Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Audronė Urbonaitė| lrytas.lt

Rašytojas Liudvikas Jakimavičius parašė knyga apie Lietuvą emigrantų vaikams „Vytuko Lietuva“. „Į šią savo knygą  žiūriu kaip į intymų ir asmenišką laišką savo dukterėčioms, sūnėnams, draugų ir pažįstamų vaikams ir pažįstamiems. O juk visi pasaulyje yra pažįstami, kaip rašė Antoine’as de Saint-Exupery“, – sakė rašytojas.

Tęsiame Irenos Vasinauskaitės publikacijų seriją, supažindinančią su Šiaulių miesto visuomenininkų, susibūrusių po Lietuvos Sąrašo vėliava, komanda (su Šiaulių Lietuvos Sąrašo programa, galima susipažinti ČIA).

Esu Algirdas Patackas, ilgametis Lietuvos Respublikos parlamento (Seimo) narys, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Akto signataras. Man 71 metai, sovietiniais laikais buvau disidentas ir politinis kalinys, todėl manau turįs teisę kreiptis į jus aštresne, nediplomatine kalba.

Siūlome „Lietuvos ryto“ televizijoje vykusią diskusiją, kurios dalyvavo kandidatai į Vilniaus miesto tarybą. Šiuos debatuose Lietuvos sąrašui atstovavo partijos pirmininkas Darius Kuolys, kultūrologė ir filosofė Daiva Tamošaitytė, aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus.

Pirmąją laidos dalį žiūrėkite ČIA, antrąją – ČIA.

Išėjo iš spaudos Rasos Ambraziejienės knyga „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“.

Nuo Lietuvos Sąjūdžio laikų Rasa priklauso mūsų būreliui, susispietusiam dar 1970-aisiais. Mus jungė domėjimasis senąja protėvių kultūra, jos sąsajomis su krikščionybe, žygeivių bei eucharistininkų sąjūdžiais. Keliavome po gimtąjį kraštą, Prūsiją, Gudijos ir Lenkijos lietuviškąsias salas. Kiek prakutę, sėdome rašyti į pogrindžio spaudą, kurpti knygeles. Darėme tai ir naujaisiais laikais. Rasa ir Jūris Ambraziejai buvo mūsų patys darbščiausi pagalbininkai: Jūris yra patyręs kompiuterių ir poligrafijos specialistas, Rasa – tarptautinių žodžių-skolinių lietuvinimo entuziastė, fotografė ir redaktorė. Tokių kaip jie pasiaukojančio idealizmo dėka galėjo gyvuoti ir daug metų išsilaikyti Kauno Sąjūdžio sekmadieninė lietuvių kultūros mokykla (dabar Kauno tautinės kultūros centras). Jie rengė ir leido žurnalą „Vydija“, kuriame buvo skleidžiamos būrelio idėjos.

DELFI.lt

Litvinenko ir Litviniukas. Abu šie žmonės Aleksandrai. Simboliška – atrodo, lyg iš vienos giminės. Gal išties? Pavardės nurodo bendrą šaknį, susijusią su Lietuva, tiksliau – Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Abu jie – litvinų giminės, iš tos pačios šaknies protėvių, kurie kadaise saugojo Europą nuo plėšikiškos Ordos, o vėliau – nuo dalies jos genų ir politinio mentaliteto bei įpročių paveldėjusios Maskvos kunigaikštystės.

Ar mes pastebime, kad tame kalbėjime apie vaiko auklėjimo standartus, kurių neva neatitinka lietuvių visuomenė, yra kažkas nenatūralaus, biurokratiško, prievartinio?

Kalbėjimas iš Prezidentūros tribūnos, viešoje erdvėje, TV žiniose, kalbėjimas iš institucinio ekspertinio autoriteto pozicijų... Biurokratai šiuo kalbėjimu tarsi atsistoja į tiesos instanciją ir pradeda mokyti žmones, kaip gyventi. Faktai iš prastos socialinės vaikų globos padėties neva paremia jų teisę taip daryti.

Rinkimų išvakarėse iš kovos dėl Šiaulių mero darbo vietos pasitraukus „Laisvųjų piliečių“ komiteto kandidatui verslininkui Vidmantui Japertui, į debatus, kuriuos organizavo Povilo Višinskio biblioteka ir Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija [pirmininkė Nijolė Malakauskienė], buvo pakviesti 11 pretendentų.

Pilietinis Tiesos.lt portalas pakvietė biomedicinos mokslų daktarę Mariją Vesėliūnienę aptarti svarbiausias dabartinės sveikatos sistemos problemas. Kartu su Lietuvos Sąrašu einanti į Vilniaus tarybos rinkimus dr. M. Vesėliūnienė yra Vokietijos ir Europos kokybės draugijų, Lietuvos sertifikavimo įstaigos LST Sert sertifikuota vadybos sistemų auditorė, lektorė, ilgametė LSD Standartizacijos technikos komiteto TK 32 „SVEIKATA“ pirmininkė, daugelį metų atliekanti vadybos sistemų auditus, tarp jų – ir medicininį auditą. Ji pristato Lietuvos Sąrašo siūlomus problemų sprendimo būdus.

Kai Norvegija atima iš lietuvių šeimos vaiką ir perduoda auginti ne lietuviams, ji iš Lietuvos atima jos pilietį. Per daug naivu būtų tikėtis, kad ne lietuvių šeimoje užaugęs vaikas panorės būti Lietuvos piliečiu.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 straipsnį „Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje. Draudžiama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį kitai valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenumato kitaip“.