolektyvams“) įkalindavo arba ištremdavo į Sibiro lagerius.

...

„Lietuvos žinios“

Dažnai matau buvusį Lietuvos laisvės kovų dalyvį, už dalyvavimą pokario partizanų kovose apdovanotą aukščiausiais valstybės medaliais, Albiną Kentrą, einantį Totorių gatve. Netekęs trijų brolių partizanų ir kantriai nešęs rezistencijos sunkumų naštą, A. Kentra jau nepriklausomybės laikais kovoja kitą karą – su biurokratais ir visuotine rezignacija, abejingumu ir piktavališkumu, kurie dar labiau nei metai sulenkė jo pečius, nors giedros mėlynos akys byloja apie nepalaužiamą tikėjimą gera valia ir teisingumu. Dabartinis jo rūpestis – išsaugoti istorinį pastatą, iš kurio XX a. išėjo pirmieji savanoriai ginti Tėvynės.

Vieną dieną, išėjęs iš namų, Jėzus sėdėjo ant ežero kranto. Prie jo susirinko didžiulė minia; todėl jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o visi žmonės stovėjo pakrantėje. Ir jis daug jiems kalbėjo palyginimais.

Jis sakė: „Štai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti nukrito ant uolų, kur buvo nedaug žemės. Jie netrukus sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Saulei patekėjus, daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo. Kiti grūdai nukrito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos. Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą. Kas turi ausis, teklauso!“

Priėję mokiniai paklausė: „Kodėl jiems kalbi palyginimais?“ Jėzus atsakė: „Jums leista pažinti dangaus karalystės paslaptis, o jiems neleista. Mat, kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. Aš jiems kalbu palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta. Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: ‘Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. Šitų žmonių širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau’. Todėl palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi. Iš tiesų sakau jums: daugel pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo.

O jūs nūn pasiklausykite palyginimo apie sėjėją. Pas kiekvieną, kuris girdi kalbant apie karalystę ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta širdyje. Tai ir yra pasėlys prie kelio. Pasėlys ant uolų – tai tasai, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima. Tačiau jis be šaknų – nepastovus žmogus. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jis lengvai atpuola. Pasėlys tarp erškėčių – tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas. Pasėlys geroje žemėje – tasai, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir duoda derlių: kas šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą“. (Mt 13, 1–23)

Dalijamės Vytauto Didžiojo Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (VD PMDF) dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje išsakyta įžvalga apie aukštajame moksle susiklosčiusią situaciją, kuri apsinuogino grupelei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto (VU TSPMI) magistrantų išreiškus pretenzijas dėl prof. Vytauto Radžvilo dėstomo kurso ir jo „reakcingų pažiūrų“ (daugiau skaityti ČIA).

Dalijamės Raimondo Navicko žinia apie tai, jog ir vėl pasikėsinta į jo galimybes per savo pagrindinę Veidaknygės paskyrą skleisti savo požiūrį ir vertinimus.

LRT laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė Vytauto Didžiojo universiteto docento Rimvydo Valatkos kvietimu perskaitė paskaitą, kurioje ji su studentais, būsimais žurnalistais, dalijosi įvairiopa savo patirtimi ir išmintimi. R. Miliūtė pasipasakojo, ir kaip ji tapo žurnaliste, ir kaip ji suprantanti, kas yra tikroji žurnalistika, ir kokių būta įdomių epizodų jos žurnalistinėje karjeroje.

Alfa.lt

Statistika nemeluoja, tik sako tiesą, kuri neteisinga. Jei vienas uždirba 100 000 EUR, dešimt po 1000 EUR ir šimtas po minimalų 380 EUR, vidutiniškai žmogus uždirba 1333 EUR. Pirmasis pasakys: ko norit, runkeliai, tuoj pavysim Europą. Antrasis vargšas: dauguma uždirba daugiau. O trečiasis pasakys, kad tai kapitalistų melas ir visus reikia sušaudyti.

1941 m. birželio sukilimo diena – Birželio 23-ioji, kaip atmintina, 1997 m. liepos 3 d. buvo įrašyta tarp Lietuvos atmintinų dienų, tačiau „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Respublikos teisės aktu nebuvo įteisintas.

Ką gi minime, į ką atsiremiame? Ar į chaotišką, gal ir neblogą, tačiau neapibrėžtą, manipuliacijoms pasiduodantį, ar turime sukilimą skelbiantį, prieš okupaciją sukilti duotą signalą – istorinį akcentą? Turime pareiškimą  „Birželio sukilimo deklaravimas“, paskelbtą 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją, kuris ir paskatino Tautą sukilti.

Pro Patria

Vilniaus universiteto Rektorius neseniai viešai pasidžiaugė sparčiai į viršų šuoliuojančiais VU tarptautiniais reitingais. Nors gerą naujieną išgirsti visuomet smagu, tačiau ji nejučia priminė mūsų politikų pomėgį džiaugtis nenumaldomai augančia šalies ekonomika ir nuolat didėjančiu BVP sparčiausios ir masiškiausios ES emigracijos fone… Džiaugtis mūsų mokslo pasiekimais, kaip žinia, irgi būtų kur kas smagiau, jei Lietuvos dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai stabiliai nemuštų ES mokslininkų užmokestį fiksuojančių statistinių lentelių dugno… Tačiau apie šią, kaip ir apie daugelį kitų mūsų aukštojo mokslo skaudulių bei bandymus šią sistemą eilinį sykį reformuoti jau rašyta prirašyta… Šįsyk norėčiau parašyti apie eilinės Lietuvos aukštojo mokslo pertvarkos planų „šalutinį poveikį“, kuris iki šiol nesulaukė didesnio AM reformatorių, visokio plauko ekspertų ir šia tema rašančių žurnalistų dėmesio. Turiu omenyje pačių mokslininkų bendruomenių, įstrigusių nesibaigiančių reformų verpete, savijautą, akivaizdžiai įtakojančią darbo aukštosiose mokyklose atmosferą ir tarpusavio santykius.

Liepos 15 dieną, šeštadienį, monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke (Ukmergės r., Vidiškių sen., Kadrėnų k.), tradicinėje Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventėje, bus paminėtos ir Monsinjoro trečiosios mirties metinės.