Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

ziniuradijas.lt

Sakoma, kad demokratija – bloga santvarka, bet geriau niekas nesugalvojo. Sugalvojo, bet tik ar buvo leista įgyvendinti?

Kiek demokratijos yra Lietuvoje ir kokia ji, laidoje „Atviras pokalbis“ diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, rašytojas Vytautas Rubavičius ir tinklaraštininkas Liutauras Ulevičius.

Justinas Argustas | „Lietuvos žinios“

Gynybai ir saugumui skirti mokesčių mokėtojų milijonai Lietuvos kariuomenėje byrėjo tarsi pro kiaurą rėtį. Antai keliolika kariuomenės pirkimų pernai ir šiemet patikrinusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) penkiuose jų aptiko aibę pažeidimų ir pareiškė, kad šios sudarytos sutartys turėtų būti nutrauktos. Beveik 30 mln. eurų – tokia yra šių penkių pirkimų bendra vertė.

„Palaida bala“, „sisteminės ydos“ – tokie viešųjų pirkimų kariuomenėje apibūdinimai, anot VPT vadovės Dianos Vilytės, nė kiek neperdėti. „Auksinių šaukštų ir šakučių“ pirkimo istorija, regis, apnuogino didžiules problemas, apie kurias ne vienus metus tiesiog tylėta. Aiškėja, kad, pavyzdžiui, 15 KAM Įsigijimų departamento darbuotojų nepajėgė suskaičiuoti, kiek ir kokių prekių pirko iš bendrovės „Nota Bene“. O su VPT vadove pernai ir šiemet bendravę už kariuomenės viešuosius pirkimus atsakingi asmenys jos prašydavo ne patarimų, kaip elgtis su galbūt nesąžiningu tiekėju, o kaip prekes įsigyti „tučtuojau“, neskelbiamų derybų būdu. Apie visa tai ir apie susitikimus su Krašto apsaugos ministerijos (KAM) bei Lietuvos kariuomenės vadovybe „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su VPT direktore Diana Vilyte.

Danutė Šepetytė | „Respublika“

Skaitytojų pasitikėjimą pelnęs verslininkas Arūnas Povilas Paliulis šįkart dalijasi mintimis apie artėjančius Seimo rinkimus. Ta dingstimi jis prisimena 1993 metų pokalbį su šviesaus atminimo „Respublikos“ žurnalistu Vitu Lingiu, kuris, klausiamas, už ką balsuos rinkimuose, atsakė: nė už vieną... Į klausimą, gal žino, už ką balsuos „Vilniaus brigados“ vadeivos, sakė: „Už visus, nes taip nepralaimės“. Toliau aiškinęs, kad politiniai procesai Lietuvoje jam primena centrinę stotį, kur pirmame plane rikiuojasi gražūs vėliavomis ir šūkiais išpuošti vagonai, o jiems įkandin juda pilkas ir neryškus, be užrašų lokomotyvas, kuris ir stumia visą sąstatą, metaforiškai kalbant, valdo valstybę. Vienas kitą vejančių skandalų fone metafora įtaigi ir šiandien.

Remiu tas politines jėgas, kurios siekia laimėti rinkimus tam, kad pasidalintų valdžia su Lietuvos žmonėmis. Kitaip neįmanoma nusimesti nomenklatūrinių partinių sąrašų pančius ir kartu kurti demokratinę Lietuvą. Ką reikėtų pirmiausia daryti?

Pirmiausia, keisti politinę sistemą, plečiant tiesioginės atstovaujamos demokratijos (savivaldos)  sritį. Įtvirtinti tiesioginius seniūnų ir merų rinkimus, suteikti teisę Seimo rinkimuose dalyvauti ir rinkimų komitetų iškeltiems kandidatams. Partijų ir rinkimų komitetų varžymąsi rinkimuose – demokratijos gyvybingumo prielaida. Taip pat būtina leisti dalyvauti parlamento rinkimuose ir visuomeniniams komitetams. Lisabonos sutartyje įrašytas pagrindinis europinės demokratijos principą – tiesioginis atstovavimas.

