Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Še tau kad nori – per Tris Karalius Kalėdų šventimas ir baigėsi. Alksnynuose saliutų nebuvo, bet gana garsiai poškėjo ir tebepoška tvoros, atskrido į kiemą geniai, platinasi skyles varnėnų inkiluose. Užpečkyje labai maloniai ir ramiai slenka laikas. Yra apie ką ir pamąstyti, ir prisiminti. Va, užkluptas senatviško sentimentalumo ir numarazmėjimo vartau atvirutes ir pasveikinimus, atėjusius mano adresu dar nuo neatmenamų Perestrojkos laikų.

Siūlome susipažinti su 2015 metais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta „Vaiko Konstitucija“.

2015-uosius baigėme įvairia gaida liūliuojami, jog Lietuva virto normalia valstybe ir yra kaip niekad saugi ir klestinti, o po Naujųjų iškart atsitokėta – tikrovė visų šių burkavimų neišgirdo.

Kol kas dar nėra atsakymo, kas iš tiesų nutiko atokioje Kėdainių rajono Saviečių kaimo sodyboje, kur du vaikai buvo sumesti į šulinį it kokie akli katyčiai, tačiau valdžios veikėjai pajuto pareigą kažką daryti. Ypač sakyti.

Daug pareiškimų nuskambėjo ir šiandien – pirmąją naujųjų metų darbo dieną.

Idėjų, jei spręstume pagal žodžių skaičių, atrodo, lyg ir nestokojama – nuo visokiausių pasiūlymų gaudžia visas eteris ir socialiniai tinklai, tačiau juos visus galima redukuoti į porą „burtažodžių“: steigti naują instituciją arba suteikti didesnių įgaliojimų jau esamoms ir, žinoma, skirti didesnį finansavimą.

Bet ar girdėjote kalbų, kurios rodytų, jog gebama artikuliuoti, kas iš tiesų sudaro šią „sisteminę“ problemą, kaip ji radosi, galų gale, kad suprantama, kaip veikia pati sistema, pavadinkime ją pagalbos vaikui, šeimai, tiesiog – žmogui sistema, t.y. kiek ir kokių tarnybų yra sukurta ir kaip jos tarpusavy sąveikauja?

Meilė, sveikata, kelionės… Ką mums sako Šventasis Raštas?

Kiekvienų naujų metų pradžioje visada tas pats: televizija, žurnalai, radijas mus apipila astrologų prognozėmis ir spėjimais. Kadangi vienintelė tikroji pranašystė slypi Biblijoje, kunigas Antonio Feghali, internetinio leidinio „Aleteia“ autorius, parengė štai tokią Šventojo Rašto prognozę naujai išaušusiems metams.

Žinių portalai, socialiniai tinklai pilni reikalavimų įvesti mirties bausmę Lietuvoje. Mirtis, mirtis, mirtis nenaudėliams yra geriausia bausmė už jų padarytus nusikaltimus. Tik mirtis gali sustabdyti tautą nuo degradavimo, nuo visiško moralinio nuosmukio. Mirties reikalauja žymūs žmonės, prie jų pulkais prisideda nežymūs žmonės. Ugningos raudonosios beždžionės metai prasidėjo. Keršto jausmas apėmė beveik visus.

Jei dauguma Lietuvos žmonių sutinka su mirties bausmės įvedimu, tai tiesiog yra privalu tęsti diskusiją apie dalykus, kurie yra neatsiejami nuo mirties bausmės.

Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“. Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: „Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą – Izraelį“.

Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau“. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą. (Mt 2,1–12)

Kristaus Apsireiškimo iškilmė („Epifanija“, gr. epiphaneia – apsireiškimas), arba Trijų karalių, perskaičiusių Dievo Apsireiškimo ženklus, kuriems buvo akli Raštų aiškintojai, šventė – tai geroji žinia tiems, kurie nebuvo laikomi vertais Dievo išgelbėjimo.

Šiais, Gailestingumo metais, melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje raskime drąsos ir pasitikėjimo leistis į tikėjimo kelionę, kad savo gyvenimuose patirtume Dievo vaikų malonę.

Na, dabar tai bus kalti visi. Šulinys, į kurį sumėtė vaikus, nes buvo ne pagal kokius nors europietiškus normatyvus. Alkoholis, jei buvo girtas – nes juk girtas! Alkoholis, jeigu buvo blaivus – nes juk norėjo ir negavęs pasiuto!

Kalti bus įstatymai, neleidžiantys šaudyti, nors sušaudžius žudiką aukos neprisikelia. Aišku, socialinės tarnybos, kurios nežiūrėjo ar nepamatė, ką visi matė. Ir policija, kuri nieko ar per mažai padarė, nors niekas labai į ją ir nesikreipė. Ypatingai kaltos bus beteisės vaikų teisių tarnybos, kurioms reikia duoti dar daugiau teisių atiminėti vaikus.

Vatikano radijas

Paskutinės metų dienos vakarą popiežius Pranciškus Šv. Petro bazilikoje vadovavo pirmiesiems Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos iškilmės Mišparams. Per tradicines padėkos už beišbaigiančius metus pamaldas buvo giedamas ketvirtą amžių siekiantis šlovinimo ir dėkojimo himnas „Te Deum“.

„Koks didžiai prasmingas šis mūsų susibūrimas šlovinti Viešpatį užbaigiant šiuos metus, – sakė Pranciškus padėkos Mišparų homilijoje. – Bažnyčia įvairiomis progomis jaučia pareigą su džiaugsmu šlovinti Dievą šios nuo seno ją lydinčios maldos žodžiais. Mes džiaugiamės ir esame dėkingi Dievui už jo buvimą mūsų istorijos įvykiuose. Mes dažnai pajuntame, kad vien mūsų balso negana, kad turime įsijungti į visos Dievo tautos giedamą šlovinimo giesmę. „Te Deum“ giesmėje mes šaukiamės angelų, pranašų, visos kūrinijos pagalbos ir visi kartu šloviname Dievą. Šiuo himnu prisimename visą išganymo istoriją, kurioje slėpiningu Dievu sumanymu turi sau priklausančią vietą ir ką tik praėjusių metų mūsų gyvenimo įvykiai.“

Viešpats kalbėjo Mozei: „Pasakyk Aaronui ir jo sūnums: štai kaip laiminsite izraelitus, štai kaip sakysite jiems: „Tepalaimina ir tesaugo tave Viešpats! Tešviečia tau Viešpats savo veidu, tebūna jis tau maloningas! Tegu Viešpats savo veidą atgręš į tave ir suteiks tau gerovę“. Jie taip tesišaukia mano vardo izraelitams, ir aš juos palaiminsiu“. (Sk 6, 22–27)

Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, .kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įvaikystę. O kadangi esate įvaikiai, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ Taigi tu jau nebe vergas, bet įvaikis; o jeigu įvaikis, tai Dievo valia ir paveldėtojas. (Gal 4, 4–7)

Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.

Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose. (Lk 2, 16–21)

Pradėdami Naujuosius metus melskimės už Lietuvą Tiesoje: tenušviečia mūsų gyvenimus Dievo veido šviesa, kad Jo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergėtų mūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.