Bernardinai.lt
Šį komentarą neišvengiamai būtina pradėti ilgoka G. K. Chestertono citata: „Materialistinė filosofija tikrai varžo daug griežčiau už bet kokią religiją. Krikščionis gali visiškai laisvai tikėti, kad visatoje nemažai nustatytos tvarkos ir neišvengiamo vystymosi. Bet materialistui neleidžiama į jo nepriekaištingą mašiną atnešti nė mažiausio spiritualizmo ar stebuklų dulkelės, negalima išsaugoti nė mažiausio nykštukėlio, pasislėpusio raktažolės žiede. Krikščionis pripažįsta, kad visata daugialypė ir net kiek padrika, lygiai kaip sveikas žmogus žino esąs sudėtingas. Sveiko proto žmogus žino esąs šiek tiek žvėris, šiek tiek šėtonas, šiek tiek šventasis, šiek tiek pilietis. Klausykit, sveikas žmogus netgi žino esąs šiek tiek beprotis. Bet materialisto pasaulis visai paprastas ir pastovus, panašiai kaip beprotis tvirtai žino esąs sveikas. Materialistas įsitikinęs, kad istorija tėra paprasta priežastingumo grandinė, visai kaip aukščiau minėtas įdomus žmogus tvirtai tiki esąs viščiukas. Materialistai ir bepročiai niekada neabejoja. Deterministų užduotis susaistyti, o ne išlaisvinti. Jie visai teisingai vadina savo dėsnius priežastingumo grandinėmis. Tai stipriausios grandinės kada nors kausčiusios žmogų.“