Rugsėjo 20 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje generalinis prokuroras Evaldas Pašilis atsakinėjo į Seimo narių iš anksto jam pateiktus klausimus. Parlamentarai domėjosi kariuomenės pirkimų tyrimų istorija, pavaduotojų pasirinkimo aplinkybėmis ir pan.

Prievolę atsakyti į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus pagal Seimo statuto 209 straipsnį turi atskiri Vyriausybės nariai, valstybės kontrolierius ir tie valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas (išskyrus teisėjus).

Pateikiame generalinio prokuroro E. Pašilio atsakymai į Seimo narių klausimus.

Edvardas Špokas | LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

Vokietijos ekonomikos ministras pareiškė, kad šiemet tikrai nebus baigtos Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų derybos dėl laisvos prekybos. O labiausiai dėl to kalti – patys amerikiečiai. Už prekybą atsakingiems ES ministrams, Bratislavoje nepavyko išspręsti prieštaravimų susitarimui, kurio nauda Europai vertinama daugiau nei 100 mlrd. eurų. Vis stiprėjant euroskeptikams ir antiglobalistams, rinkimų laukiančios Prancūzija ir Vokietija, siūlo stabdyti derybas. Tačiau viltis, kad po mėnesio bus pasirašytas prieštaringai vertinamas laisvos prekybos susitarimas su Kanada – lieka. Nors kai kurios šalys dar vis nepatenkintos ir prašo patikslinimų, Europos Komisija tikina, kad jokių persiderėjimų nebus.

Kai šviesaus atminimo rašytojas Jonas Mikelinskas, matydamas išskirtinį žydų genocido eksploatavimą žiniasklaidoje, kėlė klausimą, kodėl toks genocidas apsireiškė tolerantiškoje kitataučiams Lietuvoje, niekas iš mūsų rašytojų bei intelektualų nepanoro nei šio klausimo tyrinėti, nei apie tai diskutuoti, o žydų tautybės rašytojo oponentai trumpai jam atsakė: „Mums nesvarbu,  kodėl toks genocidas buvo, mums svarbu, jog jis buvo“.

Šiauliečiai turi puikias, dar nuo Atgimimo laikų besitęsiančias tradicijas burtis bei aptarinėti svarbius visuomeninio-pilietinio gyvenimo procesus. Daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus Povilo Višinskio bibliotekos salėje rinkdavosi Šiaulių sąjūdžio aktyvistai ir iki šiol čia buriasi bei tariasi pilietiškiausi miesto bendruomenės žmonės.

Dabar visuomenę diskusijoms telkia Šiaulių nevyriausybinių organizacijų [prezidentė Vida Pociuvienė] bei Apskrities Bendruomenių [pirmininkė Nijolė Malakauskienė] konfederacijos.

Siūlome susipažinti, kaip parlamentarai svarstė pasiūlymą keisti Konstitucijos 55 straipsnį ir jame numatyti naują Seimo narių skaičiaus nustatymo tvarką.

Pataisa siūloma Konstitucijoje aiškiai nurodyti, kad Seimo narių skaičius turi būti tiesiogiai proporcingas gyventojų skaičiui. Kintant gyventojų skaičiui Lietuvoje, būtų nustatomas ir naujas Seimo narių skaičius, tačiau jau ne kiekvieną kartą keičiant Konstituciją, o Seimo priimtą įstatymą. Taip būtų išvengta sudėtingų Konstitucijos koregavimo procedūrų ateityje.

ntanas Manstavičius | Alfa.lt

„Rinkimai neturi nieko bendro su lyderyste – tai yra konkurencija, nukreipta į pergalę, visai kaip sporte“, aiškina JAV Harvardo universiteto Kennedy valdžios mokyklos dėstytojas Marty Linsky. Lyderystę apibrėždamas kaip siekį padėti žmonėms susitvarkyti su jų problemomis, jis tikina, kad kiekvienas asmuo, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, gali imtis lyderio vaidmens – ir taip prisidėti kuriant geresnį pasaulį.

Viešėdamas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), M. Linsky pasakojo savo karjerą pradėjęs nuo politikos, tačiau vėliau apsisprendęs pasukti į akademinį pasaulį. Šiandien jis daug dėmesio skiria lyderystės problemai, kuri, pasak eksperto, dažnai yra klaidingai suprantama.