Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Šeima tvirta ne tada, kai gerai. Kai visi drybso sekmadienį krėsluose prie baseinėlio su kokteiliais. Kas ko vertas sužinai atėjus išbandymams. Kai kyla tikra grėsmė visiems ir kiekvienam.

Jei vieningai prieš pavojus, mūru už kitą, negaila paaukoti dalį savo patogumų – tai šeima. Jei riejasi ir kaltina, jei nusispjaut vienam ant kito ir to, kas bus, jei tik pykšt pykšt durys ir užsidaro savo kambariuose – šeimos nėra. Tik laiko klausimas, kada subyrės.

Taip dabar Europos Sąjungoje. Pradžia buvo graži ir protinga, bet tai jau antika. Vidinių įcentrinių ryšių nebelikę. Tik pačiulbėjimai apie amžinąsias vertybes. Pirmas rimtas išbandymas, ir didingos tuštybės kaukės nukrito.

Ar gerai, kad yra viešinami telefoniniai pokalbiai? Ne, negerai. Neteisėtomis priemonėmis arba gudriai naudojantis įstatymo spragomis teisėtos valstybės nesukursime. Toks turėtų būti mano trumpas atsakymas į šį klausimą. Tačiau…

Žiūrint iš visuomenės pusės. Gerai. Tegu velka visas politikų blogybes į dienos šviesą. Skaidrumas ir viešumas padeda kovoti su korupcija, drausmina politikus, valdininkus ir pareigūnus. Viešinimas veikia kaip prevencinė priemonė. Kuo daugiau viešinsime, tuo mažiau bus korupcijos. Jeigu pokalbių viešinimas mažina korupciją, tai reikia viešinti visus visų svarbių, įtakingų asmenų telefoninius pokalbius. Visus, be jokių išlygų.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) dar kartą atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės viešai paskelbtos informacijos, jog buvusiai kandidatei į generalinius prokurorus Editai Dambrauskienei neva buvo siūlyta „išsipirkti“ postą, Seimo narys Povilas Urbšys kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį ragindamas atlikti tyrimą iki galo ir išsiaiškinti galimos korupcijos apraiškas aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

Pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo pasiklausyti. O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo“. Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą:

„Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jaunesnysis tarė tėvui: „Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį“. Tėvas padalijo sūnums turtą. Netrukus jaunėlis, susiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, išeikvojo savo lobį.

Kai viską išleido, toje šalyje kilo baisus badas, ir jis pradėjo stokoti. Tada nuėjo pas vieną šalies gyventoją ir stojo jam tarnauti. Tasai jį pasiuntė į laukus kiaulių ganyti. Jis geidė prikimšti pilvą bent ankščių jovalo, kurį ėdė kiaulės, tačiau nė to jam neduodavo.

Tada susimąstė ir tarė: „Kiek mano tėvo samdinių apsčiai turi duonos, o aš čia mirštu iš bado! Kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu!“ Jis pasiryžo ir iškeliavo pas tėvą.

Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino, pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo. O sūnus prabilo: „Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nebesu vertas vadintis tavo sūnumi…“

Bet tėvas įsakė tarnams: „Kuo greičiau atneškite geriausią drabužį ir apvilkite jį. Užmaukite jam ant piršto žiedą, apaukite kojas! Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite! Puotaukime, linksminkimės! Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado“. Ir jie pradėjo linksmintis.

Tuo metu vyresnysis sūnus buvo laukuose. Eidamas namo ir prisiartinęs prie sodybos, išgirdo muziką ir šokius. Jis pasišaukė tarną ir paklausė, kas čia dedasi. Tas jam atsakė: „Sugrįžo tavo brolis, tai tėvas liepė papjauti nupenėtą veršį, kad sulaukė jo sveiko“. Tada šis supyko ir nenorėjo eiti namo.

