Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Laisvos visuomenės institutas

Lietuvoje vis dažniau iškyla diskusijos apie George’ą Sorošą ir jo kuriamą „atvirą visuomenę“, tačiau jose pritrūksta konkretumo, o pats Sorošas vaizduojamas kaip mistinis krikštatėvis pasaulio politikos užkulisiuose. Būtent todėl, kad šiame vaizdinyje daug tiesos, prasminga atskirti pelus nuo grūdų ir Sorošo įtaką Lietuvos ir pasaulio politikai pagrįsti faktais.

Ką darys Neringa Venckienė, kai baigsis teismai?

Dalijamės buvusios politikės ir buvusios teisėjos, mamos ir globėjos, teisiamosios ir kalinės interviu, duotu Rūtai Janutienei atgimusioje „Paskutinėje instancijoje“ (OpTV). Kalbėtasi atvirai ir išsamiai – apie slapta paliktą Lietuvą ir gyvenimą Amerikoje, mėginimą pabėgti nuo sargų Lenkijoje, sūnų ir dukterėčią, skyrybas ir prarastą aukštą padėtį visuomenėje.

Dalijamės spontaniška Tiesos.lt skaitytojo reakcija į dar vieną peržengtą ribą – prisidengdami SAM rekomendacijomis garbaus amžiaus žmonėms nesilankyti tose vietose, kur būriuojamasi ir taip padidinti savo galimybes apsisaugoti nuo koronaviruso infekcijos, kai kurie verslininkai ėmė ir uždraudė „garbaus amžiaus žmonėms“ apskritai užeiti į vidų (daugiau skaityti ČIA)...
Klausdami – gal jau laikas viso pasaulio mokslininkams sutelkti jėgas ir sukurti skiepus nuo… nužmogėjimo, nes, kaip parodė neseni įvykiai Europoje, dar taip neseniai, rodos, darniai skandavusioje „daugiau niekados“, natūralus žmonijos imunitetas ir vėl sunyko, siūlome prisiminti ir ankstesnį E. Paškausko straipsnį (pirmąją dalį skaitykite ČIA), viltingai kvietusį pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis bent kai ką susitvarkyti daug sąžiningiau.

Pagerbdami 1951 m. gegužės 22 d. žuvusio Julijono Būtėno (1915–1951), pasak Vidmanto Valiušaičio, vieno geriausių ir sąžiningiausių visų laikų lietuvių žurnalisto šviesų atminimą, jūsų dėmesiui siūlome trumpą garbingo gyvenimo apžvalgą, parengta pagal knygą „Sakalai parskrido. Julijonas Būtėnas atminties liudijimuose“ (2008, sudarė Vitalija Kazilionytė).

retro

Turėsim greit vasarą. Pasileis vėl Lietuva žemuogiauti ar voveraičių be PVM prie didelio vieškelio jau už eurus. Gal ir pats kas surizikuosit miškan. Ten dar gali susitikt kokį briedį ar erkių kekėm pasišiaušusį elnią. Tie turi karališkus ragus – kuo didesnius, tuo geriau. Ir baisu, ir gražu.

Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimo centras

1948 m. gegužės 22–24 dienomis buvo įvykdytas didžiausias masinis žmonių trėmimas iš Lietuvos – per vos kelias dienas trukusią operaciją kodiniu pavadinimu „pavasaris“ į Sibirą ištremta apie 40 tūkst. žmonių.

Nacionalinis susivienijimas išplatino pareiškimą, kuriame reikalaujama nedelsiant iš teisės aktų ir institucijų praktikos panaikinti visas vyresniojo amžiaus piliečius diskriminuojančias nuostatas. Šiuo pareiškimu reaguojama į po ministro A. Verygos rekomendacijų prasidėjusį masinį savavališkų „draudimų“ vyresnio amžiaus žmonėms įvedinėjimą valstybės įstaigose ir verslo įmonėse. Ypač aštriai ši problema pasireiškė švietimo įstaigose dirbančiųjų atžvilgiu. 

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje itin išaugo įtakingų valstybės veikėjų susirūpinimas savo tamsia praeitimi.

Šiandien Seimo Nacionalinio saugumo komitete svarstytos pataisos, kurios leistų neviešinti diplomatų, dirbusių su KGB pavardžių (daugiau žr. ČIA).

(1920 m. gegužės 18 d. – 2005 m. balandžio 2 d. )

Dalijuosi su fb Bičiuliais nuotrauka ir istorija iš dabar jau nutolusių 1990-ųjų.

Buvo ruduo, jau paskelbta Nepriklausomybė, atlaikyta SSSR ekonominė blokada. Ir nors Lietuvoje tebestovėjo svetima kariuomenė, iš kremliaus aidėjo grasinimai ir reikalavimai „grįžti į teisinę padėtį iki Kovo 11-osios“ (tada jie, esą, pradėtų derybas) – gyvenimas pamažu keitėsi. Vadavosi iš primestų sovietinių gniaužtų.

Gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena. Pilietinį pasipriešinimą įkūnija pokario partizaninio karo, pasipriešinimo sovietinei okupacijai, laisvės kovų istorija. Šią ypatingą dieną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko knygos „Lietuvos partizanų valstybė“ pristatymas. Pokalbyje dalyvavo knygos autoriai – archeologas prof. dr. Vykintas Vaitkevičius ir istorikė dr. Aistė Petrauskienė – bei literatūrologas, kultūros tyrinėtojas doc. dr. Darius Kuolys.