Tėvas išėjęs pradėjo vadinti jį vidun. O jis atkirto tėvui: „Štai jau tiek metų tau tarnauju ir niekad tavo įsakymo neperžengiau, o tu man nė karto nesi davęs nė ožiuko pasilinksminti su draugais. Bet vos tik sugrįžo šitas tavo sūnus, prarijęs tavąjį turtą su kekšėmis, tu tuojau jam papjovei nupenėtą veršį“.

Tėvas atsakė: „Vaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo. Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado!’“ (Lk 15, 1–3. 11–32)

„…dar labiau rūpinkimės žaizdomis, palengvinkime jas paguodos aliejumi,
aptvarstykime gailestingumu ir gydykime priderama vienybe bei dėmesingumu“.
Popiežius Pranciškus, „Misericordiae Vultus“, 15

Žmogaus teisių gynėjai, visuomenininkai ir politikai ne kartą yra perspėję – Lietuvos Respublikos įstatymai sudaro sąlygas klausytis bet kurio piliečio pokalbių net neturint teismo sankcijos ir kontroliuoti šių procesų praktiškai neįmanoma. Šiandien siūlome ištrauką iš Kastyčio Braziulio, buvusio VSD darbuotojo, dabartinio verslo konsultanto, knygos „Visiškai slaptai“ (Alma littera, 2016) apie galimus telefoninių pokalbių pasiklausymo mastus Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė Bendruomenių metais: numatyta daugiau dėmesio skirti aktyvių žmonių, susibūrusių į nevyriausybines organizacijas, struktūriniams dariniams. Tačiau, regis, ne visuose Lietuvos regionuose visuomeniškas žmogus vietos valdžiai rūpi.

Pasidairykime po Raseinių rajoną ir patirkime, kaip Bendruomenių metus sutinka politikai „padovanoję“ savo rinkėjams chaosą – tiesiogiai rinkto mero interpeliaciją.

Žinia – kuo daugiau politinio triukšmo bei informacinio balasto, tuo sunkiau žmonėms suvokti bei susiskaičiuoti, kas ir kiek iš jų pavogė, kiek kartų ir kur nepastebėtos kultūringai įpakuotos „chaltūros“.

Aušra Župerkaitė | „Savaitraštis Kaunui“

Atvirai kalbantis, nebijantis diskutuoti apie mūsų visuomenės skaudulius, galintis kritikuoti šalies politiką ir pripažįstantis, kad kiekvienam gydytojui maloniausia – dirbti su ligoniais, o ne rašyti mokslinius darbus. Toks yra Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, profesorius Rimantas Kėvalas.

propatria.lt

Amerikos psichiatrijos medicininės asociacijos žurnale publikuotas naujas tyrimas atskleidė daugybę netinkamo eutanazijos panaudojimo žmonėms, turintiems psichinę negalią, atvejų Nyderlanduose.

Vatikano radijas

Kelios minutės po vidudienio šį penktadienį, kovo 4 dieną, pasirodė pirmoji trumpa agentūrinė žinutė – Jemene, Adeno mieste, šeši ginkluoti vyrai įsiveržė į senelių namus ir žudė visus, kas tik jiems pasitaikė po ranka. Vėliau katalikiška žinių agentūra „Fides“, kaip ir „Associated Press“, papildė, jog aukų – bent 16, tarp jų sargai, vairuotojas, šeši darbininkai etiopai, virėjas jemenietis ir keturios Gailestingumo seserys, kitaip vadinamos Motinos Teresės seserimis. Jos čia darbavosi kaip slaugės – dvi iš Ruandos, viena – iš Kenijos ir viena – iš Indijos. Pranešama, kad dar viena iš seserų išgyveno, mat buvo kitose patalpose ir spėjo pasislėpti. Senelių namuose gyvena apie 80 globotinių, daugiausia musulmonų. Netoliese esančios nevyriausybinės organizacijos „Medikų be sienų“ ligoninės atstovas patvirtino, jog buvo atvežta 15 kūnų – žmonės nušauti į galvą, bent keliems, rodos, nukirstos rankos.